Kėdainiečiai nenori, kad jų namuose būtų priedangos
BNS Eriko Ovčarenko nuotr.
Kas nutiktų, jei Kėdainiuose vėlų vakarą ar savaitgalį staiga pasigirstų kaukiančios pavojaus sirenos ir gyventojai būtų raginami susirasti saugią priedangą? Oficialiose savivaldybės ataskaitose nurodoma, kad yra per šimtas parinktų priedangų, kuriose gyventojai teoriškai turėtų rasti saugų prieglobstį. Tačiau reali situacija gali pasirodyti gerokai pavojingesnė, nei rodo dokumentų eilutės. Užrakintos rūsio durys, karštligiška raktų paieška panikos apimtoje kaimynystėje ir nuo sprogimo bangos dūžtantys langai – tai grėsmės, su kuriomis, jei šiandien prasidėtų karo veiksmai Lietuvoje, susidurtų ne vienas krašto gyventojas. Tačiau paaiškėjo, kad nors karo Ukrainoje pamokos verčia civilinės saugos sistemą pertvarkyti nedelsiant, kelias iki realaus kraštiečių saugumo yra nusėtas netikėtomis kliūtimis, tarp kurių – ir pačių gyventojų nenoras savo namuose realiai turėti priedangas.
Priedangų yra, bet kas jas atrakins, jei reikės slėptis naktį?
Paskutiniame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Lina Šlamienė ir Kęstas Šlama pateikė protokolinio sprendimo projektą, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti požiūrį į rajono priedangų parengtį.
Šiuo metu galiojančiame mero potvarkyje yra įrašytos 129 priedangos, tačiau politikai atkreipė dėmesį, kad formalus objekto pažymėjimas specialiu ženklu dar nereiškia, jog pavojaus akimirką žmogus bus realiai apsaugotas.
Pasiūlymo esmė – sukurti specialią Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto finansavimo priemonę, kuri leistų finansuoti du esminius dalykus: nuotolinio ar automatinio priedangų atrakinimo sprendimus bei žemutinių pastatų aukštų langų apsaugą nuo sprogimo poveikio.
Pasak šio siūlymo iniciatorių, gyventojui savivaldybės nurodyta priedanga sukuria pagrįstą lūkestį, jog į ją bus galima patekti bet kuriuo paros metu, o viduje esančios patalpos suteiks realią apsaugą. Tačiau šiandien daugelis šių patalpų nakties metu, savaitgaliais ar po įstaigų darbo valandų yra tiesiog užrakintos. Jei kiltų grėsmė, civiliai, tikėtina, būriuotųsi prie užrakintų priedangų durų.
Todėl siūloma įdiegti technologinius sprendinius, leidžiančius operatyviai atverti patalpas nuotoliniu būdu, numatant ir atsarginius mechanizmus, jei dingtų elektra ar nutrūktų ryšys.
Savivaldybės administracijai pavesta įvertinti priedangų būklę, nustatyti opiausias vietas ir parengti finansavimo tvarkos aprašą, o reikalingas lėšas numatyti ne vėliau kaip rengiant 2027 metų rajono biudžetą.
Aut. past.
Būtina apsaugoti ir nuo dūžtančių langų stiklų
Kitas itin svarbus siūlymo akcentas – švietimo įstaigų ir vaikų saugumas. Net tose formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, kurių patalpos neatitinka priedangoms keliamų reikalavimų, vaikai pavojaus metu negali būti palikti likimo valioje.
Iniciatyvos autoriai atkreipė dėmesį į praktines karo sąlygomis veikiančios Ukrainos Melitopolio savivaldybės atstovų įžvalgas, kuriomis šie neseniai pasidalijo viešėdami Kėdainiuose.
Viena iš svarbiausių pamokų – sprogimo bangos pažertos stiklo šukės ir skeveldros sukelia itin sunkius ar net mirtinus sužalojimus. Todėl žemutiniuose viešųjų pastatų aukštuose rekomenduojama ant langų stiklų suklijuoti specialias apsaugines plėveles, žaliuzes ar skydus. Apsauginė plėvelė negadina pastato estetinio vaizdo, praleidžia šviesą, tačiau sprogimo metu sulaiko dūžtantį stiklą ir reikšmingai sumažina traumų riziką.
Tarybos posėdyje L. Šlamienė pabrėžė, kad delsti nebėra kada: „Nebėra nė vieno čia, kuris sakytų, kad šituo klausimu nereikia dirbti. Mano žiniomis, Turto bankas ir kai kurios savivaldybės jau investuoja į šiuos sprendimus. Esmė – sudaryti sąlygas, kad savivaldybė finansiškai ženkliai prisidėtų prie priedangų nuotolinio atidarymo sistemų ir langų apsaugos. Siūlome pasirengti tvarką, kad bent jau 2027 metams, o jei įmanoma – ir anksčiau, planuotume biudžetą ir startuotume, nes čia ta vieta, kur nebegalima laukti“.
Suabejojo dėl kainos ir praktinės naudos santykio
Nors idėja sulaukė bendro palaikymo, tarybos narių pasisakymuose netrūko ir atsargumo. Tarybos narys Dalius Serafinas teigė, kad civilinės saugos klausimais domisi ne iš vadovėlių, o lankydamasis karo niokojamoje Ukrainoje.
„Priimant sprendimus, kurie lemia mūsų ateities saugumą, reikėtų įvertinti jų ekonomiškumą ir tinkamą laiką.
Automatinis durų atidarymas ir langų plėvelės yra brangus dalykas. Yra kitų priemonių, kurias būtina padaryti ir kurių kol kas nėra.
Iš principo siūlau balsuoti už šį protokolinį projektą, bet detales jame reikėtų dar peržiūrėti“, – kolegoms kalbėjo D. Serafinas.
Ar pavyks popierinį priedangų sąrašą paversti realiai veikiančia gyventojų apsauga, priklausys ne tik nuo
Aut. past.
biudžeto eurų, bet ir nuo pačių kraštiečių sąmoningumo.
Daugiabučių gyventojai priedangų kratosi
Kiek netikėtą ir visuomenei nemalonią realybę posėdžio metu atskleidė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas. Jo teigimu, su savivaldybei pavaldžiomis biudžetinėmis įstaigomis problemų kyla mažiausiai – priedangų tobulinimo ir tvarkymo procesai jose jau pajudėjo. Nuo birželio mėnesio, pasikeitus finansavimo tvarkai, nuotolinių spynų įrengimas įstaigose gali būti finansuojamas iš Gynybos fondo. Keletas rajono biudžetinių įstaigų tuo jau pasinaudojo, o likusios bus aprūpintos kitąmet.
Tikrasis galvos skausmas, pasak administracijos vadovo, yra daugiabučiai gyvenamieji namai ir jų rūsiai. Nors daugiabučiai sudaro didelę dalį potencialių priedangų tinklo, jų bendrijų pirmininkai ir gyventojai demonstruoja stebinantį pasyvumą ar net atvirą idėjos rūsiuose įrengti priedangas atmetimą.
„Sunkiausia tema ir problema yra su daugiabučiais namais. Pradedant kalbėti su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais – nė vienas nedalyvavo projekte, kai mes siūlėme tam tikras priemones: generatorius, laužtuvus, gesintuvus ir visa kita.
O su priedangų atvėrimu dar didesnė problema – pirmiausia jie nori apskritai atsisakyti priedangos.
Kol kas pozicija yra labai neigiama, tad tikėtis rezultato su daugiabučių bendrijomis yra sudėtinga, tačiau šiuo klausimu dirbame“, – atvirai konstatavo G. Muznikas.
Gyventojų nenoras įleisti kaimynus ar praeivius į savo namo rūsį, baimė dėl asmeninio turto saugumo ir papildomos atsakomybės tampa rimtu barjeru formuojant saugią rajono infrastruktūrą.
Prioritetas – didžiausiems objektams ir mokykloms
Reaguodamas į administracijos vadovo žodžius, tarybos narys K. Šlama pripažino, kad bendradarbiavimas su daugiabučių bendrijomis bus sudėtingas, tačiau savivaldybė privalo sukurti mechanizmą ir pasiūlyti finansavimą.
Galiausiai Kėdainių rajono savivaldybės taryba vieningai pritarė protokoliniam sprendimui. Savivaldybės administracijai pavesta įvertinti priedangų būklę, nustatyti opiausias vietas ir parengti finansavimo tvarkos aprašą, o reikalingas lėšas numatyti ne vėliau kaip rengiant 2027 metų rajono biudžetą.
Ar pavyks popierinį priedangų sąrašą paversti realiai veikiančia gyventojų apsauga, priklausys ne tik nuo biudžeto eurų, bet ir nuo pačių kraštiečių sąmoningumo.
