Po audros draustinį sutvarkė taip, kad dabar teks tvarkyti ir po tvarkytojų
Po audros padarinių šalinimo darbų draustinyje vaizdas tiesiog bado akis. Gilios sunkiosios technikos provėžos, suardytas šlaito gruntas, apgadinti laiptai ir net sužalotas medis – to gyventojai tikrai nesitikėjo./Kėdainiečio nuotr.
Audra Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje išvartė medžius, o jos padarinių šalinti atvykusi technika paliko savų pėdsakų. Gilios provėžos žalioje vejoje, išvažinėta miško paklotė, apgadinti laiptai ir sužalotas medis – tokį vaizdą išvydo į draustinį užsukęs kėdainietis. Tai, kas turėjo būti gamtos stichijos padarinių likvidavimas, virto nauju galvosūkiu: ar tvarkant audros nuniokotą saugomą teritoriją nebuvo padaryta dar daugiau žalos? Į redakciją kreipęsis gyventojas kelia klausimą, kas ir kokiu pagrindu leido sunkiajai technikai darbuotis draustinyje. Tuo metu Vilainių seniūnija tikina, kad visi darbai buvo teisėti ir būtini, saugomos gamtos vertybės nenukentėjo, o technikos paliktos provėžos – tik laikinas nepalankių oro sąlygų padarinys. Jas žadama sutvarkyti, kai tik leis gamta.
Draustinis – ne privatus kiemas
Į Šventybrastį nuvykęs ir pamatęs išvažinėtą kraštovaizdžio draustinio žaliąją veją rajono gyventojas kreipėsi į laikraščio redakciją, keldamas klausimus dėl atliktų darbų pobūdžio ir saugomos teritorijos apsaugos.
„Mūsų manymu, situacija Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje yra labai rimta.
Šioje saugomoje teritorijoje buvo vykdomi darbai, po kurių liko akivaizdūs gamtinės aplinkos pažeidimai.
Buvo nupjauti sveiki medžiai, smarkiai pažeista ir išvažinėta miško paklotė, o sunkiasvorė technika pažeidė natūralų miško paviršių.
Vietomis vaizdas tikrai verčia klausti, kaip apskritai tokie darbai galėjo būti vykdomi saugomoje teritorijoje“, – laiške redakcijai dėstė susirūpinęs pilietis.
Anot jo, vietos bendruomenėje netruko kilti neaiškumų, kas ir kokiu pagrindu organizavo darbus šioje jautrioje zonoje.
„Kyla labai konkretūs klausimai: kas organizavo šiuos darbus, kas juos leido, ar buvo gauti visi reikalingi leidimai ir ar tokie veiksmai apskritai buvo teisėti kraštovaizdžio draustinio teritorijoje? Nenorime iš anksto daryti išvadų ar kažko apkaltinti – norime, kad situacija būtų išsiaiškinta.
Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinis yra ne kieno nors privatus kiemas, o gamtinę vertę turinti teritorija. Nukirstas sveikas medis neatauga per metus, o išvažinėta miško paklotė ir pažeista ekosistema taip pat neatsistato akimirksniu“, – nuogąstavo kėdainietis.
Gyventojo užfiksuotose nuotraukose matyti drėgnoje įkalnės žolėje įsirėžusios gilios technikos padangų vėžės, ties laiptų papėde ištrupėjusi betoninė pakopa ir purvo koše virtęs takas, vedantis prie garsiųjų Šventybrasčio ąžuolų.
„Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinis yra ne kieno nors privatus kiemas, o gamtinę vertę turinti teritorija. Nukirstas sveikas medis neatauga per metus, o išvažinėta miško paklotė ir pažeista ekosistema taip pat neatsistato akimirksniu“.
Kėdainietis
Buvo šalinami vėjovartų pavojai, o leidimų tam nereikia
Reaguodama į gyventojo iškeltus priekaištus, Vilainių seniūnijos seniūnė Kristina Vainauskienė paaiškino, kad rugsėjo viduryje draustinyje vyko planuotas ir neatidėliotinas vasaros pabaigoje praūžusios stiprios audros padarinių šalinimas. Pasak seniūnės, jokių aplinkosauginių reikalavimų seniūnijos darbuotojai nepažeidė.
„Rugsėjo 18 ir 21 dienomis Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje seniūnijos vykdyti darbai nepažeidė jokių aplinkos apsaugos teisės normų, o saugomos teritorijos vertybės nenukentėjo.
Seniūnijos darbuotojai nekirto ir negenėjo sveikų, saugotinų ir šiam kraštovaizdžiui reikšmingų medžių. Buvo skubiai šalinami stichinės audros padariniai.
Nuo kelio, vedančio prie piligrimų lankomų Šventybrasčio ąžuolų, pašalinti nesaugotini nuvirtę medžiai, surinktos šakos“, – teigia K. Vainauskienė.
Seniūnė akcentuoja, kad tokiais atvejais speciali biurokratinė leidimų derinimo procedūra nėra taikoma.
„Vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, savivaldybės kraštovaizdžio draustinyje leidžiama vykdyti veiklą, skirtą stichinės audros padariniams likviduoti, todėl leidimas nebuvo reikalingas“, – nurodo seniūnijos vadovė.
Provėžos atsirado dėl liūčių, teritoriją žada atstatyti
K. Vainauskienė neslepia, kad technika paliko pėdsakų, tačiau tai sieja su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis ir užsitęsusiu lietumi, o ne neatsakingu darbuotojų elgesiu.
„Darbams vykdyti naudojome seniūnijos transportą ir techniką. Kadangi Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinis priklauso savivaldybei, transporto eismas parko keliais likviduojant audros padarinius nėra draudžiamas. Taip pat primename, kad seniūnija šio parko teritorijoje jau daugelį metų pjauna žolę traktoriukais, kurie atvežami kitu seniūnijos transportu.
Natūralu, jog dėl ilgalaikio lietaus ir naudoto transporto drėgnoje žolės dangoje atsirado provėžų, matomų nuotraukose, tačiau parko reljefo formos nebuvo pažeistos, nesusidarė grunto nuošliaužos“, – aiškina seniūnė.
Komentuodama nuotraukose užfiksuotus medžių kelmus ir pažeidimus, seniūnė atmetė kaltinimus dėl sveikų želdinių naikinimo. Tačiau ji primena, kad darbus draustinyje vykdė ir ESO, tad dabar tiksliai atsekti, kas atsakingas už sužalotą medį, nebeįmanoma.
„Kitoje nuotraukoje matomi lygiai nupjauti kamienai – tai darbuotojų pjūklais sutvarkyti aštrūs,vėjo aplaužyti, estetiškai nevertingi medelių kamienų likučiai, kėlę pavojų praeiviams ir gadinę draustinio vaizdą.
Prieš kelias savaites parke dirbo ESO komanda, kuri šalino elektros tinklo gedimus bei ant laidų pakibusius medžius ir šakas.
Kadangi darbai Šventybrasčio parke vyko keliais etapais, nustatyti, kas ir kada užkliudė nuotraukoje matomą nedidelį medžio žievės plotą, nėra galimybės“, – pažymėjo K. Vainauskienė.
Seniūnijos vadovė patikino, kad atsiradę defektai neliks užmiršti, tačiau jiems pašalinti prireiks kantrybės ir laiko. Veikiausiai teks laukti pavasario, kai pagerės orai ir gruntas išdžius.
„Seniūnija, būdama atsakinga už Šventybrasčio parko viešųjų erdvių priežiūrą, transporto paliktas provėžas ir kitus aplinkos pažeidimus visiškai sutvarkys, kai tik leis gamtinės sąlygos, bet ne vėliau kaip per teisės aktuose numatytą vienerių metų terminą“, – tikina K. Vainauskienė.
Kol orai neleis išlyginti ir atsėti technikos pažeistos žolės dangos, lankytojams belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti pavasario, kai bus galima įvertinti, kaip greitai Šventybrasčio draustinio paklotė atgaus pradinę išvaizdą.
2 Komentarai
Gerai, kad norima tvarkytis. Bet, darbams pasirinktas netinkamas laikas. Dabar savivaldybės administracija turėtų įvertinti situaciją.
Prieš pradedant darbūs paklauskyte Vandos,ji viską žino.