Muzika, tirpdanti net suledėjusias širdis
Ne be reikalo sakoma, kad muzika yra angelų kalba. Muzika juk gydo, žeidžia, liūdina ir džiugina, ramina arba erzina. Muzika ištirpdo suledėjusias širdis ir atranda kelią į slapčiausią vietą žmogaus sieloje.
Vieną vasaros vakarą Kėdainių daugiakultūriame centre vykęs kvarteto koncertas „Atšventink meile mano namus“ nepaliko abejingų, o jauni, labai nuoširdūs atlikėjai rado kelią į kiekvieno klausytojo širdį.
[quote author=“Vakarė Urbaitė“]Kėdainiai – gimtasis miestas, ir niekur kitur nesinori koncertuoti taip, kaip čia.[/quote]
Koncerte savo angelišku balsu muzikos mylėtojus užbūrė kėdainietė solistė Vakarė Urbaitė, dainavimo įgūdžius tobulinanti Kauno Juozo Gruodžio konsevatorijoje. Merginai akompanavo gitaristai Skirmantas Galinis ir Deividas Lekavičius, o fortepijonu skambino Marius Giedra.
„Rinkos aikštė“ pasikalbėjo su jaunaisiais Kėdainių krašto muzikantais apie muziką, mokslus, ateities planus ir meilę gimtajam miestui.
V. Urbaitė: „Muzika yra tai, ką aš noriu palikti po savęs pasaulyje“
„Dainuoti pradėjau būdama trejų metų – kaip sakoma, nuo pat gimimo“, – šypteli Vakarė URBAITĖ (16), dainuojančią save prisimenanti dar darželyje.
Mergina praėjusių metų rugsėjį įstojo į Kauno J. Gruodžio konservatoriją. Apie tai tėvams kalbėjau ir tam žingsniui ruošiausi penkerius metus – vienerių metų atkaklaus darbo nebūtų pakakę, o ir tėvams reikėjo laiko susitaikyti su šia mintimi. Mokytis J. Gruodžio konservatorijoje sunku, bet kada mokaisi tai, kas tau labai patinka, sunkumas tikrai yra pakeliamas“, – pasakoja V. Urbaitė.
„Koncertą pradėjome bardiškais kūriniais, dainuojamąja poezija, perėjome prie džiazo kompozicijos, pop muzikos ir vėl baigėme bardais“, – kalbėjo mergina ir paatviravo, kad koncertą pavadino „Atšventink meile mano namus“ todėl, kad viena repertuare buvusi daina turėjo tokį patį pavadinimą. „Ta daina – nuostabi. Ją išgirdusieji buvo prikaustyti prie kėdžių. Jeigu nesate girdėję – paklausykite, tai dėmesio verta, graži daina, – pasakojo V. Urbaitė ir pridūrė, kad koncerto „Atšventink meile mano namus“ premjera įvyko būtent Kėdainiuose. – O Kėdainiuose koncertuoti apskritai yra didelis malonumas. Tai – gimtasis miestas, niekur kitur nesinori koncertuoti taip, kaip čia.“
Pati ne tik lakštingalos balsu dainuojanti, bet ir grojanti gitara bei pianinu mergina muša ir būgnus. „Sako, kad tai – vyriškas instrumentas, tačiau kodėl reikia klausyti kvailų nusistatymų? Ir moteris puikiai gali groti būgnais!“ – įsitikinusi jaunoji atlikėja.
V. Urbaitė tiki, kad muzika yra skonio reikalas, o skonis – ugdomas. „Yra kokybiška ir nekokybiška muzika. Jeigu žmogus nusimano apie muziką, jis niekada neklausys rusiško popso. O jeigu klausai džiazo… tu jau esi muzikantas“, – juokėsi mergina.
[quote author=“Vakarė Urbaitė“]Tai – mano gyvenimas, mano darbas ir mano kasdienybė. Muzika yra tai, ką aš noriu palikti po savęs pasaulyje.“[/quote]
Po dešimties metų perspektyvi atlikėja mato save ir toliau žengiančią muzikos keliu. „Noriu ir toliau mokytis muzikos. Studijuoti kur nors Amerikoje. Mane ten labai traukia galimybės, mokytojai, apie kuriuos skaičiau. Labiausiai norėčiau likti Lietuvoje, bet reikės sprendimus priimti atsižvelgiant į galimybes“, – kalba kėdainietė, dainuojanti kiekvieną dieną, mat muzikoje kaip ir sporte – norint išlaikyti gerą formą, būtina nuolat treniruotis.
Paklausta, kas jai yra muzika ir dainavimas, mergina susimąsto. „Tai – mano gyvenimas, mano darbas ir mano kasdienybė. Muzika yra tai, ką aš noriu palikti po savęs pasaulyje.“
Mergina, pati Kaune studijuojanti džiazinį vokalą, mėgsta ir bardų muziką bei dainuojamąją poeziją. Ji tiki, kad gerų atlikėjų yra ir Lietuvoje, o vieni jos mėgstamiausių – Andrius Mamontovas ir Saulius Mykolaitis.
Lekavičius: „Iš muzikos sunku pragyventi, tačiau ji žmonėms reikalinga kaip oras“
Josvainiuose gimęs ir augęs būsimasis abiturientas Deividas LEKAVIČIUS (18) nuo mažens troško groti fortepijonu. „Stoti į Kėdainių muzikos mokyklą paskatino ir tai, kad fortepijonu grojo mano vaikystės geriausias draugas, jis pradėjo šiuo instrumentu groti metais anksčiau, ir aš pamilau šio instrumento garsus ir pasekiau draugo pavyzdžiu“, – pasakoja josvainietis.
Fortepijono vis tik jam nepakako – prireikė išmokti groti ir gitara. „Dažniausiai fortepijonu skambina merginos, vyrukai renkasi pučiamuosius, tačiau aš labai norėjau skambinti fortepijono klavišais“, – šypteli D. Lekavičius.
Po metų pats Josvainių gimnazijoje brandos atestatą atsiimsiantis vaikinas dar nėra tikras, su kuo sies savo gyvenimą: „Svarstau, daug galvoju. Norėčiau gyvenimą susieti su muzika, tačiau kyla labai daug abejonių dėl to, ar pavyks pragyventi iš muzikos. Iš meno apskritai sunku pragyventi, bet jis žmonės būtinas kaip oras.“
Šiuo metu didžiąją laiko dalį vaikinas groja gitara ir prie pianino prisėda vis rečiau. Bet jeigu jau skambina klavišiniais, tai tarp pianino ir fortepijono renkasi pastarąjį. „Fortepijonu grojant apima kur kas geresnis jausmas. Jautiesi rimtesnis muzikantas, – juokiasi D. Lekavičius. – Aš dar nesu rimtas muzikantas. Mokytis reikia dar daug, o tobulėti visada yra kur.“
[quote author=“Deividas Lekavičius“]Svarstau, daug galvoju. Norėčiau gyvenimą susieti su muzika, tačiau kyla labai daug abejonių dėl to, ar pavyks pragyventi iš muzikos. Iš meno apskritai sunku pragyventi, bet jis žmonės būtinas kaip oras.[/quote]
Po koncerto Daugiakultūriame centre Deividas dar ilgai jautėsi tarsi pakylėtas. „Susirinko pilna salė, tikrai nesitikėjome sutraukti tiek klausytojų. Tokiai auditorijai groti – labai geras jausmas, o atmosfera – nereali“, – įspūdžiais dalijosi josvainietis.
Marius Giedra: „Nesu solo muzikantas – mėgstu sudaryti komfortą kitiems muzikantams“
Kitas kvarteto narys – taip pat iš Josvainių kilęs Marius GIEDRA (18), muzikuojantis kone vienuolika metų. Rugsėjį prasidės paskutiniai Mariaus metai Kauno J. Gruodžio konservatorijoje – čia jis mokosi jau nuo devintos klasės.
„Muzika, ko gero, yra mano genuose – ir mama, ir tėtis yra muzikantai“, – pasakojimą apie save pradeda muzikantas.
Vaikinas Kėdainių muzikos mokykloje mokėsi grojimo fortepijonu, o vėliau į rankas paėmė ir bosinę gitarą.
[quote author=“Marius Giedra“]„Muzika, ko gero, yra mano genuose – ir mama, ir tėtis yra muzikantai“, – pasakojimą apie save pradeda muzikantas.[/quote]
„Šiandien koncerto metu gal šiek tiek trūko susigrojimo, bet praėjo labai šiltai ir jaukiai, – kalbėjo M. Giedra. – Muzikuoju didžiąją dalį gyvenimo. Labai daug dirbu, koncertuoju tikrai nemažai, bet solo koncerto dar nesu turėjęs. O ir nenorėčiau. Nemėgstu būti visų priešakyje – man kur kas maloniau sudaryti komfortą kitiems muzikantams.“
