Kūrėjos rankose gimsta originali šventinė atributika

Ne vienas pavyzdys įrodo, kad artėjanti svarbi šventė pagimdo tikrą chaosą, kuris, atrodo, lyg bomba tuoj ims ir sprogs. Gimusi ir užaugusi Kėdainiuose, o šiuo metu savo gyvenimą su draugu Vilniuje leidžianti Ignė BUKAUSKAITĖ tai puikiai žino – ne kartą jai teko susidurti su jaunavedžiais, krikštynas planuojančiais tėveliais ar gimtadienį švenčiančiais jubiliatais, kurie šiuo metu vis daugiau dėmesio skiria detalėms ir kitiems puošybos elementams.

Būtent Ignės dėka šventės tampa spalvingesnės, jaukesnės ir estetiškesnės. Kaip ši žavinga ir šypsenos niekada nestokojanti mergina visa tai padaro? Nors kol kas Ignei tai tik hobis, tačiau pašnekovė mielai sutiko papasakoti apie ją pačiupusią aistrą – kvietimų, stalo kortelių, mergvakario įžadų ir kitokios šventinės atributikos kūrybą.

Imtis kūrybos pastūmėjo darbas

– Kas paskatino susidomėti kūryba?

– Studijų metais vasarą trims mėnesiams Vilniuje įsidarbinau vienoje parduotuvėje – „Įspūdžių studija“, kurioje buvo prekiaujama įvairiomis dovanų dėžutėmis, vestuviniais, jubiliejų, krikštynų pakvietimais ir stalo kortelėmis, gaminami svečių sėdėjimo planai, palinkėjimų medžiai – čia ir buvo mano pagrindinė kūrybos mokykla, kurioje su entuziazmu kiekvieną dieną stebėdavau vykstantį kūrybinį procesą ir matydavau gautą rezultatą.

Dirbdama čia jaučiausi savo vėžėse, galėjau išnaudoti visą savo kūrybinį potencialą ir dar dabar prisimenu paskutinį kardinalų paskatinimą, kuris būtent ir lėmė pradžią savarankiškai kūrybai.

O buvo taip… Ant „svetimos“ (ne parduotuvėlės, kurioje tuo metu dirbau) gamybos kortelių ar kvietimų neteikdavome kaligrafinio rašymo paslaugos, o kaip tik atėjusi jaunųjų pora to paprašė (jiems reikėjo, kad kortelės būtų užrašytos rusų kalba) – aš apsiėmiau tai padaryti ir, galima sakyti, nuo tada prasidėjo individuali kūrybinė veikla – mano karjeros šioje srityje pradžia.

Visada mėgo piešti

– Ar aistrą šiam pomėgiui, iki kol pradėjai kurti, buvai paslėpusi, ar ji kažkokiu būdu pasireikšdavo ir jaunystėje?

– Nusikeldama mintimis į laikus, kai buvau dar maža, pamenu kelis ypatingus dalykus: visada mėgau piešti, spalvoti, namuose dar ir dabar mama turi išsaugojusi mano piešinių, darbelių iš to laikotarpio, kai prieš mokyklą lankiau „Estetikos“ mokyklėlę. Taigi, galima sakyti, su kūryba gyvenu nuo pat mažų dienų. Žinoma, ji nebuvo tiek išlavinta, kiek sugebu dabar, tačiau faktas vienas – meninė veikla man patikdavo.

Ir bendrai kalbant apie mano kūrybinius sugebėjimus, pusę metų lankiau Kėdainių dailės mokyklą, tačiau kasdien tik piešdavau ir nebesimokiau, todėl tėvams pastebėjus, kad kenčia mokslai, ir iškėlus ultimatumą teko mesti šį papildomą užsiėmimą.

Mokykloje dailės pamokas taip pat labai mėgau – man tai buvo pamoka, kai atskleisdavau savo gebėjimus. Stengdavausi dalyvauti įvairiuose konkursuose, dar ir dabar galiu pasidžiaugti laimėtais minimaliais apdovanojimais. Dalyvaudavau net ir kompiuterinių piešinių konkursuose, kuriuose sekėsi taip pat puikiai.

Be piešimo namuose užsiimdavau koliažų gamyba, kelis dar ir dabar turiu pas tėvus namuose.

Man net kartais atrodo, kad visi tie potyriai prisidėjo prie savęs realizacijos ir būtent prie to, kuo aš esu dabar. Puikiai praleidusi vaikystę, išbandžiusi įvairius dalykus aš pagaliau galėjau lengviau pasirinkti tai, ko noriu gyvenime.

Jaučia kūrybinę laisvę

– Ar tavo kūryboje vyrauja kažkokie rėmai?

– Mano kūryba nėra įrėminta, esu gaminusi atributiką tiek jubiliejams, tiek vestuvėms, tiek krikštynoms – tikslesni rėmai atsiranda galbūt tada, kai jau žinai, kokiai progai gaminius reikės kurti. Būtent tada daug dėmesio tenka skirti formoms – tiek paties gaminio, tiek jame esančių elementų spalvoms, apipavidalinimui, šriftui ir visiems kitiems kūryboje vyraujantiems atributams.

– Ar idėjoms įgyvendinti užtenka Lietuvoje esančių medžiagų?

– Kūryboje naudoju viską, iš ko galima pagaminti, – tai ir popierius: spalvotas, raštuotas, gofruotas, ir įvairios (spalvotos, storesnės, plonesnės, blizgios, matinės) juostelės, ir akutės, ir guašas, ir akvarelė, ir klijai, ir įvairių formų skylamušiai, ir tušas, ir teptukai, ir plunksnakočiai, ir daug kitų dekoracijoms tinkamų priemonių. Praeitą vasarą dekoruodama naudojau rugius.

Planuojant darbus keletui mėnesių į priekį ar ruošiantis sezonui daugumą medžiagų perku parduotuvėse, kuriose prekiaujama įvairiais rankdarbių priedais ir detalėmis, ko negaunu, užsisakau internete.

Visada visko gaunu ir visada visko užtenka – jau dėl medžiagų stresuoti nereikia (šypsosi).

[#gallery=879#]

Didžiausias „bumas“ – atšilus orams

– Paminėjai, jog tenka ruoštis sezonui. Kada užklumpa didžiausia užsakymų banga?

– Didžiausias darbymetis būna vėlyvą pavasarį ir vasarą. Žinoma, gimtadieniams skirtos atributikos pasitaiko visais metų laikais, bet užsakymai vestuvių ir krikštynų proga išauga atšilus orams, tada klientų tik daugėja ir kartais sunku spėti – tenka kaip reikiant paplušėti.

Svarbiausia – susitarimas

– Papasakok, kaip vyksta kūrimo procesas.

– Prieš pradedant įgyvendinti idėją, pirmiausia su klientu vyksta derybos – tai bene svarbiausias procesas. Jo metu reikia išsiaiškinti ir nuspręsti, ko yra norima. Kai jau maždaug suvokiu, ko klientas nori, atsižvelgiant į tai reikia parinkti tinkamas spalvas, stilių, dizainą bei aptarti kitus kūrybinius dalykus. Tai suderinti nėra sudėtinga, svarbiausia yra susižinoti, ar klientas jau turi susidaręs viziją, ko iš tikrųjų norėtų.

Kartais pasitaiko, kai užsakymui tikslios vizijos užsakovas neturi ir kategoriškai nežino, ko nori, gal tik numano, kokia spalva ir elementai turi vyrauti, tada būna laikas, kai pasireiškia mano kūryba ir fantazija – visada sukuriu ir pristatau keletą pavyzdžių, iš kurių galima pasirinkti sau tinkamą variantą.

Tačiau kaip ir visiems, taip ir man, būna dienų, kai nėra darbo ir užsakymų, bet vat ateina ir pagauna įkvėpimas – tada tiesiog kuriu nežinodama kam, nežinodama kaip – išbandau naujoves, kurias, jei jos pasiteisina, vėliau siūlau klientams.

– Ir idėjų visada užtenka?

– Idėjos visada gimsta pasikalbėjus su klientu, kad jų nebūtų – neįmanoma. Nebent kalbėtume apie naujoves – vat tada tenka pakrutinti galvelę.

Neturėdama už ko užsikabinti, minčių kartais pasisemiu iš interneto tinklalapio „Pinterest“, ten randu tikrai įdomių detalių, elementų, kuriuos galiu panaudoti savo kūryboje.

O kartais tiesiog atsiranda įkvėpimas, tada tereikia griebti medžiagas ir bandyti sudėlioti kompoziciją. Kai atliktas darbas pasiseka, mane aplanko didžiavimosi savimi momentas – tuomet jaučiu euforiją.

Visur ir visada spėja

– Kiek laiko reikalauja kruopščiai ir kokybiškai atlikti darbą? Ar nesudėtinga susidėlioti laiką?

– Užsakymo atlikimo greitis priklauso nuo poreikio. Jei tai tik paprastos stalo kortelės, kūrybai gali užtekti poros dienų, jei tai kvietimai su tam tikru poreikiu, gali prireikti net ir kelių dienų. Svarbiausia nepamiršti, kad į gamybos proceso laiką įeina ir tam tikrų medžiagų suradimas.

Didžiausias sunkumas šioje srityje, asmeniškai man, yra tas, kad lietuviai yra labai stereotipiški, bijantys naujovių ir originalumo, todėl daugelis darbų atrodo identiški ir vienodi, bet, kaip sakoma, dėl skonio juk nepasiginčysi.

Laiko prasme nieko neįveikiamo nėra – visur ir visada galima suspėti.

Netikėtumų neišvengia

– Nėra tekę pakliūti į kurioziškas situacijas, kurios įsiminė iki šiol?

– Esu tokių turėjusiu (šypsosi). Vienas įsimintiniausių įvykių buvo tada, kai pasiskelbusi savo internetiniame puslapyje https://www.facebook.com/ingo.vestuves/ , kad gaminu ir rankų darbo dėžutes, gavau užsakymą dvidešimt aštuonioms dėžutėms – tai gaunasi, kad reikia pasidaryti dvidešimt aštuonis pagrindus ir tiek pat dangtelių. Taigi pagal išvardytus išmatavimus, jog tilptų muiliukas, kurį klientė norėjo dėti savo svečiams, nusipiešiau trafaretą ir pagal jį išsipiešiau reikiamą skaičių pagrindų ir dangtelių. Kaip dabar pamenu, darbą pradėjau dienos metu, 18 valandą vakaro jau turėjau visus dėžučių maketus, atrodė beliks iškarpyti ir sulankstyti, aprišti kaspinėliu ir suklijuoti vardus, bet tada gavau iš klientės žinutę su keliais patikslinimais. Ji paprašė didesnių išmatavimų dėžučių. Aišku, galėjau atsisakyti ir sakyti, kad nieko nebedarysiu, bet priėmiau šį iššūkį, perbraižiau viską iš naujo, sulanksčiau dėžutes, užrišau tuos pačius kaspinėlius, kuriuos jau buvau pasiruošusi prieš tai gaminamoms dėžutėms, suklijavau vardus ir klientei jau 11 valandą ryto pristačiau atliktą užsakymą. Priimto iššūkio kaina – bemiegė naktis.

Žinoma, po to teko miegoti daugiau nei pusę paros ir vis dėlto nusprendžiau, kad daugiau tokiais iššūkiais savęs nebekankinsiu, o dabar turint pastovų darbą tai būtų ir nebeįmanoma.

Dar vienas įsimintinas įvykis buvo tada, kai sukurtus gaminius, ant kurių  tekstą teko rašyti lietuvių ir norvegų kalba, siunčiau į Norvegiją. Baimė buvo ne tik tai, kad galėjau suklysti berašydama, bet dar ir ta, kad tik kvietimai nenukeliautų sugadinti. Tačiau viskas baigėsi gerai – klientai buvo patenkinti kvietimais.

Kūrė žymiems žmonėms

– Tai klientai labai įnoringi?

– Pasitaiko visko. Tačiau, kaip sakoma, jei moki pinigus, tai ir turi gauti būtent tai, ko nori. Šiaip nepakliuvo man labai išrankių, kuriems niekas netiktų, visada vienaip ar kitaip susideriname dėl užsakymų.

Dirbant parduotuvėje „Įspūdžių studija“ yra tekę kurti kvietimus Lietuvoje gerai žinomiems žmonėms –ir Oksana Pikul su savo vyru, ir įvairios žinomos vestuvių planuotojos pas mus lankydavosi, tad yra tekę ir joms pagelbėti.

Labiausiai mėgsta paprastumą

– O kas labiausiai patinka pačiai?

– Man labiausiai patinka daryti „rustic“ stiliaus kvietimus – tai paprasti, be didelės pompastikos, su tam tikromis norimomis detalėmis.

Kas man svarbiausia juos kuriant? Kad nuo jų dvelktų šiluma, meilė ir besąlygiškas nuoširdumas.

Gaminiai – tik rankų darbo

– Siūlomos šventinės atributikos įvairovė dabar labai didelė, pasiūla – taip pat. Kuo tavo darbai išsiskiria iš daugelio?

– Kad tai mano kurti darbai, galima nesunkiai atpažinti. Visas kūrybinis darbas nuo pat pradžios iki pabaigos yra atliekamas ranka – nenaudoju spausdintuvo ar kitokių technikų, tekstą visada rašau ranka – kaligrafiškai, tad tuo ir skiriuose nuo visos mus supančios rinkos.

Likusi dalis spausdina kvietimus, kas sukuria vienodumą, bet išskirtinumo mano akimis žiūrint nebelieka, kaip ir paties jaukumo, nuoširdumo, į kūrybą įdėtos didelės meilės.

Turi ateities viziją

– Ar ateityje neturi minčių įsirengti savo studijos, užsiimti platesne kūryba ir puošti šventės oazes?
– Turėjau tokią mintį, turiu ir dabar kažką panašaus, bet noriu platesnio kūrybos spektro, jaučiu, kad turiu nemažai kūrybinio potencialo, kurį tikrai galėčiau geriau išnaudoti.

Bet dabar artimiausiuose ateities planuose yra šeima, vis tik savo žmogų sutikau jau gana seniai – vestuvių viziją mums esu sudėliojusi. Žinoma, reikia ir vaikų, nes laikas vietoje nestovi.

Be visa to, turiu svajonę – turėti savo verslą, gal tai ir nebebus susiję su vestuvių ir kitų švenčių atributikos kūryba – šią akimirką atrodo, kad turiu kitos veiklos viziją numačiusi, bet pasidalinsiu ja ir sėkmės arba nesėkmės istorija kitą kartą, nes baisu, kad kas idėjos nepavogtų (juokiasi).

Prisipažinsiu – kad ir ką pasirinksiu ateityje, dabartinė mano kūryba ir toliau eis šalia manęs ir išliks su manimi.

Kitą vasarą – kvietimai savoms vestuvėms

– Užsiminei apie šeimos kūrimą. Tai kada gi vestuvės, ar jau planuojate?

– Taip,  vestuves jau planuoju ir laukiu kitos vasaros, kai galėsiu savo visas neįgyvendintas svajones klientams įgyvendinti sau (šypsosi).

– Tai sakai, neduosi sau pailsėti net prieš vestuves? Šaunuolė. Ar jau turi viziją, kokius pakvietimus kursi?

– Taip, žinoma, kad turiu. Kadangi dievinu paprastumą ir jau minėtą „rustic“ stilių, įsivaizduoju, kad pakvietimas bus iš sendinto popieriaus ar popieriaus, primenančio paprastą kartoną, vyraus augalų motyvai, taip pat planuoju įkomponuoti šakelę ar kažką panašaus.

Noriu, kad pakvietimas, stalo kortelės ir visa kita atributika būtų pilna gyvybės, nuoširdumo ir mano įdėtos meilės – būtent to ir siekiu kurdama. Žinoma, kas gausis, pamatysim kitą vasarą (nusijuokia).

Pasiliks sostinėje

– O sukūrusi šeimą gal grįši į gimtąjį miestą?

– Su miesto pasirinkimu turiu gan įdomią istoriją. Iš pradžių buvau išvykusi į Kauną, net dvejus metus praleidau ten. Tuomet susipažinau su dabartiniu draugu (kas keisčiausia, kad gyvenant Kėdainiuose niekad neteko su juo bendrauti) ir kaip tik tuo pat metu mąsčiau, kad reikia gyvenime pokyčių, nes Kaunas kažkodėl neužsitarnavo svajonių miesto statuso.

Tada persikėliau  į Vilnių, kuriame kelerius metus gyveno ir mano draugas. Jau paauglystėje turėjau svajonę ir įsivaizdavau, kaip čia, sostinėje, gyvensiu. Man visad šis miestas asocijavosi ir asocijuojasi su didesnėmis galimybėmis ir perspektyvomis.

O Kėdainiai man visada širdyje išliks kaip mielas, jaukus mano gimtasis miestas, man gera grįžti čia pailsėti, bet bent jau dabar savo gyvenimą įsivaizduoju tik Vilniuje.

Veiklos netrūksta

– Sugrįžkime prie kūrybos. Minėjai, kad tai ne pagrindinė tavo veikla. Kuo dar be viso šito užsiimi?

– Kūryba man yra kaip pramoga ir papildomas uždarbis, kadangi šiuo metu mano pagrindinė darbovietė yra AB „Telia“, esu verslo klientų vadybininkė.

Ir aišku, visada atsiranda papildomos veiklos. Jei neatsiranda, pati prisigalvoju, nemėgstu sėdėti ir nieko neveikti. Vat kad ir prisimenant laikotarpį prieš Kalėdas, kai visiems šeimos nariams sugalvojau numegzti šalikus – dažnai pas mane kyla įvairių idėjų.

Skaito knygas

– O kaip dėl laisvalaikio – ką mėgsti veikti?

– Laisvalaikis mano įvairus ir besikeičiantis, vienu metu mėgome su draugu aplankyti vis kitus lankytinus objektus ar vietas, miškų takeliais teko nueiti net dešimt kilometrų.

Taip pat didžiąją gyvenimo dalį mėgau, o ir dabar mėgstu, skaityti knygas – tai mane nuramina ir leidžia mintimis pasinerti į rašytojo sukurtą pasaulį.

Be to, mėgstu važinėtis dviračiu, kartais po darbo išlekiu prasibėgti keletą ratų. Tai puikus būdas atpalaiduoti protą nuo darbinio krūvio. Be viso šito aktyvaus poilsio, dievinu siaubo ir romantinius filmus, nors tai priešprieša, bet pagal nuotaiką visada pasirenku vieną arba kitą.

O dabar, kai vasara ir lauke dažniau geras oras, stengiuosi būti kuo daugiau lauke ir gaudyti visus saulės spindulius.