Jaunoji karta bando priešintis išsikerojusiai vartojimo kultūrai

 Jaunoji karta bando priešintis išsikerojusiai vartojimo kultūrai

Šie metai perdėtam vartojimui ir pirkimui sutrukdė pandemija ir karantinas. Tačiau įprastai gruodis yra vienas labiausiai vartojimą skatinančių mėnesių. Rūpinamės ne tik kalėdinėmis vaišėmis, bet ir dovanėlėmis artimiesiems bei šventinėmis dekoracijomis.

Nors Adventas kaskart ragina susiturėti, sustoti ir pagalvoti apie tikrąsias vertybes, tačiau realybė kitokia. Pirkėjų negąsdina net siaučianti pandemija. Kol neatsirado griežti ribojimai, prekybos centrai buvo sausakimši, o pirkėjai medžioja akcijas.

Statistika rodo, kad kasmet Europos Sąjungoje išmetama 88 mln. tonų maisto – apie 20 proc. viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų. Lietuvoje kas ketvirtas žmogus maistą išmeta bent kartą per savaitę, o kas antras – bent kelis kartus per mėnesį.

Neseniai atlikta apklausa rodo, kad dažniausiai šiukšlių dėžėje atsiduria duona. Be kita ko, tyrimo duomenimis, pagrindinė maisto išmetimo priežastis yra perdėtas vaišingumas per šventes.

Lietuvos moksleivių sąjungos Kėdainių rajono atstovė Aistė Valevičiūtė įsitikinusi, kad vartojimą galima sustabdyti pradėjus nuo savęs.Vartojimo tema „siaučia“ ir tarp jaunimo

Šį kartą apie vartojimą kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos Kėdainių rajono atstove Aiste Valevičiūte, kiek jaunimui aktualios dėl per didelio vartojimo kylančios pasaulio problemos.

– Sakykite, kiek moksleiviai skiria dėmesio vartojimo klausimams?

– Aš manau, jog tai priklauso nuo kiekvieno moksleivio atskirai, kokioj aplinkoj jis gyvena ir kokie jo prioritetai yra kasdienėje veikloje, bet šiuo metu vartojimo tema yra labai aktuali ir „siaučia“ socialiniuose tinkluose, todėl net neabejoju, jog tai daro didelę įtaką moksleiviams.

– Kurioje srityje, Jūsų nuomone, vartotojiškumas kelia daugiausia problemų?

– Mano nuomone, vartotojiškumas yra aktualus rūbų, daiktų ar maisto prekyboje. Kartais net nepastebime, kaip atsiduriame vartotojiškos kultūros uždarame rate ir pradedame pirkti daiktus ne dėl to, jog mums jų iš tiesų reikia, o dėl to, kad akcija, išpardavimas arba kainuoja pigiai.

– Ar Kėdainių rajono mokyklose mokiniai vykdo kokias nors akcijas, projektus, kurie atkreipia dėmesį į vartojimo problemą?

– Mes, Kėdainių rajono mokinių taryba, priklausome Lietuvos moksleivių sąjungai, kuri praėjusiais metais vykdė metinę programą Žalių ekologiškų mokyklų erdvė – „Ž.E.M.E.“ Jos tikslas buvo atkreipti visuomenės, o ypač moksleivių, dėmesį į sparčiai besivystančias problemas, susijusias su aplinkosauga. Praėjusių metų kiekvieno mėnesio vadovų (delegatų) klube diskutavome ekologijos klausimais.

Taip pat buvo inicijuotas ambasadorių tinklas, kurį sudarė mokinių savivaldų moksleiviai bei LMS savanoriai, jiems būdavo pateikti naujienlaiškiai su problemų sprendimo būdais bei rekomendacinėmis veiklomis, kurios galėtų keisti ekologinę situaciją mokyklose.

Savo vykdomuosiuose renginiuose atsisakėme plastikinių indų, stengiamės naudoti kuo mažiau popieriaus, tai skatinome daryti ir mūsų krašto moksleivius, taip pat siūlėme moksleiviams važinėti viešuoju transportu, vykdėme įvairias iniciatyvas bei apklausas socialiniuose tinkluose, skatinome dalyvauti iššūkyje „rūšiuok“, taip pat vykdėme įvairias talkas.

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos mokiniai kaip dar dešimtys Lietuvos mokyklų mokosi tausoti gamtą ir įvairiausiais būdais bando stabdyti beribio vartojimo madas./Gimnazijos archyvo nuotr.Organizavome renginį „Virtualūs žemės herojai“, kuris vyko nuotoliniu būdu. Šį sezoną visi renginiai yra nuotoliniu būdu dėl pandemijos, todėl džiaugiamės, jog taip irgi galime prisidėti prie žemės išsaugojimo.

– Kalbėti apie globalų perdėtą vartojimą labai lengva, ką kiekvienas galėtume padaryti, siekiant stabdyti vartotojiškumą? O gal jo nereikia pažaboti?

 – Net neabejoju, jog pasaulyje yra daug žmonių, kurie nori išsaugoti ir gerinti pasaulį. Vienas iš būdų mažinti vartojimo problemą, tai prisidėti prie vegetariškos arba veganiškos mitybos, kad išsaugotume gyvūnus, taip pat, asmeniškai, siūlyčiau plastikinius buteliukus, šiaudelius, maišelius keisti į daugkartinio vartojimo daiktus, rūbus pirkti iš „second-hand“ parduotuvių arba nešioti sesės, brolio ar tėvų nebenešiojamus rūbus.

Kadangi artėja gražiausios metų šventės, tai siūlau nepirkti pakavimo popierių, maišelių, o dovanas supakuoti panaudojant resursus, kurie yra namuose, tai gali būti laikraštis, virvutės, susidžiovinkite vaisius, tuomet dovanos jūsų atrodys ne tik gražiai, bet ir skaniai kvepės.

„Pradėk nuo savęs“

Pradėk nuo savęs ir rodyk pavyzdį kitiems! Ši frazė tikriausiai ne vieną kartą garsiai nuskambėjo 205-iose Lietuvos mokyklose. Tai – Lietuvos moksleivių sąjungos metinės veiklos programos „Žalių ekologiškų mokyklų erdvė“ („Ž. E. M. E.“) šūkis. Juo vadovaudamiesi, įvairiuose Lietuvos miestuose gamtos labui veikė net 307 programos ambasadoriai!

2019-ųjų spalio 14 d. startavusi LMS metinė programa „Ž. E. M. E.“ parodė, kiek daug teigiamų pokyčių dėl Žemės gali sukurti moksleiviai.

„Džiugu, jog jiems iš tiesų rūpi aplinka, kurioje gyvename, problemos, kurias net nejausdamas gamtai sukelia žmogus. Tai galime spręsti iš nuoširdaus moksleivių noro daryti gerus darbus mūsų Žemei ir rezultatų, kuriuos pavyko pasiekti per programos veikimo laikotarpį.

Lietuvos mokyklos tapo draugiškesnės aplinkai, o patys moksleiviai, mokytojai ir kiti mokyklų bendruomenių nariai, kad ir mažais žingsneliais, keitė kasdienius įpročius ir skatino tai daryti kitus, siekiant mažinti taršą, vartotojiškumą bei gyventi tvariau“, – teigiama Lietuvos moksleivių sąjungos pranešime.

Moksleiviai nežada sustoti domėtis aplinkosauga, ekologija, tvarumu ir kitomis temomis ir pasibaigus projektui. Ši programa, be abejonės, buvo startas žalių pokyčių link, kurie bus kuriami ir ateityje.

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos mokiniai taip pat dalyvavo šiame projekte. Gimnazijos Mokinių tarybos kuratorė Milda Laucienė pasakoja, kad programos tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių dėmesį į globalias su ekologija susijusias problemas.

Mokinių taryba organizavo įvairias veiklas, kuriomis skatino moksleivius prisidėti prie ekologiškumo puoselėjimo, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo.

Senus daiktus prikėlė naujam gyvenimui

„Įgyvendinant programą gimnazijoje organizavome iniciatyvą „Padovanokime vaikams Kalėdas“, kurios metu  gimnazijos bendruomenė buvo skatinama dovanoti vaikiškus žaislus. Vėliau surinktos dovanėlės buvo pakuojamos panaudojant antrines žaliavas.

Paruošti žaisliukai keliavo į Krakių seniūniją, kuri pasirūpino, kad dovanos pasiektų Krakių seniūnijos mažuosius. Siekiant išsiaiškinti ar turime pakankamai žinių kaip taisyklingai rūšiuojamos atliekos Mokinių taryba inicijavo gimnazijos bendruomenės apklausą“, – pasakoja M. Laucienė.

Be kita ko, gimnazistai organizavo užsiėmimus pradinių klasių mokiniams, kuriuose mokiniai galėjo praktiškai pademonstruoti savo turimas žinias, įgūdžius rūšiuojant atliekas. Taip pat mokinių taryba inicijavo papildomų atliekų rūšiavimo dėžių reikalingumą gimnazijoje, tad jos buvo užsakytos ir pastatytos gimnazijos patalpose.

Projekto metu Mokinių tarybos nariai patys planavo ir organizavo veiklas, stengėsi įtraukti į jas kuo daugiau mokinių.

„Kadangi šiuo metu ekologinės problemos yra labai aktualios ir matomos mokiniai noriai įsitraukė į veiklas, nes jaučiasi atsakingais už Žemės ateitį. Vis daugiau mokinių supranta, kad kiekvienas sąmoningas pilietis turi rūpintis ekologiška aplinka“, – sako M. Laucienė.

Anot jos, gimnazijoje pamokų metu nuolatos kalbama apie vartojimo problemas ir jų sprendimo būdus. Technologijų pamokose mokiniai gamina rankdarbius panaudodami antrines žaliavas. Pamokų metu visada naudojamos nuo gamybos likusios ar brokuotos medžiagos, seni knygų viršeliai, plakatai, kartonas, kompaktiniai diskai.

Keletas veiklų pavyzdžių: Darbai iš sagų – mokiniai pasitelkdami savo kūrybiškumu, panaudodami sagas kūrė naujus daiktus. „Prikeltas iš naujo“– mokiniai panaudodami senas medžiagas kūrė drabužius ir pagamino naują rūbų kolekciją. „Dovana tėčiui“ – mokiniai atnaujino senus tėčių kaklaraiščius, juos dekoravo. Atnaujintus kaklaraiščius mokiniai padovanojo savo tėčiams.

Daiktai iš antrinių žaliavų – mokiniai šios pamokos metu sužino apie antrinių žaliavų panaudojimo galimybes ir kuria darbą iš pasirinktos antrinės žaliavos. Kiekvienais metais pasirenkama vis nauja antrinė žaliava. „Tai kas liko nuo vakarienės“ – mokiniai šios pamokos metu panaudojo maisto likučius ir sukūrė naujus patiekalus.

Kalėdiniai žaisliukai iš senų džinsų – mokiniai, panaudodami senus džinsus, gamino kalėdinius žaisliukus, jais dekoravo savo kalėdines eglutes. Kalėdiniai papuošimai iš panaudotų vienkartinių indų, šiaudelių, stiklinių. Skatinama nenaudoti plastiko gaminių juos pakeičiant daugkartinėmis priemonėmis.

Įpročiai kuriami nuo mažens

„Taip pat mūsų gimnazijos edukacinėse erdvėse turime iš antrinių žaliavų sukurtus poilsio zonų baldus. Kuriant edukacines erdves panaudojamos medinės euro paletės, seni suolai, stalai, rašymo lentos.

Sukurtos geltonoji ir mėlynoji zona, lauko klasės „2×2‘, „Kiškių mokykla“, „Močiutės gonkelis“. Renovuotas senas avilys. Paruošti užrašai medžių atpažinimui“, – pasakoja M. Laucienė.

Rūšiuoti atliekas mokiniai mokosi edukacinėje erdvėje „Kompostas“ bei gimnazijos patalpose esančiose atliekų rūšiavimo dėžėse.

Po aplinkos tvarkymo sunešamos šiukšlės, pavasarį perpuvęs kompostas naudojamas vegetatyvinių augalų dauginimui, kuriant žaliąsias palanges. 

„Mūsų gimnazija planuoja šiais metais įsijungti į „Gamtosauginių mokyklų“ gretas, tad ir toliau stengsimės vykdyti veiklas, iniciatyvas susijusias su ekologiškumu. Taip pat 7–8 klasių mokiniai dalyvavo Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje“, – kiek gimnazijoje skiriama dėmesio vartotojiškumo problemoms pasakoja M. Laucienė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video