Sumanus gudrumas ar piktybiškas noras pasipelnyti?

 Sumanus gudrumas ar piktybiškas noras pasipelnyti?

Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus atėjo metas keisti – pačioje komisijoje vis dažniau išsiskiriančios nuomonės ir abejotini prašymai lėmė, kad nuostatai nebebus tokie liberalūs, kokie buvo lig šiol. /BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Verslininkų godumas verčia keisti Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus

Eglė KUKTIENĖ

Itin palankiai įvertinti su nauja valdančiąja dauguma pasikeitę Kėdainių rajono savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatai galiausiai ėmė traukti visai ne tuos verslininkus, kuriems šis fondas ir buvo įsteigtas. Vis dažniau pastebima tendencija, kai liberaliu, lanksčiu ir palankiu politikų požiūriu pasinaudoti bando itin stiprūs verslininkai arba tie, kurie su Kėdainiais praktiškai nieko bendro net neturi. Prašomos kompensuoti sumos pastaruoju metu – itin solidžios, o dėl jų skyrimo vis dažniau susikerta ir paties fondo komisijos narių nuomonės. Štai po paskutiniame praėjusiųjų metų rajono tarybos posėdyje svarstytų klausimų net suburta darbo grupė, kuri keis fondo nuostatus. Pastebėjus godžias tendencijas, politikai skuba saugoti visų kėdainiečių į biudžetą suneštus pinigus – bus siekiama, kad jie tektų tik tiems, kam jų iš tiesų labai reikia.

Kompensuoti nesutiko

Smulkiojo verslo rėmimo fondo komisija buvo gavusi ir ne tokio jau smulkaus verslo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas.

Dar rugsėjo mėnesį buvo gauta UAB „Lintrail“ direktorės paraiška dalinai kompensuoti išlaidas už įsigytą transporto priemonę – vilkiką – ir sukūrus dvi naujas darbo vietas.

Nors įmonė įregistruota neseniai ir yra laikytina jaunu verslu, vis dėlto ji yra sėkmingai veikiančios UAB „Linėja transport“ dukterinė Gedimino ir Jurgitos Norkų įmonė.

Prašomos padengti išlaidos – vilkiko, kurį dukterinė įmonė pirko iš motininės įmonės.

„Idėja visgi yra paremti smulkias, besikuriančias įmones, kurioms trūksta apyvartinių lėšų veiklos pradžiai.

„Linėja“ ir jos dukterinė įmonė yra stiprios, tvirtos įmonės, na, ir mes juos dar pradėsime remti? Juo labiau kad tie keli tūkstančiai tikrai neturės didelės įtakos stambiai įmonei su milijonine apyvarta“, – svarstė A. Ardavičius.

Komisija vieningai siūlė nekompensuoti prašomos 4 tūkst. eurų sumos, o rajono taryba tam pritarė.

Alvydas Ardavičius: „Idėja visgi yra paremti smulkias, besikuriančias įmones, kurioms trūksta apyvartinių lėšų veiklos pradžiai.“/Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Nuostatus atitinka, bet…

Labai daug diskusijų sulaukė MB „Šviesiau tamsiau“ prašymas kompensuoti įsigytos įrangos išlaidas.

Kone 3 tūkst. eurų prašiusi mažoji bendrija teigė, kad fotografavimo ir filmavimo veiklai pradėti buvo įsigyta įranga: 2 fotoaparatai, objektyvai, 2 adapteriai.

Vis dėlto jau pačioje komisijoje dėl šio prašymo kilo itin daug klausimų.

Pirmiausia – prašymą pateikęs asmuo, teigęs, kad yra mažosios bendrijos narys, pasirodo, ten net nedirba. Išsiaiškinta ir tai, kad šis verslas, oficialiai įkurtas pernai rugpjūtį, bet iš tiesų veikia gerokai seniau. Be to, ir pati įmonė „Šviesiau tamsiau“ to nė neslepia ir būsimiems klientams pristato save kaip Vilniuje ir visoje Lietuvoje dirbančius specialistus, kurių patirtis skaičiuojama „dviženkliu metų skaičiumi“.

Iš visuomenei ir būsimiems klientams pateikiamos informacijos matyti, kad įmonė bendradarbiauja su žinomais prekių ženklais ir žmonėmis. Įmonės interneto svetainė įregistruota dar pernai vasarį, įmonė sukurta pernai rugpjūtį, o prašymas dėl paramos Smulkiojo verslo rėmimo fondo komisijai pateiktas jau spalį.

„Buvo prašoma kompensuoti patirtas išlaidas už du fotoaparatus, bet komisija išsiaiškino, kad mažosios bendrijos aktyvus narys yra vienas asmuo, o ne du, kaip buvo teikiama paraiškoje. Prašytojas, kurio vardu parašyta paraiška, net nėra mažosios bendrijos narys.

Asmuo, parašęs prašymą, gyvena Vilniuje. Tiesa, mažosios bendrijos vadovė yra registruota Kėdainiuose, tad teisiškai kaip ir viskas gerai.

Bet moralinis klausimas čia tikrai kyla. Neskirti paramos visiškai lyg ir nėra pagrindo, tačiau aš siūliau skirti pusę prašomos sumos, būtent dėl šių moralinių aspektų“, – kalbėjo A. Ardavičius.

„Mes radome jų puslapį internete ir komisija viską matė. Jų puslapyje parašyta, kad jie dirba labai seniai ir puikiai matėme, kad tas puslapis sukurtas jau labai seniai, nors mažoji bendrija oficialiai veikia tik nuo rugpjūčio. O jei jie lig šiol dirbo su kitu verslo modeliu ar apskritai kitame mieste?..

Ir jie vėl prašys paramos – jau skambino, sakė, kad dar nusipirko įrangos, paskaičiavo, kad paramos dar gali gauti, tad tą ir ketina daryti“, – kalbėjo Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daina Balasevičienė.

„Susidaro tokios dvilypės situacijos. Kol buvo pradžia, viskas buvo gerai. Kreipėsi labai smulkios įmonės. Na, praėjus kuriam laikui, daug kas suprato, kad galima pasinaudoti šiuo fondu ir gali būti piktnaudžiavimo atvejų“.

A. Ardavičius

Tebuvo papildomas darbas

Pati mažosios bendrijos vadovė Monika Juodeikaitė „Rinkos aikštei“ teigė, kad lig tol, kol buvo nuspręsta pernai rugpjūtį įkurti mažąją bendriją, kurioje ji viena ir dirba, fotografija tebuvo papildomas samdomas darbas.

„MB nusprendėme kurti pavasarį, tada įtraukėme pavadinimą į laikiną registrą, bet, kaip minėjome, labai sunku priimti tokius sprendimus, keičiančius gyvenimą iš esmės, todėl viskas nusitęsė iki rugpjūčio pradžios, kai jau tiesiog pavargome nuo tuo metu dirbtų darbų ir viso krūvio, – sakė M. Juodeikaitė. – Šioje srityje veikiame seniai, fotoaparatas, kuris buvo naudojamas nuo 2012 metų tiesiog sugedo, o kitas, taip pat senas ir nusidėvėjęs modelis, nebegalėjo patenkinti augančių poreikių.

Vasaros viduryje vienos fotosesijos metu netyčia sudaužėme ir objektyvą (iškrito keičiant), o objektyvai stipraus dužimo atveju nėra taisomi. Kadangi įmonės veiklą praplėtėme filmavimais, nusprendėme įsigyti du vienodus fotoaparatus, su kurių pagalba galėtume vienu metu filmuoti dviem rakursais.

Fotoaparatų pirkimas yra natūralus mūsų srities jauno verslo poreikis, kaip ir bet kokios kitos investicijos verslo pradžiai“.

Po ilgų diskusijų vis dėlto nuspręsta visos prašomos sumos įmonei nekompensuoti. Ir vis dėlto iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo jiems bus skirta kiek daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų. 

Keis nuostatus

Vis dėlto ši ir kitos istorijos, sukėlusios diskusijų ir moralinių klausimų, privertė žengti naują žingsnį smulkiojo verslo rėmimo srityje.

„Susidaro tokios dvilypės situacijos. Kol buvo pradžia, viskas buvo gerai. Kreipėsi labai smulkios įmonės. Na, praėjus kuriam laikui, daug kas suprato, kad galima pasinaudoti šiuo fondu ir gali būti piktnaudžiavimo atvejų.

Norisi remti kėdainiečius, kurie iš tiesų dirba čia, o ne tai, kad gyvenu ir dirbu kitur, užsinoriu pasipinigauti, įregistruoju įmonėlę Kėdainiuose ir taip verčiuosi.

Jau komisijoje svarstant šiuos klausimus pamaniau, kad atėjo metas peržiūrėti ir pakoreguoti nuostatus.

Komisija jau išsiuntė kreipimąsi į tarybos narius, laukiame jų siūlymų. Netrukus sėsime ir keisime nuostatus taip, kad tokios situacijos daugiau nepasikartotų“, – kalbėjo komisijos pirmininkas A. Ardavičius.

„Apie tokius niuansus, kuriant nuostatus, net nepagalvojome. Ima lįsti tokie neplanuoti dalykai.

Dėl to manome, kad atėjo metas nuostatus koreguoti. Patys matome, kad tikrai reikia kažką daryti“, – antrino ir D. Balasevičienė.

Per 2021 metus Smulkiojo verslo rėmimo fondas suteikė paramą 44 verslo subjektams.

Smulkus ir jaunas verslas per 2021 metus sukūrė 31 darbo vietą.

Smulkiojo verslo rėmimo fondas į 2022 metus keliauja su pakankamai nedidele, vos daugiau  kaip 40 tūkst. eurų sumą. Akivaizdu, kad tai neatitiks smulkiojo verslo poreikių paramai gauti. Greičiausiai rajono tarybai teks papildyti šio fondo iždą.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video