Vėl virė kova dėl pinigų: skaidrumo mažai

Vos prieš pusmetį Kėdainiuose nuo nulio sukurta nauja sporto finansavimo tvarka jau braška per siūles. Tarybai teko skubiai ją perrašyti, o kartu spręsti klausimą, nuo kurio tiesiogiai priklauso Kėdainių krepšinio ateitis. Tačiau būtent čia ir prasidėjo didžiausios aistros.

Kodėl vos kelis mėnesius galiojusias taisykles prireikė keisti? Kodėl krepšinio finansavimo klausimas atsidūrė viename pakete su premijomis už sportinius pasiekimus ir visos finansavimo metodikos pakeitimais? Ir kodėl dalis tarybos narių galiausiai pareiškė balsuosiantys „už“ ne todėl, kad pritaria siūlomai naujai finansavimo tvarkai, o todėl, kad nenori palikti miesto sportininkų be pinigų?

Nors tarybos posėdžių salėje iš politikų lūpų skambėjo žodžiai apie skaidrumo trūkumą, po karštų ginčų sprendimas buvo priimtas. Kas privertė politikus pritarti projektui, kurį dalis jų vadino neskaidriu?

Kodėl prireikė skubiai koreguoti tvarką?

Dar 2026 metų sausio 30 dieną rajono taryba patvirtino visiškai naują Sporto šakų, kurioms Kėdainių rajono savivaldybė teikia prioritetą, programų finansavimo tvarkos aprašą. Tikėtasi, kad naujoji sistema bus ilgalaikė, skaidri ir aiški.

Visgi realybė netruko pateikti savų korekcijų. Birželio 8 dieną Kėdainių sporto centras pateikė savivaldybei raštą dėl Kėdainių sporto centro komandos atstovavimo Nacionalinėje krepšinio lygoje. Paaiškėjo, kad savivaldybei pavaldi biudžetinė įstaiga nebegali tiesiogiai tęsti tam tikros aukšto meistriškumo sporto veiklos, o ją perimti privalo atskiras juridinis asmuo – viešoji įstaiga Kėdainių krepšinio klubas, kurios dalininkas, kaip posėdyje įvardijo savivaldybės administracijos atstovė, yra Gediminas Butkus.

Pagal galiojusį aprašą, norint gauti savivaldybės finansavimą, organizacija privalėjo laiku dalyvauti konkurse ir turėti ne trumpesnę nei dvejų metų oficialių varžybų patirtį. Naujai veiklą perėmusiai įstaigai šis reikalavimas tapo neįveikiama teisine kliūtimi.

Todėl tarybai teiktame sprendimo projekte atsirado išskirtinė nuostata, kad juridiniam asmeniui, kuris einamaisiais metais nebuvo pateikęs paraiškos, bet teisėtu pagrindu perėmė Kėdainių sporto centro vykdytą prioritetinės sporto šakos veiklą ir užtikrina jos tęstinumą, dviejų metų patirties cenzas įskaitomas pagal tai, kiek laiko šią veiklą vykdė pati savivaldybės įstaiga.

Be to, tokiai programai nuspręsta netaikyti įprasto vertinimo balais ir krepšelių metodikos – lėšos skiriamos pagal pagrįstą poreikį, tačiau neviršijant Sporto centrui šiai veiklai jau suplanuotų, bet iki metų galo nepanaudotų biudžeto asignavimų.

Savivaldybės teigimu, papildomų pinigų iš biudžeto tam nereikės, nes lėšos paprasčiausiai nukreipiamos iš biudžetinės įstaigos veiklą perėmusiam klubui.

Kreipėsi krepšinis, o pritaikė visoms sporto šakoms

Nors krepšinio komandos finansavimo tęstinumas buvo pagrindinė pataisų priežastis, į tarybos sprendimo projektą buvo įtrauktas gerokai platesnis pakeitimų paketas, palietęs visą sporto bendruomenę.

Pirmiausia įvestas vienkartinių išmokų mechanizmas už pasiektus reikšmingus sportinius rezultatus. Numatyta, kad tokia parama gali siekti iki 30 procentų metinio organizacijos finansavimo. Į šią paramą pretenduoti gali komandos, sportiniu principu iškovojusios teisę kilti į aukštesnio lygio oficialias nacionalines ar tarptautines lygas, arba individualių sporto šakų atstovai, Europos ar pasaulio čempionatuose užėmę 1–5 vietas.

Pabrėžta, kad premijos nebus dalijamos už vardinius kvietimus, komercinių licencijų pirkimą ar varžovų atsisakymą – kelialapis privalo būti iškovotas tik sportiniu principu aikštelėje.

Kitas svarbus pokytis – sportininko krepšelio dydžio diferencijavimas pagal paraiškos kokybės balus. Jei anksčiau sistema buvo griežtesnė, dabar nustatyta aiški skalė: surinkus 90–100 balų, skiriama 100 proc. bazinio krepšelio dydžio, surinkus 80–89 balus – 98 proc., surinkus 70–79 balus – 96 proc., surinkus 60–69 balus – 94 proc., o surinkus 55–59 balus – 92 proc.

Surinkus mažiau nei 55 balus, laikoma, kad programa neįveikė minimalios kokybės kartelės, ir finansavimas nebus skiriamas.

Trys skirtingi klausimai suplakti į vieną

Nors savivaldybės administracijos atstovai projektą pristatė kaip realybės padiktuotą buvusios tvarkos patobulinimą, tarybos posėdyje kilo nepasitenkinimas. Opozicijos atstovai negailėjo kritikos ne tik pačioms procedūroms, bet ir tam, kaip šis klausimas buvo pateiktas tarybai.

Sporto bendruomenės reikalus puikiai išmanantis tarybos narys Arnas Argustas tiesiai šviesiai iškėlė klausimą, kodėl į vieną teisės aktą buvo sujungti visiškai skirtingos prigimties dalykai. Politikas piktinosi, kad per komitetų posėdžius taip ir neišgirdo aiškių tokio sprendimo motyvų.

Politikui didelių abejonių sukėlė ir nustatyti kriterijai reikšmingiems pasiekimams vertinti.

Savivaldybės administracija savo ruožtu atsakė, kad į visus klausimus buvo atsakyta komitetuose, nors A. Argustas teigė, kad į savo klausimus atsakymų negavo nei tada, nei dabar.

„Neužsuksi gi pinigų čiaupo saviems“

Tarybos narys demokratas Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį į subtilų politinį spaudimą, kuris užkoduotas tokiame klausimų sujungime. Jo teigimu, politikai pastatyti į tokią padėtį, kurioje negali balsuoti prieš, nes tokiu atveju nukentėtų Kėdainių krepšinis.

„Šituo klausimu labai įdomiai viskas sudėta į vieną sprendimo projektą. Tai jeigu nepritariame tam tikriems finansavimo būdams, tai nutraukiame finansavimą ir mūsų RKL? Na, taip neturėtų būti.

Aš tikrai pritariu Arnui, kad klausimas turėjo būti išskirstytas, bet dabar išėjo taip, kaip išėjo. Mes, tarybos nariai, esame post factum pastatyti į įvykio vietą, ir pritarsime, kito kelio nėra, nes mes negalime prieštarauti pačiam sporto šakų finansavimui“, – nusivylimo neslėpė P. Aukštikalnis.

Politikas pabrėžė, kad pati bendruomenė laukė pokyčių, tačiau skaidrumo trūkumas bado akis: „Gerai, kad yra sprendimo projekto pagerinimas, kad pradėjote iš viso tokius dalykus. Juk pokyčių sporto bendruomenė laukė jau nemažai laiko. Bet čia truputį drumstas dalykas, kai viename tarybos sprendime yra sukišama neišvengiama būtinybė nubalsuoti už jį, nes kitaip kažkas negaus pinigų.

Mes ne to norim, mes norim skaidrumo, tai tikrai prašymas ateity grįžti prie šitų tvarkų ir jas kiek įmanoma išskaidyti.“

Panašias abejones išsakė ir Kęstas Šlama, pabrėžęs, kad sausį patvirtintas aprašas veikė vos kelis mėnesius, o dabar iš esmės keičiama visa metodika net nepateikus jokios analizės ar skaičiavimų, kodėl senoji sistema neveikia. Dėl to jo atstovaujama konservatorių frakcija atsisakė palaikyti projektą.

Tuo tarpu Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Dalius Serafinas pripažino, kad vadybiniu požiūriu situacija komplikuota, tačiau „ištinka kartais gyvenimas“ ir tenka priimti sprendimus, kad nekiltų dar didesnių problemų.

Dar griežčiau pasisakė tarybos narė Lina Šlamienė, visą susidariusią situaciją pavadinusi „nevalgoma mišraine“, kurią būtina kuo greičiau iškuopti, o ne dangstytis pasiteisinimais apie „atsitikusį gyvenimą“.

Antrą kartą žodžio paprašęs Arnas Argustas neslėpė kartėlio.

„Balsuosiu už tiktai dėl tų vaikinų, kurie lieja prakaitą kiekvieną dieną už Kėdainių vardą, kurie atstovauja mūsų miestą, sukuria gerą emociją ir kuria bendruomenę.

Bet šiaip šitas sprendimo projektas atsisuks prieš jus pačius, nes jisai tikrai yra netobulas ir jį reikia arba labai smarkiai tobulinti, arba išskirstyti dalimis“, – kirto A. Argustas.

Kompromisas rastas, bet tobulinimo procesas nesibaigia

Valdančiosios daugumos atstovas Saulius Grinkevičius sakė, kad kuriant taisykles visiškai naujais principais klaidų išvengti beveik neįmanoma. Anot jo, natūralu, kad nauja tvarka reikalauja korekcijų, ir šis procesas greičiausiai tęsis ateityje, kol bus pasiektas visiems priimtinas ir gyvybingas modelis.

Tuo tarpu meras Valentinas Tamulis taip pat patikino, kad šis balsavimas neužkerta kelio ateityje grįžti prie tvarkos tobulinimo ir atsižvelgti į tarybos narių pasiūlymus.

Galiausiai tarybos narių balsai pasiskirstė aiškiai: 20 politikų pasisakė „už“, 2 susilaikė, o prieštaraujančiųjų neatsirado. Sprendimas buvo priimtas.