Kapitonas: „Lyderiu ir gimstama, ir tampama“
Po Šviesiosios gimnazijos stogu įsikūrusi Sėkmės ir lyderystės mokykla sulaukė garbaus svečio – savo patirtimi su rajono moksleiviais dalijosi tūkstantmečio Odisėjos projekto bendraautoris, vienuoliktojo etapo jachtos „Ambersail“ kapitonas, lektorius Paulius Kovas.
Ilgametis buriuotojas lyderių savybes tobulinantiems krašto moksleiviams pasakojo apie sunkumus, su kuriais įguloms teko susidurti jūrose ir vandenynuose, su jaunimu diskutavo apie tikrojo kapitono-lyderio svarbą, kritines situacijas ir išeitis iš jų. Ir apie visa tai kalbėjo ne bet kaip, o… metaforomis.
Vandenų ir sausumų kapitonai
– Ką įvairiomis su „Ambersail“ jachtos Tūkstantmečio odisėja susijusiomis metaforomis bandėte pasakyti Sėkmės ir lyderystės mokyklos moksleiviams? – paklausėme P. Kovo.
– Turėjome gana tiesmuką pokalbį apie lyderystę ir vadovavimą, tikslų siekimą metaforos kalba. Metafora, kaip aš sakau, labai paprasta. Tai – laivas. O laivas – tai organizacija, įmonė, įgula – jos komanda, kapitonas – vadovas. Per šią metaforą su vaikais plaukėme aplink pasaulį, nagrinėdami įvairias situacijas, kaip priimti sprendimus kritiniais momentais, kaip nepasiduoti baimei, kuri vėliau perauga į paniką, kaip susitvardyti. Ir pamoka, kurią vaikai išmoko pačią pirmąją, yra ta, kad pirmiausia reikia giliai įkvėpti oro (šypteli). Paduoti deguonies į savo smegenis, į pagrindinį kompiuterį, kad galėtum priimti tą vienintelį, teisingą sprendimą.
– Pauliau, ar galima apibrėžti, keliais žodžiais nusakyti, kas yra geras „kapitonas“?
Geras kapitonas, geras vadovas pirmiausia yra tas žmogus, kuris geba prisiimti visą atsakomybę ir atsakyti už tai, kas jam pavesta. O pavesta būna tikrai daug – žmonės, jų gyvybės, turtas, nesvarbu, ar tas turtas – įmonė, ar laivas. Jūrininkai turi labai gerą pasakymą: kapitonas yra pirmas po Dievo. Ir tai yra vidinis vadovo veidrodis. Jame vadovai tarsi išsirikiuoja ant laiptelių. Pirmas po Dievo yra labai aiškus laiptelis, kur prisiimi visą atsakomybę už žmones, už turtą.
Kartais tarp jaunimo, tarp „startaperių“ (pradedančiųjų – red. past.) būna išsišokėlių, kurie pasako: „Norėčiau padėti lygybės ženklą tarp kapitono ir Dievo“. Tokiems aš turiu paruošęs labai paprastą atsakymą: „Pone, jums reikia pasitikrinti, gal ne visi, taip sakant, namie?“ (juokiasi). Kai užlipi vienu laipteliu aukščiau tame vidiniame veidrody, vadinasi, esi neadekvatus vadovas priimti sprendimus. Bet vėlgi – kai stovi pernelyg žemai, ant penktojo ar dešimtojo laiptelio, dar nesi pasiruošęs prisiimti atsakomybės už tuos žmones, kurie yra tavo komandoje. Tau dar ne laikas būti vadovu. Pasižiūri, ant kurio laiptelio stovi žmogus, ir iš karto aišku – gali jis būti vadovu ar ne (juokiasi).
Geras vadovas privalo mokėti motyvuoti savo komandą. Vienas pavyzdys: plaukdami Indijos vandenyne su „Ambersail“ įgula, susidūrėme su didžiule audra. Vėjo stiprumas siekė 11 balų pagal Boforto vėjo greičio skalę, pagal kurią 12 balų vėjas – jau uraganas. Vienas vadovas tokioje situacijoje jūreiviams pasakytų: „Vyrai, mūsų laukia baisi audra. Nei aš, nei jūs su tokia susidūrę dar nebuvote. Nežinau, kaip reikės ją išgyventi.“ O štai mūsų kapitonas į įgulą kreipėsi šitaip: „Vyrai, mūsų laukia baisi audra. Nei aš, nei jūs su tokia susidūrę dar nebuvote. Kai parplauksime į krantą, apie ją iki gyvenimo pabaigos pasakosime savo vaikams ir anūkams.“ Pagalvokite – kurio kapitono įguloje norėtumėte atsidurti jūs?
– Kaip manote, ar santykius tarp įgulos narių laive, vandenyje, kaip ir tarp bendradarbių bet kurioje kompanijoje sausumoje, „kapitonas“ veikia tiesiogiai?
– Pasakysiu taip: geras vadovas yra pavyzdys. Jis yra pavyzdys visa ko – bendravimo, etikos kodekso. Jis yra numeris vienas kompanijoje. Ne be reikalo sakoma, kad žuvis genda nuo galvos. Kai vadovas ne visai savo vietoje, ne savo kėdėje, tai kolektyve pasijaučia labai greitai.
– Bendravote su lyderystės savybes tobulinančiais Kėdainių krašto moksleiviais. Jūsų požiūriu – lyderiais gimstama ar tampama? Gal šių savybių net ir tobulinti neverta, jeigu iš prigimties nesi lyderis?
– Žinote, aš labai ilgai galvojau, kad lyderiu gimstama. Tačiau jeigu nori juo tapti, jeigu to sieki, jeigu mokaisi, priimi domėn visa tai, kas vysta aplinkui, išmoksti jausti aplinką, jausti žmones, su jais bendrauti ir atsižvelgti į jų poreikius, gali tapti lyderiu. Galbūt ne charizmatiniu, bet gali tapti lyderiu.
– Esate Indijos vandenyno etapo dalyvis ir paskutiniojo „Ambersail“ jachtos etapo Londonas–Klaipėda kapitonas. Pagal nuplauktas jūrmyles – 11’058 – Jūs antras visoje odisėjoje, o laive iš viso praleidote 47 paras. Sakykite, kaip greitai lyderio savybės atsiskleidžia ekstremaliose situacijose?
– Iš karto (šypteli). Tu arba esi lyderis, arba ne. Tiek jūroje, tiek bet kokiame žygyje antrąją–trečiąją dieną tu lieki be kaukės. Tu negali išlikti su kauke tokioje intymioje aplinkoje – ar tai būtų palapinė, ar jachta. Jau kitą rytą atsibudus viskas – kaip ant delno. Lieki be kaukių, be antpečių, be žvaigždučių. Visi būna „švarūs“, tokie, kokie iš tikrųjų turėtų būti, nes dažnai gyvendami mes tiesiog slepiamės po kaukėmis, mat su jomis mums saugiau ir įprasčiau.
– Ar per vandenynuose ir jūrose praleistą laiką Jums teko susidurti su situacijomis, kuriose lyderiais staiga tapo žmonės, iš kurių to tikėjotės mažiausiai?
– Būna, kad kartais galbūt nuvertini žmogų, kartais jis atrodo tylesnis, ramesnis, bet lemiamu momentu jis paima ir atsiskleidžia. Man pačiam irgi teko matyti tokių atsiskleidimų. Tie, kurie įlipę į laivą atrodė drąsiausi, kritinėje situacijoje atsitraukė į antrą planą, o į pirmą išėjo tie, iš kurių panašių dalykų nė nelaukei. Ir jiems patiems tada toks savęs, to plaukimo supratimas ateina. Tokie momentai – labai labai gražūs.
Vienintelė tokio tipo Lietuvoje neformaliojo švietimo įstaiga Sėkmės ir lyderystės mokykla skaičiuoja jau trečiuosius savo veiklos metus. Joje lyderių savybes tobulina 102 septintokai, aštuntokai ir devintokai iš Kėdainių „Aušros“, „Ryto“, J. Paukštelio progimnazijų bei Akademijos ir Šviesiosios gimnazijų.
Į Tūkstantmečio odisėją aplink pasaulį Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui jachta „Ambersail“ LTU 1000 išplaukė 2008 m. spalio 5 d., ir sugrįžo po devynių mėnesių – 2009 m. liepos 5 d. Per šį laiką jachta pasiekė 20 šalių 5 žemynuose bei 26 pasaulio lietuvių bendruomenes. 43’427 jūrmyles įveikusia jachta plaukė vienuolika įgulų – iš viso 120 buriuotojų.
