Kėdainietė – būsima aeronautikos inžinierė

 Kėdainietė – būsima aeronautikos inžinierė

Jauno žmogaus portretas: nuo meilės fizikai mokyklos suole iki aeronautikos studijų universitete

Lietuvos universitetai rengia įvairių sričių specialistus, tačiau kartais nutinka taip, kad norimą studijuoti specialybę pasirenki ne Lietuvoje, o užsienyje. Taip nutiko ir kėdainietei Šviesiosios gimnazijos absolventei Karolinai Juknaitei, kuri, baigdama mokyklą 2018 m., nusprendė mokytis ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje, Mančesterio universitete.

Šiandien, pabaigusi antrą aeronautikos inžinerijos ir vadybos studijų kursą, Karolina sutiko papasakoti, kokias naujas patirtis atvėrė mokslai svetimoje šalyje ir kaip atsivėrusios galimybės praplėtė jos požiūrį į gyvenimą. Karolina įsitikinusi, jog sunkiai dirbant ir siekiant savo tikslų – visos svajonės gali išsipildyti.

Siekė aukščiausių rezultatų

„Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“ – ši lietuvių liaudies patarlė labai tiktų apibūdinti kraštietės Karolinos kelią nuo mokyklos suolo iki aukštojo mokslo, kadangi svajonė mokytis aukštojoje mokykloje užsienyje iš merginos pareikalavo daug pastangų.

2018 m. besimokydama vidurinėje mokykloje Karolina ne tik puikiai mokėsi ir pasižymėjo aukštais pasiekimais mokslo srityje, bet ir rado laiko dalyvauti užklasinėse veiklose.

„Mano tėvai nuo mažų dienų skatino mane siekti aukščiausių rezultatų. Visada gerai mokiausi, nes norėjau įstoti mokytis į užsienio universitetą.

Mokydamasi mokykloje taip pat papildomai lankiau Kėdainių kalbų mokyklą, informacinių technologijų kursus, papildomai mokiausi ir Vilniaus universiteto fizikos mokykloje „Fizikos olimpas“, – apie didelį užimtumą dar besimokant mokykloje pasakojo K. Juknaitė.

Fizika – mėgstamiausiaKarolina (pirma dešinėje) susidraugavo su merginomis iš Britanijos./Asmeninio archyvo nuotr.

Nors visus dalykus mokykloje Karolinai mokytis sekėsi gerai, tačiau studijų pasirinkimą lėmė susidomėjimas fizikos sritimi.

„Nors visi dalykai sekėsi puikiai, tačiau labiausiai iš visų susidomėjau fizika. Fizikos pamokos buvo pačios įdomiausios, fizikai skyriau išskirtinai daug dėmesio. Natūraliai susiklostė, jog rinkdamasi studijų programas kryptingai linkau į inžineriją. Svajojau studijuoti užsienyje, todėl dvyliktoje klasėje aktyviai domėjausi, ką ir kur norėčiau studijuoti. Galiausiai pasirinkau aeronautikos inžinerijos ir vadybos studijas Mančesterio universitete (aerospace  engineering with managment – anglų kalba)“ , – pasakojo Karolina.

Įstojo į Mančesterio universitetą

Karolina atviravo, kad pildydama stojimo dokumentus į užsienio universitetus iki pat rezultatų paskelbimo nežinojo, ko tikėtis.

„Kaip dabar prisimenu, kandidatuodama nežinojau, ko tiksliai tikėtis iš universitetų ir iš miestų, kuriuose teks studijuoti, nes Anglija – svetima šalis. Iki pat paraiškų teikimo nebuvau tikra dėl pasirinktų universitetų, bet Mančesteris man atrodė patraukliausias miestas, su daugybe galimybių studentams. Tiesa, nežinojau, kurias studijų programas pasirinkti – tai irgi vargino, nes tai galėjo lemti mano ateitį.

Žinojau tik tiek, kad tai bus inžinerinės studijų programos. Kur studijuoti, nusprendžiau rinktis atsižvelgdama į bendrus universitetų reitingus ir specialybes. Teko rinktis tarp Bristolio ir Mančesterio universitetų. Galiausiai į jį ir įstojau“, – stojimo vargus svarstant kurį universitetą pasirinkti prisiminė Karolina.

Praktika padėjo apsiprasti

Jau besimokydama Mančesterio universitete Karolina pripažino, jog studijos pranoko jos lūkesčius.

„Jeigu iki prieš įstojant jaudinausi dėl nežinios, tai atvykusi studijuoti likau nustebinta. Pirmame kurse jau pirmą studijų savaitę buvome suskirstyti grupelėmis po šešis asmenis ir gavome užduotį per kelias savaites sukurti vadinamąjį „bottle rocket“ (butelio raketą – lietuviškai), kuri pakiltų į tam tikrą aukštį, išskleistų parašiutą ir saugiai nuleistų ant žemės viduje esantį kiaušinį. Žinoma, mokydamasi tikėjausi daug praktikos, bet nemaniau, kad teorija bus aiškinama tokiu būdu nuo pat pirmų mokslo savaičių“, – atviravo Karolina.

Pasak jos, toks studijų tempas ir greitis padėjo prisitaikyti prie aplinkos ir kitokios studijų sistemos, įveikti vidines baimes ir įgyti daugiau pasitikėjimo savimi.

„Tai, be abejonės, labai padėjo. Iš pradžių bijojau kalbos barjero, nepasitikėjau savimi visu šimtu procentų, bet numaniau, kad manęs laukia dideli krūviai. Žinojau tai, kad Anglijos universitetuose teorija lengviau įsisavinama per praktinius, laboratorinius darbus.

Buvau priversta bendrauti su bendrakursiais, kurti pažintis ir diskutuoti, kas kelis pirmus mėnesius man buvo labai didelis iššūkis – bijojau laisvai kalbėti svetima kalba, prieš tai sakinio pilnai nesusidėliojusi galvoje. Žinoma, laikui bėgant pripratau ir tai nebebuvo kliūtis, o mokslai vis labiau domino“, – pasakojo Karolina.

Studijuodama Karolina kitataučiams studentams stengiasi kuo daugiau papasakoti apie savo gimtąją šalį./Asmeninio archyvo nuotr.Sukrėtė britų matematikos žinios

Kitas Karoliną nustebinęs ir sukrėtęs dalykas studijų metu buvo matematika. Pasak jos, britų tautybės moksleivių, baigusių vidurinę mokyklą, matematikos lygis yra kur kas aukštesnis nei mūsų moksleivių švietimo sistemoje.

„Nors mokykloje mokiausi puikiai, ir mano matematikos žinios buvo kur kas aukštesnės nei bendraklasių Lietuvoje, atvykusi į universitetą pasijaučiau lyg įkritusi į duobę, atsimušusi į sieną. Britai buvo kur kas geriau paruošti ir iš mūsų buvo tikimasi daugiau nei maniau. Pirmi mėnesiai buvo labai sudėtingi, nes teko savarankiškai pasivyti ir išmokti dalykus, kurie daugumai jau buvo seniai aiškūs“, – apie nelengvą studijų pradžią, kuomet teko pagilinti matematikos žinias, pasakojo Karolina.

Mokosi to, kuo visuomet domėjosi

Po dvejų studijų metų universitete Karolina suprato, kad nesuklydo – mokosi to, apie ką visada svajojo.

„Ko gero, iš visų dalykų, ką mokiausi, labiausiai patiko akademinio dalyko „Space systems“ paskaitos (kosmoso sistemos – lietuvių kalba), kurioje mokėmės apie aplinką kosmose – palydovų veikimą, raketų trajektorijas ir fiziką, susijusią su viskuo, kas yra virš Žemės atmosferos. Teko simuliuoti raketų kelią tarp orbitų, remiantis savo pačios skaičiavimais. Tiesa, sunku išskirti labiausiai patikusias paskaitas, nes kiekvienoje jų mokiausi to, kuo visada labai domėjausi ir nuo ko „kaifavau“ nuo pat pirmųjų mokslo dienų“, – pasakojo Karolina.

Kuria marsaeigio modelį

Karolina pripažino, kad baigusi antrąjį kursą jau įgijo tiek patirties, kiek įgyti per šį laikotarpį nesitikėjo.

„Nesitikėjau, kad baigusi antrą kursą jau gebėsiu kurti lėktuvų ir raketų dizainą CAD programose ar suprasiu jų veikimą realiame gyvenime. Bet tai man gerai sekasi ir dėl to aš esu labai laiminga. Degu noru išmokti vis daugiau, laisvu laiku gilintis į detales ir tobulinti savo gebėjimus šioje srityje.

Šią vasarą savanoriškai atlieku praktiką universitete – padedu doktorantūros studentams prie jų projekto – kuriamo marsaeigio modelio. Iki šiol man teko dirbti iš programavimo pusės, nes mano pirminė užduotis – sukurti programą, kuri nustatytų, kokios galios motorų reikia robotinės rankos alkūnėms, kad šios atlaikytų tam tikrą krūvį.

Kiekvieną savaitę yra vykdomi internetiniai susitikimai, kurių metu aptariame atliktus darbus, dizaino atnaujinimus ir pasiskirstome užduotimis. Dėl pandemijos dauguma apmokamų praktikų buvo atšaukta, todėl pati kreipiausi į dėstytoją, prašydama praktikos.

Kadangi ši sritis man buvo pati įdomiausia, labai džiaugiuosi gavusi galimybę prisidėti prie tokio tipo projekto“, – įgyta patirtimi mokslų metu džiaugėsi Karolina.

Mokosi ir laisvalaikiu

Nors mokslai užima didžiąją dalį Karolinos laiko, ji džiaugiasi pasirinkta studijų kryptimi, kuri jai patinka taip smarkiai, jog ir po paskaitų domisi ir studijuoja papildomai.

„Po paskaitų tenka dirbti ir pačiai save išsilaikyti, todėl laiko ypatingoms veikloms per daug nelieka. Sveikai maitinuosi, reguliariai sportuoju. Mano studijos tapo mano dideliu hobiu, todėl daug laiko skiriu papildomiems skaitiniams, mokausi dirbti naujomis inžinerinėmis programomis, skaitau knygas.

Jaučiuosi visiškai savoje vietoje ir negaliu atsidžiaugti tuo, kad be proto myliu tai, ką darau universitete. Man tikrai labai pasisekė iš pirmo karto atradus savo sritį. Tam ir skiriu daug savo laisvo laiko“, – kad mokslai bei darbas užima visą laiką pripažįsta Karolina.

[quote author=“K. Juknaitė“]Esu labai laimingas žmogus, pasaulio pilietis, bet širdyje visada nešiojuosi Lietuvą.[/quote]

Inžinerija – abiem lytims

Nors didžiąją dalį kurso bendraamžių sudaro vaikinai, Karolina nemano, kad inžinerija – nemoteriška sritis.

„Nemanau, kad tai yra labiau vyriška ar moteriška, tiesiog merginos nėra linkusios rinktis tokią sritį ir stereotipiškai tai gali būti laikoma daugiau vyriška specialybe. Kasmet vis daugiau merginų yra linkusios rinktis inžinerinius mokslus – gerų inžinierių trūksta, o darbo pozicijos yra gerai apmokamos.

Net jei didžiąją daugumą studentų sudaro vaikinai, tai jokiu būdu nereiškia, jog merginos negeba inžineriniuose moksluose lygiuotis ar juos pralenkti. Pasaulyje yra labai daug nuostabių, atkaklių moterų, kurios parodo, jog lytis nebenustato darbo kokybės ir žmogaus sugebėjimų.

Reikia atkakliai siekti tikslų, daug dirbti ir stipriai pasitikėti savimi. Manau, laikui bėgant statistika pasikeis ir moterys aukštuose postuose niekam nebekels nuostabos. O kalbant apie studijas, žmogus yra laisvas pasirinkti ir studijuoti tai, kas juos „veža“, nesvarbu ar tai būtų kulinarija, verslas, medicina ar inžinerija“, – tvirtą nuomonę išdėstė Karolina.

Pasikeitė iš esmės

Nors mokslai ir nėra lengvi, Karolina sako, kad per dvejus metus įgijo daug patirties, susipažino su daugybe naujų žmonių, svetimų tautų papročiais ir tradicijomis, kultūromis, kurios padėjo jai bręsti ir į pasaulį pažvelgti kitomis akimis.

„Gyvendama Lietuvoje, Kėdainiuose, kartu su šeima, jaučiausi saugi. Atvykusi į užsienį teko peržengti savo komforto zoną, ribas, kurias buvau nusistačiusi. Po dvejų studijų metų aš esu visiškai kitas žmogus – atvira pasauliui, naujovėms, idėjoms ir žmonėms.

Šiuo metu esu laimingiausia, kokia kada nors buvau. Sutikau tiek daug įvairių žmonių su skirtingomis nuomonėmis, požiūriu į gyvenimą, tikslais ir siekiais. Kiekvienas jų, atrodo, kažkuo prisidėjo prie besiplečiančios mano pačios pasaulėžiūros.

Gyvendama Kėdainiuose nesupratau, koks pasaulis didelis ir spalvotas. Kaip kiekviename žingsnyje galima mesti sau iššūkį ir išlipti iš komforto zonos, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų. Dabar drąsiai einu prie nepažįstamų žmonių be jokios priežasties, dalinu komplimentus ir labai daug šypsausi pasauliui.

Žinoma, labai džiaugiuosi, jog esu lietuvė, kilusi iš Kėdainių krašto – galbūt ateityje teks sugrįžti, bet kol kas aš noriu ir toliau keliauti, pažinti svetimus kraštus ir kalbas, jų mokytis ir kelti sau iššūkį kiekviename žingsnyje“, – kaip gyvenimas svetimoje šalyje praplėtė akiratį dalijosi Karolina.

Pasiilgsta artimųjų ir gamtos

Nors Karolinai sekasi puikiai, tačiau prakalbus apie gimtąjį kraštą, ji pripažįsta, jog būnant toli nuo namų visuomet juntamas ilgesys.

„Ar atsirastų nors vienas, kuris išvykęs nepasiilgtų šeimos? Kalbant apie gimtąjį kraštą – niekas Lietuvai neprilygsta gamtos grožiu. Kad ir kur tektų nukeliauti, kokius gamtos vaizdus pamatyti, aš vis tiek negaliu atsigrožėti Lietuvos žaluma, miškais, vandens telkiniais, laukais…

To man užsienyje labai trūksta. Visada labai skatinu aplinkinius atkreipti dėmesį į gamtą. Ypač tuos, pastoviai gyvenančius čia. Kasdien matydamas tai, dažnai nepastebi ir tik pakeitęs aplinką supranti, kaip to trūksta“, – komplimentus Lietuvos kraštovaizdžiui žarstė Karolina.

Nepamiršta pilietiškumo ir patriotizmo

Karolina pripažino, kad tik gyvendama užsienyje suprato, jog anksčiau per daug nesusimąstydavo apie patriotizmą ir ugdomas vertybes, bet dabar pagyvenusi Anglijoje žino, ką jai reiškia būti lietuve, ką jai reiškia būti studente ir atstovauti savo šaliai.

„Nuo vaikystės mums diegiamos labai svarbios savybės: darbštumas, atsakingumas, meilė ir rūpestingumas savo šeimai, savo tėvynei. Dažnai kituose žmonėse šių savybių pasigendu. Esu dėkinga mane supusiems ir supantiems žmonėms – šeimai, draugams, mokytojams, kurie mane paruošė stoti akistaton su gyvenimu.

Be lietuviškosios pusės aš nebūčiau aš. Esu labai laimingas žmogus, pasaulio pilietis, bet širdyje visada nešiojuosi Lietuvą“, – teigė Karolina.

 

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video