Namų mainai – išsigelbėjimas aktyvioms, keliauti mėgstančioms šeimoms su vaikais

 Namų mainai – išsigelbėjimas aktyvioms, keliauti mėgstančioms šeimoms su vaikais

Apsižvalgius aplink, rodos, daugėja šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų. Didelė šeima – smagu. Tačiau neretai kyla ir visokių iššūkių. Vienas iš jų, kaip pigiai ir smagiai praleisti atostogas ar pakeliauti po kitą šalį.

Tarkim, moksleiviams ir jaunimui tokiu atveju yra puikios mainų programos. Senjorai taip pat turi galimybę dalyvauti mainuose su užsienio šalimis.

Deja, šeimoms tokių programų kol kas nėra arba bent jau neteko susidurti. Tačiau išradingi, keliauti ir bendrauti mėgstantys žmonės surado išeitį ir šiuo atveju – savo namus siūlo analogiškai šeimai, o patys vyksta atostogų į jos namus. Toks keliavimo būdas Vakarų šalyse jau ne naujiena, o lietuviai su juo dar tik pažindinasi ir jaukinasi.

Turizmas, palankus šeimoms

„Aš pati esu išbandžiusi namų mainus. Tai yra smagu. Auginu tris vaikus. Tad tiek išlaidų, tiek patogumo prasme tai yra puikus variantas. Apsigyventi viešbutyje su trimis vaikais nėra patogu, nes jiems dar reikia ir žaislų, ir dviračių, ir dar kažkokių daiktų, kurių tu paprasčiausiai į kitą šalį nenusiveši, o be to, labai brangu“, – namų mainų patirtimi dalijosi Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

R. Vaisbrodas apie namų mainus šeimoms, turinčioms vaikų, atsiliepia tik gerai. Tačiau taip pat pripažįsta, kad toks atostogų variantas priimtinas ne visiems./Asmeninio archyvo nuotr.Jai antrina ir jau ne vienerius metus tokiu būdu su šeima keliaujantis Renaldas Vaisbrodas.

„Tai yra turizmo sprendimas, kuris labai palankus šeimoms, turinčioms vaikų. Nes viešbučiai yra brangūs, automobilių nuoma taip pat gana brangi. Tad tai yra labai geras būdas turėti ilgas, geras, bet ekonomiškas atostogas.

Tau nieko nekainuoja viešbutis, automobilio nuoma, – mainų privalumus vardijo vyras. – Dažniausiai tie mainai atitinka šeimas. Jeigu aš turiu tris vaikus ir ieškau namo, kuriame būtų trys lovos, paprastai tai taip pat būna namas, kuriame irgi yra trys vaikai.

Tada tau nereikia vežtis savo žaislų, nereikia galvoti, ar vaikams bus ką veikti, bus linksma, nes jie atvažiuoja į namus, kur gyvena vaikai ir ten viskas jau yra. Tai yra didžiulis privalumas.“

Sunkiausia – užleisti savo namus

Paklausta, koks jausmas, atvykus į svetimus namus, naudotis jais ir ten esančiais daiktais kaip savais, Ž. Gavelienė teigė, kad problema yra kita.

„Pirmas jausmas turbūt yra stipresnis, kaip kažkam užleisti savus namus. Nedrąsu. Galbūt ir kompleksų kažkokių yra, nes matai visus trūkumus.

Atvažiuoti į kitą butą aš nematau jokios problemos, – sakė asociacijos prezidentė. – Bet, kai pabandai, supranti, kad visi mes žmonės, taip pat gyvename ir dėl kažko kuklintis ar dvejoti nėra reikalo.

Kaimynai noriai padeda, paaiškina. Ispanijoje buvo atvejų, kai kaimynai kvietė ir vakarienės, supažindino su kitais savo kaimynais. Švedijoje žmonės gal truputėlį uždaresni.

Man didžiausias malonumas buvo, kad mano vaikams svetimi žaislai, kambariai, dviračiai paliko didelį įspūdį. Kadangi Švedijoje buvome žiemą, tai rogutės buvo kelionės ašis.“

Su mintimi, jog egzistuoja psichologinis barjeras, kaip reikės užleisti kažkam savo namus, sutinka ir R. Vaisbrodas.

„Aišku, yra toks dalykas, kad Lietuvoje žmonės bijo dėl savo daiktų, jaučiasi nekomfortiškai, kad reikės užleisti kitus žmones miegoti savo lovose – psichologinis barjeras egzistuoja.

Šiuo atveju tenka save tiesiog peržengti ir įsivardinti, kas svarbiau – ar turėti ilgas atostogas nebankrutuojant ir įveikti psichologinį barjerą, ar vis tik pasimėgauti trumpesnėmis atostogomis, mokėti už viešbučius, automobilio nuomą. Žinoma, ne kiekvienam toks atostogų variantas yra priimtinas“, – pripažįsta vyras.

Mainai be pinigų

Jei beskaitant kažkas susigundė, tačiau nežino, nuo ko pradėti tokias keliones, R. Vaisbrodas paaiškino:

„Mano namų mainų procesas prasideda nuo internete esančios mainų platformos, kuri vadinasi intervac.com. Tai yra nuo 1960 metų Prancūzijoje atrasta ir iki tarptautinio lygio išaugusi platforma, bet Lietuvoje ji labai mažai žinoma ir turi labai mažai naudotojų. Šiandien mūsų šalyje išbandžiusių šią platformą rastume gal tik 10 šeimų.

Prisipažinsiu, kad nesidomėjau kitų puslapių egzistavimu ar jų veikla, nes kažkada susipažinau su šiuo, juo naudojuosi ir neturėjau poreikio žiūrėti ar naudotis kitais. Tad negalėčiau pasakyti, ar yra kitų. Tikriausiai, kad yra.“

Tačiau jis teigė, jog minėta internetinė platforma labai populiari Vakarų Europos valstybėse, ypatingai Prancūzijoje, kadangi yra iš ten kilusi.

„Vienas iš pagrindinių platformos reikalavimų, tapti jos nariu. Tu negali ja naudotis tiesiog kaip vartotojas, kaip pavyzdžiui, Air B&B, ateini, išsirenki, susimoki pinigus ir viskas.

Kitas svarbus dalykas – tarp namų mainų platformos dalyvių nevyksta jokios piniginės transakcijos. Vienintelė sąlyga, kad galėtum apsikeisti namais – keitimasis turi vykti tarp tos šeimos, pas kurią tu važiuoji, ir tavo namų.

Renaldas Vaisbrodas su šeima mainuose dalyvavo jau keturis kartus./Asmeninio archyvo nuotr.Galiu pateikti pavyzdį. Aš tampu šitos platformos dalyviu, užregistruoju savo namą mainams ir toje platformoje ieškau būsto, tarkime, Ispanijoje. Susirandu ir rašau tai šeimai siūlydamas apsikeisti namais Lietuva–Ispanija kažkuriam apibrėžtam laikotarpiui. Tada šeima įvertina pasiūlymą, derinasi vieni prie kitų, bet esmė, kad mainai turi įvykti tarp dviejų šeimų“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Garantijos

Vis tik garantijos, kad grįžęs rasi viską, ką palikai, lietuviams yra labai svarbios. Tačiau R. Vaisbrodas užtikrina, kad tokios tikrai egzistuoja.

„Tam, kad galėtum naudotis šia platforma, turi susimokėti metinį nario mokestį – 75 Eur. Tarp besikeičiančių pusių yra pasirašomos sutartys. Tokiu atveju, jeigu tu grįžti po mainų namo ir randi juos sugriautus, sugadintus ar pan., visų pirma egzistuoja draudimas, o kitas dalykas – kadangi asmuo yra šitos platformos dalyvis, visi jo duomenys yra žinomi administratoriui. Todėl, atsitikus kokiems nors nesusipratimams, jis iš karto praranda teisę ateityje naudotis šita platforma.

Dar vienas aspektas – narystės sutartyje nurodyta, kad, jeigu kas nors sugadinama, šeima įsipareigoja visiškai padengti, kompensuoti, atlyginti nuostolius“, – kalbėjo vyras.

Taip pat pateikė pavyzdį iš savo patirties: „Gyvenimiškas atvejis: keitėmės namais Švedijoje, vaikai žaidė ir sudaužė stiklinę. Šeimos, pas kurią buvome, klausėme, ką tokiu atveju daryti – palikti pinigus ar nupirkti naują. Mes radome susitarimą ir jį įgyvendinome.

Tačiau, kiek esame keitęsi, neturėjome nė karto jokių problemų nei dėl savo turto, nei patirties, kad gavome ne tai, ko tikėjomės ar nusivylėme, nes mūsų namai buvo apšnerkšti ar pan. Tas narystės mokestis nėra labai didelis, bet ir ne toks jau mažas. Tai yra šioks toks įsipareigojimas.“

Pozityvi patirtis

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, mažai lietuvių naudojasi šia platforma ir tokiu atostogų būdu, R. Vaisbrodas svarstė, jog galbūt paprasčiausiai apie tai nežino.

„Netgi COVID-19 kontekste šis keliavimo būdas yra labai palankus. Aišku, šiuo metu žmonės daug mažiau keliauja, tai ir mainų sumažėjo. Tačiau, jeigu man reikėtų rinktis ir galvoti apie kitą vasarą, tai aš geriau rinkčiausi mainus namais negu kokį nors viešbutį.

Atostogas vasarai reikia planuotis žiemą, t.y. susirasti namą, kurio tu nori. Tada jau nuo žiemos palaikyčiau ryšį su ta šeima. Mes keistumėmės informacija, kokia padėtis pas juos, kokia pas mus.

Galų gale, jeigu būtų toks poreikis, prieš išvykstant galima pateikti ir testo rezultatus. Tada tu važiuoji į visiškai saugią erdvę, tą patį gali pasiūlyti ir šeimai, su kuria keitiesi namais“, – pasakojo keliauti mėgstantis vyras.

Jis taip pat teigė, kad dalyvaujant namų mainuose, nereikia netgi susitikti tarpusavyje.

„Kiek man teko keistis namais su kitomis šeimomis, o aš turėjau keturis ar penkis skirtingus mainus, mes net nesusitikdavome su tais žmonėmis. Raktais apsikeisdavome įvairiais kitais būdais, kad ir kaimynams palikdavome. Tik tiek, kad atvažiavę į jų namą ar Ispanijoje, ar Švedijoje, ar Prancūzijoje, mes matome jų buitį, kasdienybę, gyvename jų name“, – sakė R. Vaisbrodas.

Baigdamas pokalbį ir apibendrindamas kitokio keliavimo patirtį pašnekovas teigė: „Mano patirtis labai pozityvi. Žmonės labai nori parodyti savo sąlygas, namus, miestą iš geriausios pusės, palieka krūvas aplankų su instrukcijomis, ką pamatyti, kur nueiti, dalinasi savo abonementais muziejuose. Tu atvažiuoji į svečią šalį ir gali eiti nemokamai į muziejus ar dar kažkur. Tai yra labai šaunu.“

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video