Technologijos žmonių iš bažnyčios „neatėmė“

Kada paskutinį kartą lankėtės Šventosiose Mišiose? Turbūt atsakysite, kad visai neseniai, jei jūsų vaikas ėjo Pirmos Komunijos ar priiminėjo Sutvirtinimo sakramentą. Prisipažinkime, kad dažnas iš mūsų bažnyčioje lankosi tik per šventes arba apskritai prisimename Dievą esantį tik ištikus kokiai nelaimei ar per egzaminus. Tačiau, kodėl žmonės tiki Dievą ir kam apskritai reikalingas tikėjimas? Psichologai pasakytų, jog tikėjimas žmogaus gyvenime yra labai reikalingas: vieniems jis suteikia gyvenimo prasmę, kitiems padeda siekti užsibrėžtų tikslų, tretiems – taip tiesiog lengviau gyventi suverčiant kaltę kažkam, kai kas nors nepasiseka.

Jaunimui bažnyčioje apstu veiklos

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kunigas Artūras STANEVIČIUS teigė, kad situacija visoje Lietuvoje kalbant apie dalyvavimą Šv. Mišiose vienoda.

„Parapijiečiai, kurie patys nuo vaikystės Bažnyčioje užaugo, yra ir taip augina ne tik savo vaikus, bet savo krikščionišku gyvenimu rodo Kelią ateinantiems į Šventąsias Mišias. Galėtume pavadinti juos šaknimis įaugusiais į Šv. Jurgio parapiją, – parapijiečius gyrė klebonas. – Tikros, aktyvios, veiklios, savo gyvenimu liudijančios Kristų asmenybės.“ Kunigas pabrėžė, kad Šv. Jurgio bažnyčioje kasmet yra ruošiama Sutvirtinimo sakramentui. Tad jei jaunas žmogus ateina ruoštis Sutvirtinimo sakramentui, tai jis natūraliai dalyvauja Šv. Mišiose visus mokslo metus kiekvieną sekmadienį.

„Šiais metais džiaugiamės 27 jaunuoliais, priėmusiais Sutvirtinimo sakramentą. Mūsų bažnyčioje jauni žmonės turi jaunimo šlovinimo grupę „Giedokime Viešpačiui“, kur net lotyniškas giesmes jaunimas puikiausiai gieda.

Taip pat jauni žmonės patarnauja Šventosiose Mišiose, skaito Šventąjį Raštą, gieda psalmes, talkina organizuojant renginius ir patys juos veda, keliauja į piligrimines keliones, rekolekcijas ir t.t.“, – pasakojo A. Stanevičius.

Kunigo teigimu, bažnyčioje Mišios yra aukojamos kasdien ir jose visada būna maldininkų. Kasdienė maldininkų gausa priklauso nuo to, kiek žmonės būna užsiprašę, kad už juos, jų artimuosius gyvus ar mirusius būtų aukojamos Šv. Mišios.

„Jei įsakymas skamba „Sekmadienį švęsk“, tai kaip jį galima švęsti, pavyzdžiui, antradienį ir pasakyti sau, kad dabar aš sekmadienį švęsiu antradieniais? – retoriškai klausė klebonas. Juk savaitės dienos yra darbo dienos, mokslo dienos, tad tradiciškai ateina tie, kurie supranta Šv. Mišių vertę ir turi galimybę ateiti. Mūsų parapijos „Carito“ maldininkės, Marijos legiono moterys, Gyvojo Rožyno grupės narės, Rytmečio, tekančios Saulės – Viešpaties Jėzaus Kristaus choristės talkina kasdien šventosiose Mišiose.“

Klebonas: „Matau gražaus religinio sąmoningumo, kurio anksčiau nebuvo“

Pernaravos ir Josvainių parapijų klebonas kunigas Edvinas RIMAVIČIUS nėra toks optimistiškas bažnyčios lankytojų atžvilgiu ir teigia, kad tikinčiųjų, dalyvaujančių Šv. Mišiose, nuolatos mažėja.

„Žmonės į bažnyčią eina, bet jaučiasi stiprus sumažėjimas dėl pačių gyventojų mažėjimo. Tačiau gal ir pats tikėjimas yra sumažėjęs, – apgailestaudamas svarstė klebonas. – Jaunimas nelabai gausiai lankosi bažnyčioje, išskyrus tuos, kurie patarnauja. Jauni žmonės dažniausiai eina tol, kol ruošiasi Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo sakramentui“.

[quote author=“E. Rimavičius“]Jaunimas nelabai gausiai lankosi bažnyčioje, išskyrus tuos, kurie patarnauja. Jauni žmonės dažniausiai eina tol, kol ruošiasi Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimo sakramentui.[/quote]

Tačiau kunigas neteisia tų, kurie nepasirodo pamaldose, o bando juos suprasti ir visad laukia Dievo namuose.

„Negalėčiau įvardinti, kodėl taip yra. Gal yra kažkoks abejingumas ar neturi tikėjime patirties, ar praktikos išsiugdę, – kalbėjo E. Rimavičius. – Pavyzdžiui, kai kurie vyresnio amžiaus žmonės nesilanko Mišiose gal dėl to, kad neturi sveikatos ar galimybių iš kaimų atvažiuoti į bažnyčią. Kai būna kokie nors atlaidai, šventės, tai vyresnius žmones atveža vaikai. Net ir tie, kurie sekmadieniais dalyvauja Šv. Mišiose, šiokiadieniais į Mišias paprastai neateina. Netgi Mišių nebebūna šiokiadieniais, išskyrus gegužines ir birželines pamaldas.“

Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios klebonas A. Stanevičius taip pat pastebi, kad mažėjant gyventojų skaičiui, natūraliai mažėja ir tikinčiųjų.

„Bet aš šiandien matau gražaus religinio sąmoningumo, kurio anksčiau nebuvo. Ir tai, kad mokyklose yra tikybos pamokos, yra visokių organizacijų – ateitininkai, skautai, šauliai – dalis jaunimo visai nemažai gauna, – optimizmo nepraranda pašnekovas. – Norėtųsi, kad tai būtų ne dalis, bet didžioji dalis. Apsčiai veiklų gali rasti Šv. Jurgio parapijoje ir vaikai, ir jaunimas, ir šeimos, ir kiekvienas atėjęs atviras žmogus.“

Anot klebono E. Rimavičiaus, miesto ir kaimo bendruomenė ir jų aktyvumas labai skiriasi.

„Yra miesto ir kaimo parapija ir tas labai jaučiasi. Pavyzdžiui, mieste žmonės aktyvesni, jie gausiau lankosi bažnyčioje, o kaimo parapijoje šiokiadieniais lankomumas yra nulinis“, – pastebėjo Josvainių ir Pernaravos parapijas aptarnaujantis kunigas.

Per šventes tikintieji vos sutelpa

Kėdainių klebonas A. Stanevičius neteisia tų, kurie galbūt dar neatrado Kristaus ir kviečia juos prisijungti prie bendruomenės, kai bus pasiruošę.

„Šv. Jurgio  parapijoje veikiančios grupės yra atviros visiems naujiems nariams. Negalime užmerkti akių prieš tai, kad dalis mūsų miesto, mūsų šalies gyventojų jau nepažįsta Kristaus ir Jo Evangelijos.

Visuomet svarbu užmegzti asmeninį santykį ir pakviesti, be to, pasistengti, kad kiekvienas į parapijos gyvenimą įsitraukęs žmogus jaustųsi reikalingas.“

Kunigas džiaugiasi, kad per šventes į bažnyčią susirenka tiek žmonių, kad vos telpa.

„Jei pažvelgtume į Liturginį kalendorių, tai pats pirmas Liturginių metų sekmadienis į mūsų Šv. Jurgio bažnyčią sutraukia apsčiai parapijiečių, įmonių, organizacijų, mokyklų ir įvairiausių kolektyvų bendruomenių atstovų tiek į 10 val. tiek į 12 val. šventąsias Mišias, kuriose šventiname Advento vainikus.

Toliau pilnutėlė bažnyčia būna per visas tradicines šventes, – didžiuodamasis kalbėjo klebonas. – Ne tik bažnyčia, bet ir šventorius visada būna pilnutėlis per mūsų bažnyčios titulinius šv. Jurgio atlaidus.

Poezijos pavasario ir Poetų vasaros atlaidai sutraukia gausybę piligrimų.

[quote author=“A. Stanevičius“]Kasdienė maldininkų gausa priklauso nuo to, kiek žmonės būna užsiprašę, kad už juos, jų artimuosius gyvus ar mirusius būtų aukojamos Šv. Mišios.[/quote]

Taip pat Žolinės atlaidai, kada būna po šventųjų Mišių tiesiog nusėtas maldininkais visas šv. Jurgio kalnelis.

Visų šventųjų ir Vėlinių dienos, kaip ir visoje Lietuvoje…

Bet vis tik mane, kaip kunigą, labiausiai džiugina šios parapijos ištikimųjų parapijiečių gausa, kurie suvokia kasdienio sekmadienio šventimo ir dalyvavimo Šv. Mišiose prasmę.“

Žmonės bažnyčiai aukoti negaili

Paklaustas, ar žmonės gausiai aukoja bažnyčiai, A. Stanevičius pastebėjo, kad viskas priklauso nuo to, kaip žmonėms parodoma, kur jų pinigai nukeliauja.

„Kuo daugiau parapijoje žmonės mato veiklos, tuo labiau tiki, kad savo pinigus mėto ne į kiaurą rėtį“, – tikino pašnekovas.

Tai pačiai nuomonei pritaria ir kunigas E. Rimavičius. Jo teigimu, aukoja ne tik į mišias ateinantys žmonės, bet ir kiti geradariai.

„Žmonės, kurie ateina į Mišias, kaip anksčiau aukojo, taip ir dabar. Galima sakyti, aukojimas nepakitęs, – pasakojo klebonas. – Tarkime, Pernaravos parapijoje labai noriu pasidžiaugti, kad aukoja geradariai – bažnyčios išlaikymui nemažai aukoja stambesni ūkininkai ir tikrai daug darbų esame padarę su jų pagalba.

O kalbant apie Josvainių parapiją, tai ten atsiranda gal vienas kitas geradaris, bet pagrindinės aukos yra tik iš žmonių, kurie sekmadieniais lanko bažnyčią.“

Kvietimui į bažnyčią naudoja naująsias technologijas

Kad pritrauktų kuo daugiau jaunimo ir į išmaniuosius prietaisus bei technologijas panirusius žmones, sumanūs dvasininkai pasitelkė naujoves.

[quote author=“S. Cėgienė“]Tikėjimas suteikia žmonėms moralinį palengvėjimą, jie viliasi, jog religijoje ras atsakymus į esminius būties ir egzistencijos klausimus, pagalbą susitaikant su mirtimi.[/quote]

Kunigas A. Stanevičius neslepia, kad pasinaudojo vienos Kauno parapijos gražia patirtimi, kaip pakviesti vaikus ir jaunimą ruoštis sakramentams. Jie apie pasiruošimo sakramentams tvarką parapijoje informuoja tėvelius per mokyklos elektroninį dienyną.

„Taip ir mes pernai kreipėmės į mokyklų vadovus, kad ta informacija apie Šv. Jurgio  bažnyčioje pasiruošimų sakramentams pradžią būtų paskleista per Tamo dienyną, – atviravo klebonas. – Juk mūsų parapijos vaikai ir jaunimas pabirę po visas Kėdainių miesto mokyklas. Labai dėkojame ugdymo įstaigų vadovams, tikybos mokytojams pasidalinusiems ta svarbia žinia.“

Kunigų pritrūkti neturėtume

Kaip pastebėjome, nepaisant įtempto ir greito gyvenimo tempo, žmonės vis dar randa laiko ir bažnyčiai. Mielai renkasi išklausyti pamaldų ir dalyvauti bendruomenių gyvenimuose. Tačiau prieš kurį laiką buvo nuogąstaujama, kad tapti Dievo tarnais pasišvenčia vis mažiau jaunuolių. Tad ar nenutiks taip, kad nebeliks, kam aukoti Šv. Mišių?

Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. teol. lic. Aurelijus ŽUKAUSKAS teigia, kad stojančiųjų į kunigų seminariją ir įšventinimų į kunigus skaičius kasmet išlieka panašus. Todėl nerimauti, kad nebeliks, kam ganyti žmonių sielas, nereikėtų.

„Duok Dieve, artimiausiu metu, manau, kunigų pritrūkti neturėtume“, – nuramino A. Žukauskas.

Kam žmonėms tikėjimas?

Iš kunigų pasakojimų matome, jog žmonės vis dar susirenka pasimelsti, pabūti su Dievu. Kėdainiuose dirbančios psichologės Snieguolės CĖGIENĖS paklausiau, kam žmonėms reikalingas tikėjimas ir kodėl jie tiki, atrodytų neapčiuopiamu dalyku – Dievu.

– Kodėl žmonės tiki Dievą? Juk jis nematomas, apie jį yra tik legendos, bet nieko konkretaus ir apčiuopiamo, kas šiais laikais ypatingai svarbu sumaterialėjusiems žmonėms…

– Tikėjimas suteikia žmonėms moralinį palengvėjimą, jie viliasi, jog religijoje ras atsakymus į esminius būties ir egzistencijos klausimus, pagalbą susitaikant su mirtimi. Yra ir tokių žmonių, kurie nesivargina mąstyti apie šiuos dalykus, jų gyvenime vieni iš svarbiausių – statusas, pinigai, turtai, materialinės gėrybės, sėkmė.

Netgi šiais laikais yra žmonių, kurie supranta, kad materialiniai dalykai nėra joks prioritetas gyvenime. Jiems nepatinka (nepriimtina) konkuruoti, siekti karjeros, vaikytis sėkmės, turto.

Šie žmonės dažnai moka džiaugtis mažais, paprastais ir kasdieniškais dalykais, tokiais kaip atgyjančios gamtos grožiu, psichologinį malonumą teikiantiems pomėgiams ir hobiams.

Juk galime puikiai praleisti laiką ir savo gimtajame krašte, ne tik egzotiškos šalies paplūdimiuose.

[quote author=“S. Cėgienė“]Netgi šiais laikais yra žmonių, kurie supranta, kad materialiniai dalykai nėra joks prioritetas gyvenime. Jiems nepatinka (nepriimtina) konkuruoti, siekti karjeros, vaikytis sėkmės, turto.[/quote]

Emociniu lygmeniu pinigai suteikia galios, laisvės, saugumo, kontrolės, sėkmingumo jausmus, sustiprina socialinį statusą, pasitikėjimą savimi, savivertę. Praradus turtą žmogus gali jaustis praradęs saugumo, pasitikėjimo savimi jausmus, pasijusti menkavertis, bejėgis.

– Kunigo A. Stanevičiaus teigimu, žmonių, dalyvaujančių pamaldose, bendruomenių gyvenimuose, nemažėja. Atvirkščiai, jis pastebi, kad pastaruoju metu tarsi atgijo „gražus religinis sąmoningumas, kurio anksčiau nebuvo“. Kaip jūs, kaip psichologė, manote kodėl?

– Žmogus gerai jaučiasi, kai yra patenkinami jo poreikiai, pvz. intravertas gali pasiekti Dievą medituodamas, įsigilindamas į maldą. Ekstravertui nuolatinis lankymasis bendruomenėje suteikia socialinę ir emocinę kitų bendruomenės narių paramą, paguodą sunkiu metu.

Dalyvavimas pamaldose atitraukia nuo streso ir problemų, įkvepia, suteikia viltį.

Religija bei tikėjimas gali padėti žmonėms suprasti (susitaikyti), kad bet koks įvykis, traumuojanti patirtis jo gyvenime yra numatyti Dievo, jis suteikia galimybę tikinčiajam dvasiškai augti ir stiprėti, gali suteikti viltį ir paguodą praradus sveikatą ar artimą žmogų. Manau, jog žmonės pavargo nuo pažadų apie laimingą gyvenimą ateityje, jie ieško paguodos ir ramybės tikėjime.

– Atrodytų keista, bet religiniame gyvenime, Šv. Mišiose dalyvauja ne tik brandesni, vyresni ar pensinio amžiaus žmonės. Kodėl jaunimui tai įdomu?

– Jauni žmonės ieško atsakymų į juos dominančius klausimus, tai yra gyvenimo prasmės, egzistencijos klausimus. Jiems labai svarbi bendrystė (bendravimas, draugai, jų nuomonė). Daugeliui tiesiog būtina jausti, kad jie kam nors rūpi, yra besąlygiškai mylimi ir vertinami, kad jų gyvenimai turi tikslą.

Tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms svarbu, kad jaustų kontroliuoją savo likimą, ryšys su Dievu gali būti nuraminimas ir paguoda sunkiu metu. Daug priklauso ir nuo jį supančios aplinkos, šeimos.

Nors jauni žmonės ir nori būti patys sau autoritetai, tačiau be galo svarbūs yra tie žmonės, kurie būna kartu, veda ir padeda augti. Jie yra labai imlūs aplinkai, ieško teisybės visame kame ir atstumia realybę, kuri jo netenkina.

Katalikų bažnyčia laisvėja ir sugeba prisitaikyti prie šių dienų realijų, taip pritraukdama daugiau jaunų žmonių į savo bendruomenę.