Liepos 16-oji – jūrų kiaulyčių, špinatų ir gyvačių diena
Šį sekmadienį pasaulis mini jūrų kiaulyčių dieną. Juk šie graužikai dažnam yra pirmasis augintinis – jų priežiūra nesudėtinga, o meilumo išties pakanka.
Jūrų kiaulytės
Jos kilusios iš Andų kalnų regiono. Nuo XVI a. Europoje jūrų kiaulytės pradėtos auginti kaip naminis gyvūnas.
Jūrų kiaulytės yra draugiškos, niekad nekanda (nebent jei yra kankinamos), yra ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 8-10 metų, retais atvejais ir 12 metų. Turi gerų savybių, gerai nuteikia. Bendrauja cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks instinktas).
Špinatai
Ar atsimenate jūreivį Popajų, kuris valgydavo špinatus? Ne šiaip sau suvalgius špinatų jo raumenys išsipūsdavo. Špinatai yra nekaloringa žalia, lapuota ir labai vertinga daržovė, ji stiprina regėjimą, gerina virškinimo sistemą, teigiamai veikia nervų sistemą, ją lengva virškini, todėl puikiai tiks prie bet kokių patiekalų ir palengvins jų suvirškinimą. Špinatus galima valgyti apdorotus arba žalius, jų puikus skonis, todėl tiks į salotas ar tiesiog vieni, patiekti prie kepsnio. Daugelis girdėjęs, kad špinatuose gausu geležies, bet tai ne vienintelis jų privalumas, juose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir ląstelienos. Manoma, kad ši daržovė kilus iš centrinės azijos ir pirmiausia pradėta naudoti senovės Persų.
Gyvatės
Gyvatėms abejingų greičiausiai nėra – vieni jų bijo, o kitiems jos yra labai žavios. Lietuvoje gyvačių daug nėra – mistiški žalčiai ir nuodinga angis. Tiesa, pastarąją aptikti išties sunku, o štai žalčiai neretai įsisuka soduose ar atklysta į gyvenamųjų namų prieangius. Žalčių bijoti nereikia – jie visai nepavojingi. Geltonskruosčius žalčius kai kurie laiko kaip naminius gyvūnėlius, mat jie itin aktyviai gaudo įvairius graužikus.
