Kėdainių rajone įsikūrė per 400 ukrainiečių

Agota SPIEČIŪTĖ

Pastaraisiais metais Lietuvos miestai laikinaisiais namais tapo daugiau kaip 48 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Per 400 iš jų gyvena Kėdainiuose. Rajono vietos organizacijoms ir bendruomenėms teko nemažai iššūkių padedant jiems tapti mūsų bendruomenės nariais: nuo pirmojo prieglobsčio suradimo, įsikūrimo ir įsidarbinimo, buities rakandų iki informavimo centro, padedančio spręsti praktinius klausimus, ir lietuvių kalbos kursų bei kultūrinių renginių.

Informacijos centras – pirmoji pagalba atvykusiems

Dar 2022 m. kovo 28 d. Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje buvo įkurtas bene pirmasis toks šalyje Ukrainiečių informavimo centras. Pagrindinė jo užduotis – suteikti visą reikiamą informaciją atvykusiems ukrainiečiams apie registraciją, apgyvendinimą, darbo paiešką, švietimą, transportą, medicinos pagalbą ir kitas aktualijas, palengvinti iškylančius klausimus. Iki 2022 m. pabaigos centras atsakė į daugiau nei 600 užklausų. Jis tapo jų globos ir telkimosi vieta.

Pats centras dabar jau nebeveikia, tačiau M. Daukšos viešojoje bibliotekoje iki šiol teikiamos nemokamos paslaugos pabėgėliams: pagalba ieškant informacijos, registruojantis į Migracijos tarnybą, kopijuojant, spausdinant dokumentus, skolinant lietuvių kalbos vadovėlius. 

Pirmą kartą į Lietuvą naujai atvykusiems pažeidžiamiems Ukrainos karo pabėgėliams skiriama vienkartinė finansinė humanitarinė pagalba. Prieglobsčio prašytojai, gyvenantys savo pasirinktoje vietoje, iki šiol gali gauti 10 ir 60 procentų dydžio valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpas.

Per 2024 metus Kėdainių rajone pagal pastovias darbo sutartis įsidarbino 61 ukrainietis, o 33 – buvo įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis. Šiuo metu Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriuje yra registruoti 47 ukrainiečiai.

Aut. past.

Emocinė parama ir vaikų įtraukimas

Dabar Kėdainių rajono švietimo įstaigose iš viso mokosi 131 vaikas iš Ukrainos. Pagal ikimokyklinę ugdymo programą mokosi 25 vaikai, pagal priešmokyklinę ugdymo programą – 10, pagal pradinę ugdymo programą – 32, pagal pagrindinę ugdymo programą – 62, o pagal vidurinę ugdymo programą – 2 vaikai.

Daugiausia vaikų iš Ukrainos mokosi Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje, kur ugdosi 23 vaikai. Kiek mažiau – 22 vaikai – lanko Kėdainių Senamiesčio progimnaziją, o Lietuvos sveikatos universiteto „Aušros“ progimnazijoje mokosi 20 vaikų.

Mokykloms tenka didžiausias ir svarbiausias vaidmuo integruojant mažuosius ukrainiečius į mūsų šalies ir krašto gyvenimą. Čia jie mezga pirmąsias draugystes ir ugdosi pasitikėjimą mūsų valstybe.

Siekiant palengvinti vaikų adaptaciją, įsitraukė ir iniciatyvos ėmėsi ir viešoji biblioteka. Buvo  parengtas projektas „Šalia Trispalvės priglausime ir Ukrainos vėliavos spalvas“, kurį finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Jo metu vaikai dalyvavo įvairiose edukacinėse veiklose: gamino aitvarus Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis, pynė draugystės apyrankes, dekoravo puodelius ir kūrė bendrą plakatą. 

Norėdama padėti įveikti šias problemas, M. Daukšos viešoji biblioteka dar 2023 m. įkūrė Kultūrinio dialogo klubą. Jo veiklomis siekiama skatinti kalbinę integraciją ir tarpkultūrinį mokymąsi.

Aut. past.

Kultūrinio dialogo klubas – bendravimo vieta

Nepaisant suteiktos paramos, globos ir pagalbos, ukrainiečiai susiduria su socialinės atskirties problema. Daugelis jų vietos bendruomenės gyvenime nedalyvauja dėl kalbos barjero ar kitų priežasčių. Dėl laiko stokos sunkiausia įsitraukti mažus vaikus auginančioms moterims. Dažniausiai jos yra atvykusios vienos ir neturi su kuo pasidalinti vaikų priežiūra. Moterys jaučia izoliaciją, socialinę ir emocinę atskirtį, gyvo bendravimo su vietos bendruomene poreikį. O vyresnio amžiaus moterims sudėtinga įgyti naujų įgūdžių mūsų darbo rinkoje.

Norėdama padėti įveikti šias problemas, M. Daukšos viešoji biblioteka dar 2023 m. įkūrė Kultūrinio dialogo klubą. Jo veiklomis siekiama skatinti kalbinę integraciją ir tarpkultūrinį mokymąsi.

Dalyvaudami šio klubo veikloje ukrainiečiai gali ne tik patobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir lankytis edukaciniuose bei meno užsiėmimuose, biblioterapijos užsiėmimuose, pokalbių ir diskusijų popietėse, susirasti draugų, bendraminčių ir įvairios pagalbos. Bibliotekoje veikiantis Kultūrinio dialogo klubas siūlė ir aktyvias laisvalaikio veiklas: edukacinius rankdarbių gamybos ir meno užsiėmimus, kuriuose dalyvaudavo vietos bendruomenės nariai ir pabėgėliai iš Ukrainos.

Vienas iš ,Kultūrinio dialogo klubo tikslų – gerinti kalbėjimo lietuvių kalba įgūdžius, tarpkultūrinį mokymąsi, didinat integracijos galimybes. Klubo veiklose 2023–2024 m. dalyvavo 67 asmenys.

Didžiausias barjeras – kalba, kurios nemoka atvykę užsieniečiai. Suprantant, kad kalba yra viena svarbiausių integracijos priemonių, nuo 2024 m. spalio bibliotekoje pradėti nemokami A1, A2 ir B1 lygio lietuvių kalbos kursai.

Aut. past.

Lietuvių kalbos mokymasis – esminė integracijos dalis

Tačiau didžiausias barjeras – kalba, kurios nemoka atvykę užsieniečiai. Suprantant, kad kalba yra viena svarbiausių integracijos priemonių, nuo 2024 m. spalio bibliotekoje pradėti nemokami A1, A2 ir B1 lygio lietuvių kalbos kursai.

Šį projektą „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“ įgyvendina Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras. Finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų jungtinis dvišalio bendradarbiavimo fondas.

Kursai sulaukė didelio susidomėjimo – šiuo metu juose mokosi apie 50 ukrainiečių, iš kurių penktadalis yra vyrai. Vasarą buvo kiek mažiau dalyvių. Nors rengiant šį projektą buvo kiek nerimauta, ar pakaks dalyvių, tačiau, kaip teigia centro vadovė I. Brazauskaitė-Zubavičienė, sprendimas kursus pasiūlyti ne tik didžiuosiuose miestuose gyvenantiems Ukrainos pabėgėliams, bet ir mažesniuose miestuose, labai pasiteisino.

,,Kursų dalyviai suprato, kad greitu laiku grįžti į namus nepavyks. Namai arba sugriauti, arba vietovės okupuotos. Todėl jie bando integruotis. Tam reikia lietuvių kabos. Kaip ir mokantis bet kurios kitos užsienio kalbos, pastebime, kad daug kas priklauso nuo žmogaus motyvacijos, savarankiško mokymosi“, – sako vyr. bibliotekininkė Irmina Pryvalova. 

Ukrainiečiai ir patys prisipažįsta sulaukiantys pastabų iš tarnautojų, aptarnavimo sferos darbuotojų, kad nekalba lietuviškai. Nors kai kurie ukrainiečiai jau yra įgiję A1 lygio kalbos pažymėjimus, jie vis dar nedrįsta kalbėti lietuviškai viešose vietose. Reikia daugiau galimybių praktikuotis. Dėl šios priežasties bibliotekininkė Irmina norėtų ir 2025 metais tęsti Kultūrinio dialogo klubą, kuriame vyksta įvairi sociokultūrinė veikla.    

Ukrainiečiai ir patys prisipažįsta sulaukiantys pastabų iš tarnautojų, aptarnavimo sferos darbuotojų, kad nekalba lietuviškai.   

Aut. past.

Susirado darbus ir būstus

Šiuo metu tik viena ukrainiečių šeima gyvena „Spindulio“ mokykloje, kurioje nuo karo pradžios buvo priglaudžiami pirmieji pabėgėliai. Kiti susirado pastovesnius namus ir darbus.

Kaip informavo Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė, nuo karo Ukrainoje pradžios Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriuje registravosi 421 ukrainietis. Per visą šį laikotarpį pagal pastovias darbo sutartis įsidarbino – 218 Ukrainos piliečių, pagal terminuotas – 33. Dar 55 Ukrainos gyventojai buvo įdarbinti subsidijuojant darbo užmokestį, 89 – dalyvavo kitose aktyviose darbo rinkos politikos priemonės.

Per 2024 metus pagal pastovias darbo sutartis įsidarbino 61 ukrainietis, o 33 – buvo įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis.  Šiuo metu Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriuje yra registruoti 47 ukrainiečiai.