Mokytojų trūkumo kol kas nejaučiantys Kėdainiai su nerimu žiūri į ateitį

Neseniai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atliko tyrimą, kurio metu apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2 588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių. Mokyklų direktorių apklausa atskleidė, kad privalomųjų dalykų mokytojų trūksta 23 proc. šalies mokyklų. Tai reiškia, kad trūksta daugiau kaip 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų. 

„Po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus“, – teigiama VDU pranešime. Beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. 

Tyrėjų skaičiavimais, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2 tūkst. pedagogų.

Rodos, į Kėdainius minėta situacija kol kas dar neatslinko, nes „Rinkos aikštės“ kalbinti gimnazijų direktoriai patikino, jog mokytojų jų vadovaujamose ugdymo įstaigose užtenka. Tačiau taip pat pripažino ir ekspertų nuogąstavimus, kad, jei nebus imtasi priemonių, po kelerių metų situacija gali žymiai pablogėti.

Svarbu ne tik atlyginimas

„Josvainių gimnazijai mokytojų netrūksta – keletą mokytojų, kurių trūko dėl išėjusiųjų į pensiją, radome arba juos pakeitė gimnazijoje mažesniais krūviais dirbę mokytojai. Tai buvo matematikos, anglų k., geografijos ir kūno kultūros dalykų mokytojai“, – kalbėjo Josvainių gimnazijos direktorius Ramūnas Zigmantavičius.

[quote author=“Ramūnas Zigmantavičius“]Artimiausioje ateityje, manau, mokytojų gimnazijoje pakaks – dalis mokytojų turi po dvi specialybes, taigi gali dėstyti du dalykus.[/quote]

Jis taip pat vylėsi, jog artimiausiu metu su mokytojų trūkumo problema susidurti nereikės.

„Artimiausioje ateityje, manau, mokytojų gimnazijoje pakaks – dalis mokytojų turi po dvi specialybes, taigi gali dėstyti du dalykus“, – sakė ugdymo įstaigos vadovas.

Paklaustas, kas didžiausią įtaką daro pasirinkimui tapti mokytoju, R. Zigmantavičius teigė, jog svarbus ne tik atlyginimas, bet ir kiti dalykai.

„Viskas yra svarbu – pagarba ir pagalba mokytojui, mokinių skaičius ir jų pasiskirstymas pagal gebėjimus klasėje, aišku, svarbu ir atlyginimas. Tokiomis kryptimis būtų galima motyvuoti mokytojus dirbti mokykloje“, – įsitikinęs gimnazijos vadovas.

Nėra, ką ruošti

Kaip Josvainių, taip ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius tikina su mokytojų trūkumo problema nesusiduriantis. Anot Gintaro Petrulio, yra pakankamai visų dalykų mokytojų. 

„Tačiau, žiūrint į perspektyvą ir vertinant mokytojų amžių, matome problemą, kad jau po kurio laiko tiek mūsų, tiek ir kituose rajonuose trūks gamtamokslinių dalykų, matematikos, informatikos pedagogų, – sakė gimnazijos direktorius. – Tačiau šiandien pas mus mokytojų netrūksta.“ 

Anot G. Petrulio, egzistuoja ir dar viena problema, dėl kurios mažėja reikiamų dalykų mokytojų.

„Žinant situaciją, kad iš baigusių mokyklas jaunuolių niekas nestoja arba stoja labai mažai į, pavyzdžiui, fiziką su perspektyva eiti dirbti į mokyklą, tai tikrai susiklosčiusi situacija yra tokia bloga, kad paprasčiausiai net nėra ką ruošti“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.

Trūksta bendradarbiavimo ir drausminimo priemonių

Paklaustas, ar tik nedideli atlyginimai neskatina rinktis mokytojo profesijos, G. Petrulis pažymėjo, jog yra ir kitų priežasčių.

„Aišku, turbūt renkantis specialybę yra ir ta problema, kad mokytojai baiminasi, jog gali nesusitvarkyti su šiuolaikiniais vaikais arba kad su jais dirbti bus labai sudėtinga, – atkreipė dėmesį gimnazijos vadovas. – Turbūt kitur dirbti yra paprasčiau – nėra lengva dirbti su visa klase, kurioje yra 25 ar 30 mokinių. Jų poreikiai yra įvairūs, ne paslaptis, kad yra vaikų ir su mokymosi motyvacijos trūkumu, turinčių elgesio sutrikimų, taip, kaip ir anksčiau buvo.“ 

Apmaudžiausia, pasak pašnekovo, yra tai, kad nei mokytojas, nei mokykla neturi praktiškai jokių priemonių tam, kad galėtų koreguoti vaikų elgesį ar sutvarkytų kitus panašius dalykus. 

„Mes tai darome, bet tų priemonių yra per mažai. Reikėtų didinti tėvų atsakomybę už vaikų elgesį mokykloje, tam tikrų taisyklių laikymąsi, mokymąsi. O dabar kaip ir suverčiama viskas mokyklai. Turi būti tėvų, mokytojų ir mokyklos bendradarbiavimas“, – problemų sprendimo būdus vardijo G. Petrulis.

[quote author=“Gintaras Petrulis“]Ankstesniais laikais, per nepriklausomybės trisdešimtmetį, buvo ir šviesesnių laikotarpių, kai mokytojų atlyginimai, lyginant su rinkoje esančiais specialistai, buvo pakankamai nemaži. Tada mes jautėme, kad į mokyklas daugiau pradėjo eiti vyrų, informatikos, matematikos mokytojų.[/quote]

Lūkesčiai ir realybė nesutampa

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė „Atžalyno“ vadovas, ne paslaptis, jog pasirinkimą būti mokytoju lemia ir atlyginimas. 

„Ankstesniais laikais, per nepriklausomybės trisdešimtmetį, buvo ir šviesesnių laikotarpių, kai mokytojų atlyginimai, lyginant su rinkoje esančiais specialistais, buvo pakankamai nemaži. Tada mes jautėme, kad į mokyklas daugiau pradėjo eiti vyrų, informatikos, matematikos mokytojų. O kai atsitiko tokia situacija kaip dabar, kai mokytojo atlyginimas svyruoja apie vidurkį (nors statistika sako vienaip, bet aš matau visai kitaip), tada ir pasijuto trūkumai, – paaiškino G. Petrulis. – Lyginant atlyginimo ir darbo sąlygų bei atsakomybės santykį, jis neatitinka lūkesčių ir noro eiti dirbti į ugdymo įstaigas.“ 

Minėtame VDU tyrime taip pat konstatuota, kad mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra perpus mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais skirta papildomų lėšų, faktinis į rankas gaunamas atlyginimas yra dar perpus mažesnis už ugdytojų lūkesčius: šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 euro atlygį, tuo metu, jų pačių nuomone, teisingas atlyginimas už visą etatą turėtų siekti apie 1 305 eurus.

Kaip rodo Statistikos departamento pateikiami duomenys, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 proc. šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis. 

„Tyrėjai taip pat atskleidė, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo metu po įvedimo – vos 31 proc.“, – teigiama VDU pranešime. 

Norinčių mokytis yra nemažai

VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pažymi, kad pedagogų ypatingai trūksta didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. 

„Buvo situacijų, kad prieš pat rugsėjo 1-ąją keliose Vilniaus mokyklose trūko netgi po kelis pradinių klasių mokytojus. Jeigu tik vasarą tampa aišku, jog mokytojų trūks, paieška pasidaro sudėtinga. Daliai tų vietų pavyksta užimti specialistams, bet, jeigu specialistų iki pat pabaigos nerandama, tuomet tikrai priima ir iš kitų sričių, pavyzdžiui, raštvedybos, vadybos – labai įvairių, kurie nori būti mokytojais“, – apie realias mokytojų trūkumo situacijas kalbėjo profesorė.

Ji pažymi, jog tie mokytojai, kurie jau turi bakalauro laipsnį, bet neturi pedagogo kvalifikacijos, stoja mokytis būtent į pedagogines studijas universitete arba kolegijose, kurios trunka vienerius ar pusantrų metų – priklausomai nuo turimo išsilavinimo. 

[quote author=“Daiva Jakavonytė-Staškuvienė“]Kita problema yra ta, kad, pavyzdžiui, pradinių klasių pedagogus įdarbina studijų metais ir daugelis studentų jau dirba. Ir, kai jie baigia mokslus, visi jau turi darbo vietas. Jeigu, tarkim, yra penkiasdešimt naujų darbo vietų, nebelieka, kam jų siūlyti, nes absolventai jau turi darbus.[/quote]

„Susirenka tikrai didelės pradinio ugdymo grupės – daugiau nei 40 studentų tiek Vilniuje, tiek Kaune. Tiesa, dalis jų pradėtų mokslų nebaigia – išeina akademinių atostogų, išvyksta į užsienį ar išvis nutraukia studijas – būna įvairių priežasčių. Tačiau apskritai mokosi gana daug žmonių. Juo labiau kad dabar pradinio ugdymo programa yra labai pažangi – ji yra dvigubos specializacijos, t.y. pradinis ugdymas ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas. Vadinasi, žmogus, baigęs vieną sritį, galės dirbti ir kitoje. Lygiai taip pat yra sukurtas ir ikimokyklinis ugdymas, kur gaunama ikimokyklinio ugdymo ir socialinio pedagogo specializacija“, – apie pedagoginių mokslų kasdienybę kalbėjo dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Mokytojauja jau studijų metais

Nors besimokančiųjų grupės, kaip minėjo VDU profesorė, yra nemažos, tačiau pedagogų poreikis yra dar didesnis – 100 ar daugiau pradinių klasių pedagogų. 

„Kita problema yra ta, kad, pavyzdžiui, pradinių klasių pedagogus įdarbina studijų metais ir daugelis studentų jau dirba. Ir, kai jie baigia mokslus, visi jau turi darbo vietas. Jeigu, tarkim, yra penkiasdešimt naujų darbo vietų, nebelieka, kam jų siūlyti, nes absolventai jau turi darbus, – atrodytų, neįtikėtinus dalykus pasakojo pašnekovė. – Pernai Vilniuje pradinį ugdymą baigė 24 asmenys ir 20 iš jų jau turėjo darbo sutartis. Kiti magistrantūrą išvyko studijuoti iš Lietuvos.“

Paklausta, ar nebus taip, kad tiesiog paskui bus per daug mokytojų, nes vaikų ir žmonių skaičius Lietuvoje mažėja, profesorė su tuo nesutiko.

„Aš drįsčiau sakyti, kad dar dešimt metų į priekį jų trūks, nes mokyklose pedagogų amžius perkopęs 50 metų ir mes neturime tos jaunos kartos, kuri būtų bent 30–40 proc. iki 40 metų – tai būtų normali imtis. Mes turime vos 10 proc. tokio amžiaus mokytojų ir ateis toks laikas, kai reikės keisti daugelį vyresnių mokytojų. Todėl aš bijau, kad jeigu nesuskubsime, neturėsime, kuo jų pakeisti. Ypatingai didžiuosiuose miestuose yra daug atvykstančių, miestai plečiasi, o mokyklų nedaugėja, daugės tik vaikų. Dėl to daug kur vienoje klasėje dirba du pedagogai“, – susiklosčiusią situaciją analizavo dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė. 

Per kiekybės siekimą gali nukentėti kokybė

Ji atkreipia dėmesį, jog apibūdina tos srities situaciją, kuri dar yra visai nebloga – ikimokyklinio ar pradinio ugdymo. 

„Tačiau yra kitos sritys – tikslieji, gamtos mokslai – kur nėra net studijuojančių. Pernai fizikos mokslus baigė paskutiniai studentai ir jų dabar nėra jokiuose kursuose. Jeigu jų ir yra, tarkim, Vilniaus universitete, tai labai maža tikimybė, kad jie ateis į mokyklas. Jie išeis į kitas sritis. Taigi čia bus tikrai didelių trūkumų“, – apie niūrią ateitį mokykloms kalbėjo profesorė. 

Kitas ne mažiau neraminantis šių dienų klausimas yra, ar per mokytojų kiekybės siekimą nenukentės jų kokybė. 

„Tiesa, gali ir taip įvykti. Taip pat gali įvykti ir kitas mano nuogąstavimas, kad šiuo metu yra labai didelės įstojimo kartelės žirklės tarp universiteto ir kolegijos, kartu ir kokybės. Kadangi kolegijų kartelė yra gerokai žemesnė (drįsčiau teigti, net perpus žemesnė), todėl, nors dirba ir toje pačioje srityje, tačiau labai skirtingos kokybės akademinių gebėjimų žmonės, – sakė pašnekovė. – Kas ir kaip kokybiškai bus padaryta, yra ateities iššūkių klausimas. Mes vis dar vengiam priimti reikalingus sprendimus, kaip tai padarė tam tikros pažangios valstybės – Suomija, Prancūzija, – kurios kalba apie mokytoją magistrą. 

Jeigu siekiame kokybės, mokytojai tikrai turėtų būti magistro laipsnio. Mes šiuo klausimu pavieniais atvejais pradedame diskusijas, bet rimtų sprendimų tikrai nepriimam. Dėl to, kad mūsų atveju, dar net kiekio nėra, o kokybės kriterijaus net nedrįsti kelti, nes tada jų bus dar mažiau.“

Jauniausi mokytojai – sostinėje

Jau anksčiau minėto tyrimo duomenimis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą, – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis. 

Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, čia amžiaus vidurkis siekia 30,7 metų, viešoji įstaiga Vilniaus tarptautinė mokykla, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga Šiuolaikinės mokyklos centras, kur vidurkis yra 38,5 metų.

„Rinkos aikštė“ jau anksčiau rašė, jog Vilniaus tarptautinėje mokykloje po atliktos praktikos JAV, įsidarbino ir jaunas mokytojas iš Kėdainių Povilas Misevičius.