Metų pabaigoje gimę: dvigubos šventės ar dvigubas darbas?

Gimti per didžiąsias metų šventes – Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus – tai likimo dovana ar skriauda? Galbūt šie žmonės yra paženklinti ypatingu sėkmės ženklu arba, priešingai, kaip tik praranda vieną šventę per metus? Visgi vieniems tai dvigubas džiaugsmas ir dvigubos dovanos, o kitiems – dvigubas darbas ir atsakomybė.

„Visi pasaulio fejerverkai šaudo man“

„Išaušus gimtadienio rytui visa diena tampa dvigubai šventiškesnė. Tądien namuose šypsenų, pakilios nuotaikos, šventinio šurmulio ir spindesio visuomet būna daugiau nei įprasta“, – šypsosi surviliškietė Irma KRIŠČIŪNIENĖ, gimusi gruodžio 31-ąją, Naujųjų metų išvakarėse.

Gerų emocijų dvigubai daugiau

Irma pasakoja, jog dažniausiai savo gimimo dieną ir Naujuosius metus jau daugiau nei dvidešimtmetį ji pasitinka draugų ir šeimos būryje.

„Švenčiame labai linksmai: su šokiais, dainomis, žaidimais, kitomis atrakcijomis. Tiesa, anksčiau visi rinkdavosi į svečius sveikinti mane su gimimo diena, bet drauge pasitikdavome ir Naujuosius metus. Tuomet manęs visada laukdavo šokis aplink puodus, todėl vieną kartą pasakiau: „Viskas, gana. Švenčiame Naujuosius metus, o jei norėsite, galėsite pasveikinti mane ir su gimimo diena“, – juokiasi surviliškietė šiemet švęsianti 45-ąjį gimtadienį.

Daugiau privalumų nei trūkumų

Irma įsitikinusi, jog atėjimas į pasaulį gruodžio 31-ąją turi daugiau privalumų nei trūkumų: „Juk tądien visi pasaulio fejerverkai šaudo tik man“, – juokiasi pašnekovė.

Pasidomėjus apie dvigubas dovanas, Irma neslepia, jog būna visaip: dovaną po eglute randa per Kalėdas, kuri primena ir apie artėjančią gimtadienio šventę, taip pat būna, kad dovanų sulaukia tarpšventiniu laikotarpiu ar po Naujųjų metų, o būna, kad staigmenų sulaukia ir per Kalėdas, ir per Naujuosius metus.

Gimė po laiminga žvaigžde

Gruodžio 31-ąją 13 val. 10 min. prieš beveik 45-erius metus pasaulį išvydusi Irma neslepia, jog gimimas tik per žingsnį iki Naujųjų metų atnešė jai laimę.

[quote author=“I. Kriščiūnienė“]Mama yra sakiusi, jog tai, kad gimiau gruodžio 31-ąją, reiškia, kad gimiau po laiminga žvaigžde. Matyt, šis prietaras pasitvirtina, nes gyvenime man tikrai labai neblogai sekasi ir loterijoje, ir meilėje, ir šeimoje, ir draugų rate.[/quote]

„Kažkada mano mama yra sakiusi, jog tai, kad gimiau Naujųjų metų išvakarėse, reiškia, jog gimiau po laiminga žvaigžde. Matyt, buvo kažkur skaičiusi arba girdėjusi, jog visi, kurie gimsta šventinėmis dienomis, būna ir laimingesni, ir sėkmingesni. Turbūt šis prietaras pasitvirtina, nes gyvenime man tikrai labai neblogai sekasi ir loterijoje, ir meilėje, ir šeimoje, ir draugų rate“, – tris kartus pabeldusi į medį nusijuokia pašnekovė ir tuoj pat priduria atsimenanti, kaip vaikystėje jos mama su močiute diskutuodavo, kad jei ji būtų gimusi sausio 1-ąją, būtų, galima sakyti, metais jaunesnė.

„Jei bučiau gimusi po vidurnakčio, ne 1972-aisiais, o 1973-iaisiais, būčiau jaunesnė. Tačiau tuomet tai jau nebebūtų tokia šventiška diena. O štai dabar gruodžio 31-oji vainikuoja ne tik prabėgusius metus, bet ir nuveiktus darbus“, – svarsto moteris.

Sveikinimų netrūksta

Irma pasakoja, jog būdama dar vaikas visuomet pavydėdavo tiems, kurie buvo gimę vasarą. Kaip manote, kodėl?

„Nes juk vasarą galima maudytis! O kiek gėlių vasarą! Ir dar gimtadienį galima švęsti lauke!“ – juokiasi Irma ir priduria, jog tai, kad gimė nei per anksti, nei per vėlai, o pačiu laiku, suprato, kai atšventė savo 18-ąjį gimtadienį.

„Šis gimtadienis man įsiminė labiausiai. Tuomet mane draugai sveikino ir su gimimo diena, ir su Naujaisiais metais, tąkart šaudė fejerverkai, o žemę dengė baltos sniego pusnys.

Nesakau, jog gausių sveikinimų ir dėmesio dabar nesulaukiu. Sulaukiu. Ir tai be galo malonu! Na, o ko gi daugiau moterims reikia?“ – šypsosi surviliškietė.

Mini per arba po, bet ne anksčiau

Surviliškietė moteris pasakoja gimimo dieną mininti gruodžio 31–ąją arba kiek vėliau, artimiausią naujų metų savaitgalį, bet niekada ne anksčiau. „Dažniausiai – tikrąją gimimo dieną. Naujuosius visuomet minime artimųjų bei draugų būryje. Tradiciškai, susirinkę visi pirmiausia pasveikina mane gimimo dienos proga, o tada jau nekantriai laukiame vidurnakčio, metų sandūros, – šypteli simpatiškoji Irma. – Tiesa, jubiliejų ne sykį teko minėti savaitę po tikrojo gimtadienio, mat naujieji išpuolė darbo dieną. Užtat anksčiau švęsti neteko. Sakoma, kad anksčiau švęsti nepatartina, ir nors nesu labai prietaringa, būtent šį patarimą pripažįstu.“

Geriausios dovanos – ne materialios

Paklausta, kokiomis gi pačiomis įspūdingiausiomis dovanomis ją yra palepinę artimieji, I. Kriščiūnienė kurį laiką pasvarsto. „Prieš kelerius metus, gruodžio 31–ąją, 6 valandą ryto šešios mūsų artimiausių bičiulių šeimos atėjo pasveikinti mane gimimo dienos proga. Ilgiausių metų jie traukė po balkonu, – balsu juokiasi moteris. – Dar keleri metai anksčiau, per gimtadienį, bičiuliai visus daugiabučio namo laiptinės laiptelius iki trečiojo aukšto, kuriame gyvenu, išpuošė žvakelėmis ir pakvietė mane išeiti laukan, kad išgirsčiau savąjį „Ilgiausių metų“. Mes mėgstame vieni kitiems krėsti pokštus. Ir, žinote, pačios brangiausios dovanos – ne materialios.“

…kartu su dukterėčia

I. Kriščiūnienė paatvirauja iki šiol sutikusi ir pažinusi tik vieną žmogų, kuris būtų gimęs tą pačią dieną. „Tai – mano devynerių metų dukterėčia. Daugiau sutikti gruodžio trisdešimt–pirmukų – neteko, – šypteli surviliškietė. – Tiesa, vaikystėje ne kartą ir ne du buvau nukabinusi nosį dėl to, kad gimiau tądien, kai minima kita svarbi šventė. Bet ūgtelėjusi supratau, jog tai – išskirtinumas. Ne kiekvienam lemta gimti TOKIĄ dieną!“

„Kam šventė, o kam darbas“

Šiemet 75-ąjį jubiliejų per pačias Kalėdas švęsianti Emilija Voveraitienė iš Keleriškių juokauja, jog gruodžio 25-oji vieniems yra didi šventė, o štai jai – atsakingas darbas. Juk tądien į Emilijos namus suguža vaikai ir anūkai, kuriuos reikia sutikti kaip dera – su ant stalo patiektais gardžiai šventėmis kvepiančiais patiekalais.

Jausmas nenusakomas

„Kai kam nors pasakau, jog esu gimusi gruodžio 25-ąją, žmonės nustemba, bet kartu ir žavisi.

Esu gimusi 1942-aisiais. Šeimoje buvau penktas vaikas, pagrandukė. Esu vienintelė gimusi per Kalėdas“, – sako ponia Emilija.

Pasidomėjus, ar gimimo dieną visuomet švenčia per Kalėdas, pašnekovė užtikrina, jog kitaip ir būti negalėtų, juk tądien jos namuose būna susirinkę patys artimiausi šeimos nariai: vyras, sūnus su dukra ir net penki anūkai.

„O kaip dovanos?“ – klausiame ponios Emilijos.  

„Kalėdines dovanas gaunu per šv. Kūčias, o kai išaušta Kalėdų rytas – gimtadienio“, – sako garbaus amžiaus sulaukusi moteris.

Paklausta, koks jausmas būti gimus tokią ypatingą metų dieną, Emilija juokiasi: „Nei šioks, nei toks. Sunku nupasakoti. Turbūt malonus, nes niekada negalvojau, kad geriau būčiau gimusi bet kada, bet tik ne per Kalėdas“, – sako kraštietė.

[quote author=“E. Voveraitienė“]Visos dovanos yra geros ir gražios. Svarbiausia, kad gimtadienio dieną manęs nepamiršta ir aplanko patys artimiausieji. Tai – pati didžiausia Kalėdų ir gimtadienio dovana.[/quote]

Nors šiemet ponia E. Voveraitienė minės garbingą 75-ąjį gimtadienį, apie ištaigingą vakarienę ji negalvoja. Sako, jog sveikata to neleidžia, ir tikisi ramaus ir jaukaus vakaro artimųjų apsuptyje.  

Geriausia dovana – atvykę artimieji

Prakalbus apie praeitį, keleriškietės balse pasigirsta nostalgija: „Gerai prisimenu, anksčiau per Kalėdas sniego būdavo gerokai daugiau nei pastaraisiais metais. Pamenu, kaip kartą langus puošėme girliandomis, o už lango buvo tiek sniego, kad net taburetė skendo pusnyje. Seniai tai buvo…“

„O kokia geriausia dovana jums, Emilija, buvo?“ – pasidomime.

„Visos dovanos yra geros ir gražios. Svarbiausia, kad gimtadienio dieną manęs nepamiršta ir aplanko patys artimiausieji. Tai – pati didžiausia Kalėdų ir gimtadienio dovana“, – sako moteris.

Žiema – ypatingas metų laikas

Tiesa, šaltasis metų laikas poniai Emilijai reikšmingas ne tik dėl gražiausių metuose švenčių ar gimimo dienos. Prieš 54-erius metus ponia Emilija su vyru atšoko ir savo vestuves.

„Ne gruodį, ne per Kalėdas, bet vis tiek žiemos laike. Kitąmet vasario mėnesį su vyru minėsime 55-ąsias – smaragdines – vestuvių metines“, – pasidžiaugia kraštietė.

Diena yra viena, o progos – net trys

„Mama pasakojo, jog gimti turėjau savaite anksčiau, tačiau sumąsčiau, jog pasalį išvysti noriu ne bet kada, o Kūčių vakarą. Taip pat mama pasakojo, jog nespėjo net išvažiuoti valgyti Kūčių vakarienės, nes turėjo vykti į ligoninę, ir juokavo, kad vaikščiojo jos koridoriais ir galvojo: „Na ir sugalvojo tokią dieną… Visi prie stalų, o aš štai ligoninėje.“ Kartais ir aš pajuokauju, jog tėveliams buvau tikra kalėdinė dovana“, – šypsosi kėdainietė Ieva VYŠNIAUSKAITĖ, gimusi Kūčių vakarą ir šiemet švęsianti jau 26-ąjį gimtadienį.

Jaučiasi turinti angelą sargą

Ieva neslepia, jog gimusi tokią ypatinga dieną jaučiasi taip, lyg šalia savęs visuomet turėtų angelą, kuris ją saugo.

„Tikiu, jog atėjusi į pasaulį tokią dieną gavau ir angelą sargą. Negaliu teigti, kad gyvenime man sekasi arba labai gerai, arba labai blogai. Manau, jog klysti yra žmogiška, o ir dienų visiems pasitaiko lyg tyčia. Taigi visuomet galvoju, jei nepasisekė čia ir dabar, pasiseks kitą kartą. Dažniausiai taip ir būna. Gal todėl ir tikiu, jog šalia yra sargas, kuris visada mane saugo. Ir ačiū jam, jei jis iš tiesų yra“, – šypsosi Ieva.

Gimtadienio dieną torto nevalgo

Šiandien mergina juokiasi prisiminusi, jog vaikystėje mėgdavo girtis draugams, kad gimė ne bet kada, o per šv. Kūčias.

[quote author=“I. Vyšniauskaitė“]Tikiu, jog atėjusi į šį pasaulį tokią dieną gavau ir angelą sargą. Visuomet galvoju, jei nepasisekė čia ir dabar, pasiseks kitą kartą. Dažniausiai taip ir būna. Gal todėl ir tikiu, jog šalia yra sargas, kuris visada mane saugo. Ir ačiū jam, jei jis iš tiesų yra.[/quote]

„Juk tai tokia ypatinga šventė ir dar dovanos dvigubos! Vaikystėje tai atrodė kažkas nuostabaus, tačiau dabar gerai pagalvojus net negaliu pasakyti, ar kada nors esu šventusi savo gimtadienį būtent tądien. Dažniausiai su artimaisiais tiesiog susitinkame prie bendro stalo ir tuomet būnu pasveikina, o štai su draugais, matyt, niekada taip ir nešvenčiau. Netgi torto savo gimimo dieną nesu valgiusi. Atsimenu, jog tortą visuomet valgydavome tarpušventyje, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų“, – šypsosi Ieva ir priduria praėjusiais metais nusižengusi visoms tradicijoms ir pirmą kartą gimimo dieną išgėrusi taurę šampano.

„Nuo pat vaikystės buvau mokoma, kad Kūčios – tai ramybės bei susikaupimo metas ir tai nėra tinkamas laikas švęsti gimimo dieną. Kita vertus, gal ir draugų neturiu tiek daug, su kuriais galėčiau švęsti. Mano artimų draugų rate yra tie žmonės, kurie arba kiek vyresni už mane, arba išvykę į užsienį. Taigi lieka tik artimieji, su kuriais ir susitinkame prie Kūčių stalo. Tai toks ir gimtadienis. Tačiau aš niekada to nesureikšminau.

Kartais manęs klausia, kokia yra gimtadienio prasmė, jei jo nešvenčiu. Negaliu atsakyti, nes nežinau. Galbūt taip esu pratusi, o galbūt tiesiog tokia esu“, – šypsosi Ieva.

Progos net trys!

Pašnekovė juokiasi pasakodama, jog visai neseniai pasvajojo, kaip būtų buvę smagu gimti vasarą – juk būtų galima per naktį ne tik vakaroti prie laužo, bet ir kepti šašlykus ir prisigalvoti dar daugiau įvairiausių pramogų.

„O dabar šalta ir vietoje šašlykų – kūčiukai, – juokiasi Ieva, – Bet gal gerai taip, kaip yra?  Juk per 26-erius metus turėjau priprasti.

Be to, vaikystėje, kadangi tikėjau Kalėdų Seneliu, tai ir dovanų gaudavau ne tik per Kūčias, bet ir Kalėdas. Aišku, dabar tik Kalėdų rytą“, – juokiasi mergina.

Na, o paklausta, kokia pirma mintis ateina į galvą pabus gimtadienio rytą, Ieva su šypsena veide sako: „Na va, dar vienais metais pasenau… Tačiau vėliau įsisukusi į šventinę rutiną ir visai pamirštu, kad šiandien ne tik Kūčios, bet ir mano gimimo diena.“

Tiesa, gruodžio 24-oji Ievai ypatinga ne tik dėl Kristaus gimimo išvakarių ar jos gimimo dienos, tądien ji mini dar ir savo vardadienį.