Seimas įpareigojo užsieniečius ir juos samdančias įmones nuo 2026 metų aptarnauti klientus lietuvių kalba. Kartu Seimas juos atleido nuo prievolės mokytis lietuvių kalbos, jei tai nebus nuolatinė tokių darbuotojų veikla, pavyzdžiui, jei jie parduos prekes ar savo surinktas miško gėrybes mugėse ar kitose vietose, pavyzdžiui, per šventes prekiaus gėlėmis. Ši išimtis negalios užsieniečiams, kurie […]Skaityti daugiau
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. Parlamentarų grupės vardu tai numatančias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas įregistravo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Jeigu Seimas pritartų, juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvoje parduodantys prekes, teikiantys paslaugas, bus įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių […]Skaityti daugiau
BNS inf. Lietuvių kalbos skaitmeninimui skirta 9 mln. eurų – bus kuriamas garsynas ir keturi skirtingi tekstynai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, jog kalba skaitmenizuojama norint spartinti su ja susijusius technologinius procesus. „Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant […]Skaityti daugiau
BNS inf. Nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams metais pratęstas reikalavimas išmokti lietuvių kalbą. Kaip nusprendė Vyriausybė, „užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo“. Dabar galiojančiame nutarime numatytas dvejų metų terminas. Projektu vieneriems metams taip pat pratęsiama […]Skaityti daugiau
Kodėl mes internete dažnai švepluojame, kaip šveplavimas veikia bendrąjį asmens raštingumą. Šveplavimo priežastis – persijungti verčianti standartinė klaviatūra Regis, techninės galimybės naudoti savitąsias lietuviškas raides jau sudarytos seniai. Bet visgi švepluojame. Prisipažinsiu, ir aš dažnai žinutėse tiesiog tingiu ieškoti reikiamų, nešveplų raidžių, dėti nosines ir pan. Tikrai būtų daug geriau, jeigu turėtume patogią ir visiškai lietuvių […]Skaityti daugiau
Kaip taisyklingai rašyti ir grupuoti skaičius, nustato specialūs žodynai ir standartai. 1. Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 5 vaikai, 2 marškiniai (sk. dveji marškiniai), 21 puslapis, 12 mašinų. Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėn., II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, I dalis, V kategorija;8 klasė, […]Skaityti daugiau
1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“. Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. […]Skaityti daugiau
Panašu, kad jei dar nesakome vaikui „paimk pinigų kefyro pirkimui ir piniginę pinigų sudėjimui“, tai greit sakysime, nes kažkodėl kalboje reikia nereikia vis labiau įsigali veiksmažodinių daiktavardžių naudininkai. Vietoj „pirkimui“, „perdirbimui“, „išsinešimui“ ir pan. gerokai gražiau, paprasčiau ir trumpiau rašyti ar sakyti „pirkti“, „perdirbti“, „išsinešti“ ir pan. Ne „gaminį grąžino perdirbimui“, o „perdirbti“. Ne „pastatą […]Skaityti daugiau
Parengta pagal VLKK svetainės inf. Lietuvos „Carito“ svetainėje rašoma: „Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.“ Lot. caritas – 1. brangumas; 2. trūkumas, stygius; 3. prk. 1) meilė, pagarba, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Jei šalia vartojami nelietuviški žodžio dėmenys reiškia atskirus dalykus, pagrindinis dėmuo turi būti kartojamas su kiekvienu iš jų, pvz., makroelementai ir mikroelementai, arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, o antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu: makro- ir mikroelementai, makro-, mezo- ir mikroaplinka, audio- ir videokonferencijos. Lietuvių kalboje sudurtinio žodžio dėmenys arba priešdėlis ir […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Lietuvių kalboje yra vartojama sudurtinių žodžių, kurių vienas ar abu dėmenys yra nelietuviški. Jų rašyba įvairuoja – dažniau tokie nelietuviški žodžių dėmenys rašomi kartu su kitu žodžiu, rečiau – atskirai. Kartu su antruoju dėmeniu rašomi ir vieni nevartojami žodžio elementai: a) nelietuviškos kilmės pirmieji sudurtinių žodžių dėmenys, pvz.: aero-, audio-, auto-, eks-, […]Skaityti daugiau
Darbai eksponuojami virtualiai Jorūnė LIUTKIENĖ Savo aktyvumu ir įsitraukimu į įvairias veiklas garsėjantys Kėdainių Šviesiosios gimnazijos ugdytiniai dalyvauja unikalioje, šį kartą virtualioje parodoje. Ji skirta lietuvių kalbos turtingumui ir vaizdingumui atskleisti bei įdomesniais būdais pažinti ir mylėti savąją kalbą. Virtualios parodos „Atverkime kalbos turtus“ tikslas – per kūrybišką meninę veiklą turtinti vaikų ir jaunimo […]Skaityti daugiau
Jorūnė LIUTKIENĖ Baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje, skirtame Spaudos atgavimo kalbos ir knygos dienai paminėti, tris Gražiausio lietuviško įmonės pavadinimo konkurso 2021 laureatus pirmą kartą rajone paskelbė specialiai į šventę atvykęs robotas „Ąžuolas“. Ir tai tik kol kas pramoga. Robotas gerai kalba lietuviškai, veda saugaus eismo pamokėles ir valdo auditoriją. Jam priklauso ateitis, o joje […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt inf. Pasitikrinkite lietuvių kalbos žinias! Kovo 31 d. 16 val. Kėdainių rajono M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje (Didžiosios Rinkos a. 4) vyks protų mūšis „Lietuvių kalbos vingrybės“. Suburkite 4 žmonių komandą, sugalvokite pavadinimą ir iki kovo 25 dienos registruokitės el. paštu b.konstanblackaite@gmail.com (registruojant nurodyti komandos pavadinimą ir kontaktinio asmens telefoną). Informacija […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt, Kėdainių r. savivaldybės inf. Jau septintą kartą Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Kėdainių rajono savivaldybė, jos švietimo bei kultūros įstaigos jose visada aktyviai dalyvauja. Lietuvių kalbos dienos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. surengtos pirmą kartą. Tai daugybė vasario 16–kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių. Pernai ir šiemet Lietuvių […]Skaityti daugiau
Eglė KUKTIENĖ Po beveik metų pertraukos Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre vėl vyksta lietuvių kalbos pamokos užsieniečiams. Šiuo metu jas lanko 6 žmonės, tačiau laisvų vietų dar yra, o prisijungti galima kada tik žmogus gali ir nori. Nauja mokytoja Kaip sakė centro direktorė Irina Jančiukienė, lietuvių kalbos mokymai užsieniečiams buvo nutrūkę, nes iki tol […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai, kaip jau kalbėta praeitoje pamokėlėje, gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Apibrėžtas ar neapibrėžtas (paprastai persakomoje kalboje) žinių šaltinis, sprendimo autorius (iš ko sprendžiant, kieno žodžiais tariant, kieno nors teigimu, liudijimu, kokiais nors duomenimis, kokiomis nors žiniomis, kieno galva, nuomone, manymu, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: palyginimai prie aukštesniojo laipsnio būdvardžių, dalyvių ar prieveiksmių, reiškiantys ne kiekį, o bendresnį lyginimą, gali būti suprantami kaip neišplėtoti į savarankišką struktūrą sakiniai, pasakomi atribojamąja intonacija ir išskiriami, pvz.: Renginys bus gerokai ilgesnis(,) nei ankstesniais metais(,) ir tęsis iki kitos savaitės vidurio. Tokie butai yra brangesni(,) negu senos statybos būstas(,) ir […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.