„Palangos ruonių“ maudynėse – kėdainiečių desantas

 „Palangos ruonių“ maudynėse – kėdainiečių desantas

Norom nenorom, savaitgalį visi keliai tautiečius vedė į pajūrį: čia vyko tradicinė, šešioliktoji, žiemos šventė „Palangos stinta 2019“, kuri, kaip juokaujama, kasmet vasarį į kurortą Baltijos jūros pakrantėje privilioja gausesnį būrį svečių nei dažną kepinančią vasaros dieną.

Kol Palangoje vieni dejavo dėl kasmet kaip ant mielių augančių stintų, nugulusių šventės prekybininkų stalus, kainų, kiti nekantriai laukė pagrindinio Stintų šventės akcento – tarsi vyšnaite ant torto tampančių grūdinimosi šventės „Palangos ruoniai 2019“ maudynių.

Gal ir paradoksalu, bet taip jau yra: vasarą jūra vėsina, žiemą – kaitina ir net iki pirštų galiukų.

[quote author=“Ž. Misevičienė“]Jausmas, žinokit, nerealus: po maudynių visi vyšniavi – ir niekam nešalta.[/quote]

Pakrantės pakako visiems

Trisdešimt devyni (!) Kėdainių miesto ir Dotnuvos pagrindinės mokyklos bendruomenės sveikuoliai, apšilę bėgimu ristele Palangos gatvėmis, nėrė į Baltijos jūros bangas su šimtais bendraminčių iš įvairių šalies kampelių.

Iš viso į stingdančias Baltijos jūros bangas niurktelėjo per du šimtus sveikuolių iš visos Lietuvos, o keliskart tiek smalsuolių išsirikiavę ant Palangos tilto ar įsipatoginę kopose su nuostaba stebėjo ledinių žiemos maudynių entuziastus.

Vienas, du, trys – ir opa vienas po kito į ledines įsisiūbavusias Baltijos jūros bangas! Gintarė Grigėnaitė Photography nuotr.Kėdainiečių – gausiausiai

Tarp šimtų „Palangos ruonių“ maudynių dalyvių išsiskyrė visas būrys kėdainiečių. Kolonoje kraštiečiai laikėsi kartu, o grupės priešakyje bėgo Dotnuvos pagrindinės mokyklos vėliavnešys, išdidžiai rankose laikęs Kėdainių rajono savivaldybės vėliavą.

Šįmet sniego paplūdimyje nebuvo, tiek vandenyje, tiek ore temperatūra laikėsi panaši – daugmaž 4–5 °C, o nemažas vėjas sukėlė bangas Baltijos jūroje.

„Kaži ar nuo 1990-ųjų buvo bent vienerios „Palangos ruonių“ maudynės, kuriose nebūtų dalyvavę kėdainiečiai, – pastebi „ruoniukų“ išvykos į pajūrį organizatorius Kėdainių rajono savivaldybės Sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Gediminas Misius. – Kaip ir kasmet, maudynių sezoną atidarėme su trenksmu – prieš savaitę Babėnų šilo tvenkinio eketėje, šį savaitgalį – Baltijos jūros bangose. Patikėkite, jausmas tikrai nepakartojamas. O dar smagiau tai, kad mūsų, kėdainiečių, delegacija renginyje buvo, ko gero, pati gausiausia.“

[#gallery=1746#]

Sulaukė palaikymo

Misius pasakoja, kad sveikuolių būryje kėdainiečiai sutiko nemažai ilgamečių savo bičiulių, tarp jų – Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentą Dainių Kepenį, dabartinį sąjungos prezidentą Simoną Dailidę ir daug kitų. Tiesa, Į Baltijos jūros bangas lindo ir šalyje gerai žinomi žmonės, pavyzdžiui, Seimo narys Juozas Olekas.

[quote author=“O. Lukšienė“]Šaltas vanduo atgaivina ir suteikia daug energijos, pakelia nuotaiką. Bent trumpam žmogus pamiršta visas problemas, sunkumus, rūpesčius ir išsivalo mintis. Išbando savo galimybių ribas.[/quote]

„Mūsų bičiuliai iš kitų šalies vietų, matydami tokį gausų būrį kėdainiečių, per miestą bėgančių po savo miesto vėliava, o vėliau – besipliuškenantį bangose, mus labai palaikė, šaukė: „Valio, Kėdainiai, valio!“ – juokiasi G. Misius. – Beje, turiu pastebėti, kad tiek mūsų autobuse iš Kėdainių į Palangą ir atgal, tiek tarp visų „ruoniukų“ moterų buvo daugiau negu vyrų. Jos vis dėlto stipresnės, ištvermingesnės. Šaunuolės.“

Kasmetinė kėdainietės „ruonės“ veteranės Onutės tradicija – išlindus iš ledinės jūros pakrantėje padaryti... špagatą. Už nugaros – palaikymo komanda, bendraminčiai, ilgamečiai Kėdainių krašto „ruoniukai“. Gintarė Grigėnaitė Photography nuotr.Šoka jau 30 metų

Kėdainių muzikos mokyklos fortepijono mokytoja Olga Lukšienė – viena iš tų, kurie nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metų kiekvieną žiemą pliuškenasi ne vien eketėse, bet ir Baltijos jūros bangose.

„Prieš trisdešimtmetį vykau į sveikuolių stovyklą Palangoje. Buvo sausio pradžia. Su bendradarbėmis stovyklos metu pirmąkart ir įšokome į eketę. Prisimenu kaip šiandien: tąkart visos klykėm kaip pajūrio žuvėdros. Ir iš šalčio, ir nuo emocijų, kurios mus užplūdo… Bet man taip patiko, kad jau trisdešimt metų lendu į ledinį vandenį“, – šypteli 68-erių metų kėdainietė, kuriai sveikatos ir figūros pavydėti galėtų net gerokai jaunesnės damos.

Matė visko

Ilgametė „ruoniukė“ pasakoja, kad per šitiek metų jūrą jai teko regėti visokią: „Buvo metų, kai lindom į jūrą tarp ledo lyčių ir iš jų traukėm vienas kitą. Buvo žiemų, kai vanduo užsitraukė leduku, o šis buvo tarsi stiklas, ir tik grįžę namo pastebėjome, kad nemenkai apsipjaustėme. Buvo net tokių šalčių, kad jūra visiškai užšalo. Pamenu, vieną kartą net 500 metrų jūros buvo užšalę ir mes maudėmės jūroje iškirstoje eketėje. Būta ir tokių žiemų, kai nebuvo sniego, oras buvo giedras ir nuotraukose atrodė, lyg maudytumėmės vasarą. Prisiminimų – labai daug.“

[quote author=“Aut. past.“]Gal ir paradoksalu, bet taip jau yra: vasarą jūra vėsina, žiemą – kaitina ir net iki pirštų galiukų.[/quote]

Triskart metuose

Moteris atvirauja į Palangą kasmet išsiruošianti bent tris kartus. Pirmąjį – vasario mėnesį į „Palangos ruonių“ maudynes. „Man labai patinka mūsų, kėdainiečių, bendraminčių kolektyvas. Vien tam, kad pabūtum kartu su šiais žmonėmis, važiuoti verta“, – tikina O. Lukšienė.

Kitos dvi progos – labai svarbios, asmeniškos: gegužės viduryje – tuoktuvių sukaktis, o spalio pabaigoje – jos gimtadienis.

Sveikuoliai „ruoniukai“ į Palangą susirinko iš visos Lietuvos, o prie jų maudynių vietos susibūrė šimtai smalsuolių. Gintarė Grigėnaitė Photography nuotr.Sveikatos šaltinis

Kėdainių muzikos mokyklos pedagogė pripažįsta jau ir primiršusi, ką reiškia gripas ar sloga.

„Mėgstu šaltą vandenį. Tiek duše, tiek upėse. Šaltas vanduo grūdina. Antra – jis padeda pažinti savo kūną ir perprasti psichologiją. Juk į šaltą vandenį lįsdamas pirma turi nuteikti save emociškai. Esu įsitikinusi, kad šaltas vanduo ir ištvermę tobulina, – įsitikinusi O. Lukšienė. – Šaltas vanduo atgaivina ir suteikia labai daug energijos, pakelia nuotaiką. Bent trumpam žmogus pamiršta visas problemas, sunkumus, rūpesčius ir išsivalo mintis. Taip pat išbando savo galimybių ribas. Dievaži, žmogaus galimybės neribotos, bet mes retai jas tikriname.“

„Ruoniukė“ naujokė

„Mano vyras Vytautas – autobuso vairuotojas, šeštadienį vežęs Kėdainių sveikuolius į Palangą. Gavau pasiūlymą važiuoti kartu, jį priėmiau ir krašto sveikuolių komandoje atsidūriau visai atsitiktinai. Pagalvojau: pirmą kartą gyvenime, kad jau pasitaikė proga, reikėtų ir man pabandyti ledines maudynes. Na, jeigu jau važiuoti į tokį renginį, tai ir programą visą įvykdyti reikia“, – šypteli Surviliškio miestelio (Kėdainių r.) gyventoja, Miegėnų pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Žydra Misevičienė.

Stebisi ir draugai, ir… pati

Pirmas kartas – ir visiškai savo noru. Toks tiesiogine prasme šaltas dušas laukė Ž. Misevičienės pajūryje.

„Šiek tiek dvejojau, ar išdrįsiu įlipti į vandenį… Būgštavau, kad nubėgusi iki pakrantės joje ir pasiliksiu… Bet, matyt, vienai gal ir būtų buvę baisu, bet čia nė akimirkos nesudvejojau. Jausmas, žinokit, nerealus: po maudynių visi vyšniavi – ir niekam nešalta! – juokėsi Miegėnų pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė. – Visi, kas mane pažįsta, iki šiol „apakę“ – man net vasarą karšta nebūna, ką jau kalbėti apie tai, kaip šalu žiemą… Ir pati, tiesą pasakius, savimi neatsistebiu. Matyt, kiekvienas iš proto eina savaip.“

Tęsiasi 30 dienų iššūkis

Be dideles žiūrovų minias pritraukiančių žiemos maudynių Baltijos jūroje, grūdinimosi šventės „Palangos ruoniai 2019“ metu vyko susitikimai su lektoriais.

Beje, sveikuoliai primena, jog Lietuvoje vis dar tęsiasi 30 dienų ledinės eketės iššūkis. Vasario 16-ąją laukia paskutinioji šio iššūkio diena, o kovo 2 dieną ledinio vandens entuziastai dalyvaus 25 metrų eketės plaukimo varžybose Trakuose. 

[#gallery=1745#]

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video