Kaip naujųjų technologijų amžiuje keičiasi vaikai?

Informacijos apie naujųjų informacinių technologijų daromą žalą vaikams galime rasti apsčiai. Šia tema atlikta tyrimų ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Visai neseniai, praėjusių metų gruodžio pabaigoje, buvo pristatyti mokslinio tyrimo „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“ rezultatai. Jį atliko Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupė, vadovaujama Psichologijos instituto prof. dr. Romos Jusienės (daugiau apie tyrimą galima pasiskaityti www.mediavaikai.lt). Jame aiškiai apibrėžiamos rekomendacijos, kiek ir ką gali žiūrėti, žaisti maži vaikai. Kokią jiems įtaką daro ekranus turintys taip vaikų mėgstami išmanieji prietaisai.

Tuo metu Kėdainių ugdymo įstaigų pedagogai yra skirtingų nuomonių apie naująsias technologijas ir jų įtaką vaikams.

Pedagogė: „Nuobodulys kartais irgi būtinas“

Kėdainių „Ryto“ progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Elona Jankūnienė pripažįsta, kad šiuolaikiniai vaikai nuo ankstesnių kartų skiriasi ir net labai, nes jie gimę kitu laiku, technologijų amžiuje.

„Vaikai nuolat tobulėja. Tai, ko anksčiau mokėsi pirmokai, dabar vaikai išmoksta darželyje. Galiu teigti, kad šiuolaikiniai moksleiviai yra protingesni ir smalsesni, drąsesni ir aktyvesni. Nenuostabu, kad neretas mažametis vietoj knygelės renkasi planšetę, realius draugus iškeičia į virtualius žaidimus, naudotis išmaniuoju telefonu išmoksta anksčiau nei rašyti, o angliškas daineles traukia aiškiau nei lietuviškas. Ar tai gerai?“ – retoriškai klausė pedagogė.

Ji taip pat pastebėjo, kad keičiasi ir vaikų vaizduotė, mąstymas, kūrybiškumas.

„Esu skaičiusi apie vokiečių mokslininkų tyrimą, kuris iš tiesų įrodė, kad dabartinių vaikų gebėjimas skirti spalvas yra daug menkesnis, palyginus su vaikais prieš 10–15 metų. Gali būti, kad vaikai, nuo pat mažumės įpratę gauti daug ką vaizdų pavidalu, turės kitokį pasaulio matymą, nes jie gauna gatavą vaizdą, jiems nereikia stengtis jo kurti patiems, pagaliau jiems nebereikia tiek daug dirbti rankomis, o smulkūs darbai rankomis taip pat lavina mąstymą“, – pabrėžė E. Jankūnienė.

Tačiau mokytoja džiaugiasi, kad jos mokiniai skaito knygas, keliauja, žaidžia ne tik internetinius žaidimus, piešia, dainuoja, sportuoja.

„Vaikų vaizduotė, mąstymas, kūrybiškumas ugdomi, formuojami ne tik mokykloje. Svarbu, ką vaikai veikia po pamokų, laisvalaikiu, namie. Kartais atrodo, kad tėvai labai nori vaikus apkrauti įvairiais būreliais. Taigi nuobodulys kartais irgi būtinas, kad atsirastų kūrybiškumas, mąstymas ir vaizduotė. Na, ir jei jūsų vaikas dažnai klausia „Ką man veikti?“ – jam trūksta kūrybiškumo“, – tėvų dėmesį atkreipė pedagogė.

Mokosi rašyti trumpąsias žinutes

E. Jankūnienės teigmu, šiandien kalbame apie pradinukų informatinį mąstymą, informatikos integravimą į visus ugdymo dalykus. Ir šiuo metu vykdomas respublikinis projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Planuojama, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visi Lietuvos pradinių klasių mokiniai mokysis informatikos. 

„Ne visos informacinių komunikacinių technologijų (IKT) priemonės vienodai skatina mokinių kūrybiškumą, dalis jų skirta žinių formavimui, įtvirtinimui, patikrinimui. Bet mokytojo tikslas ir yra surasti tuos IKT įrankius, kurie skatina kūrybiškumo ugdymą, vaikų mąstymą ir lavina vaizduotę. Todėl mes piešiame, efektingai rašome žodžius,  kuriame pristatymus, istorijas, nuotraukų koliažus, filmukus, – pasakojo mokytoja. – Pamokos metu galima aplankyti virtualius muziejus Lietuvoje ir Europoje, žiūrėti įvairius vaizdo įrašus. Ir tokie vaizdai, garsai tik sustiprina vaizduotę, skatina mąstymą, norą sužinoti daugiau ir ugdo kūrybiškumą.“

Pedagogė sakė, kad klasėje naudojasi inovatyviausiomis technologijomis pamokose, nes  yra išmani interaktyvi lenta, internetas.

„Naudojame „EDUKA Aktyvi klasė“ skaitmeninę mokymo(si) aplinką, kur yra pateikta vaizdinė, tekstinė, garsinė mokomoji medžiaga su interaktyviomis užduotimis. Tai inovatyvu ir šiuolaikiška, – kalbėjo pašnekovė. – Mokiniai (šiais metais mokau antrokus) mokosi elektroninėje mokymosi aplinkoje (EMA), atlieka užduotis iš matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, informatikos. Man tai leidžia pažinti kiekvieną vaiką ir skirti individualias užduotis atsižvelgiant į kiekvieno vaiko žinias ir gebėjimus.“

Naudodamasi informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) mokytoja su savo mokiniais dalyvauja įvairiuose projektuose, mokosi rašyti trumpąsias žinutes.

„Neseniai per lietuvių kalbos pamoką mokėmės rašyti žinutes. Tam naudojomės išmaniaisiais telefonais. Artėja Velykos. Rašysime sveikinimus“, – apie naujųjų technologijų pritaikymą pasakojo E. Jankūnienė.

[quote author=“E. Jankūnienė“]Ne visos informacinių komunikacinių technologijų (IKT) priemonės vienodai skatina mokinių kūrybiškumą, dalis jų skirta žinių formavimui, įtvirtinimui, patikrinimui. Bet mokytojo tikslas ir yra surasti tuos IKT įrankius, kurie skatina kūrybiškumo ugdymą, vaikų mąstymą ir lavina vaizduotę.[/quote]

Pamokos tampa įsimintinesnės

Anot jos, technologijomis grįsta mokymo metodika padeda mokytis ir išmokti, susirasti informacijos ir pasitikrinti. Ugdo kūrybiškumą, lavina vaizduotę, mąstymą. Mokiniai dalyvauja informatikos ir informatinio mąstymo konkurse „Bebras“.

„Kompiuterinių technologijų taikymas pamokose suteikia galimybę vesti vaizdžias ir įsimintinas pamokas, leidžia mokymosi procesą paversti įdomiu ir dinamišku. Mobilieji įrenginiai, įvaldytos kompiuterinės programos, atviro kodo ištekliai suteikia neribotas galimybes. O mokytojo misija – paimti ranką, atverti protą, paliesti širdį ir formuoti ateitį“, – vaizdžiai kalbėjo E. Jankūnienė.

O mūsų pokalbį atsidavusi mokytoja pabaigė prasmingais amerikiečių verslininko ir politiko Herberto Kohlio žodžiais: „Mokymasis kaip tik ir gražus tuo, kad tavo, kaip mokytojo, augimas neturi ribų, lygiai taip, kaip neįmanoma numatyti, kiek dar gali išmokti tavo mokiniai.“

Fantazijai ribų nėra

Anot Kėdainių lopšelio-darželio „Pasaka“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos Daivos Kasperiūnienės, naujosios technologijos šiuolaikinių vaikų kūrybiškumo galių nesumažino. Atvirkščiai, anot jos, šiuolaikiniai vaikai yra labai kūrybingi ir geba, kad ir paprasčiausiame debesyje įžvelgti daug skirtingų simbolių.

„Vykdydami projektą „Vanduo – gyvybės šaltinis“, stebėjome ir fotografavome debesis. Vaikai, stebėdami dangumi plaukiančius debesis, fantazavo, reiškė savo mintis, dalijosi įžvalgomis, sukeltomis juos stebint. Grupėje, naudodami kompiuterio piešimo programą, vaikai piešė ant nuotraukos tai, ką pamatė ir nufotografavo. Šios veiklos metu ugdytiniai mokėsi pastebėti gamtos grožį, pakomentuoti gamtos reiškinį, kurti, fantazuoti. Tai vienas iš būdų kūrybiškumui ugdyti, pasitelkiant naująsias technologijas. Piešiant piešimo programa ant nuotraukos, lavėja vaikų smulkioji motorika“, – technologijų privalumus vardijo pedagogė.

Be piešimų ir fotografavimo, D. Kasperiūnienės teigimu, padedant naujosioms technologijoms lavinamas ir mąstymas bei gilinamos žinios.

„Ugdomojoje veikloje naudojame multimediją, SMART lentą. Veiklos tampa gyvesnės, vaizdingesnės. „Power Point“ pateiktys – tai išradingas informacijos pateikimas, kuris žadina vaikų emocijas ir padeda siekti geresnių rezultatų“, – tikino mokytoja.

Ji taip pat pasakojo, kad žaisdami žaidimus SMART lentoje, vaikai mokosi atpažinti, lyginti, rūšiuoti daiktus pagal tam tikrus požymius, atlikti veiksmus su skaitmenimis, geometrinėmis figūromis.

„Daug teigiamų emocijų vaikams suteikia organizuojamos Kachoot viktorinos. Vaikai skatinami varžytis, nes po kiekvieno atsakymo mato savo rezultatą, džiaugiasi viktorinos pabaigoje užimta vieta, – kalbėjo D. Kasperiūnienė. – Technologijų naudojimas ugdymo įstaigose – tiek darželiuose, tiek mokyklose – yra kryptingas, tikslus. Todėl vaikų kūrybiškumas, vazduotė ar mąstymas tikrai niekur nedingsta. Atvirkščiai – netgi labai lavėja.“

[quote author=“D. Kasperiūnienė“]Technologijų naudojimas ugdymo įstaigose – tiek darželiuose, tiek mokyklose – yra kryptingas, tikslus. Todėl vaikų kūrybiškumas, vazduotė ar mąstymas tikrai niekur nedingsta. Atvirkščiai – netgi labai lavėja.[/quote]

Saugi riba – iki valandos

VU Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė juokiasi, kad kiekviena vyresnė karta kalbėdama apie jaunesnę mėgsta pasakyti, kad „jau šitie, tai labiau sugedę nei mes buvome“. Tačiau iš tiesų, pasak profesorės, taip nėra.

„Nesinori taip sakyti, nes iš tikrųjų kiekviena karta turi ir savų privalumų. Nėra taip, kad vienareikšmiškai galima būtų pasakyti, jog mūsų vaikų kūrybiškumas, mąstymas ar vaizduotė tik blogėja, – sakė R. Jusienė. – Taip, mes vis dažniau pastebime vaikus, jaunus žmones, kurie vis labiau yra linkę į vartojimą – aš pasinaudoju tiek, kiek man reikia ir numetu. Nebėra požiūrio, kad reikėtų megzti santykį, jame kažką kurti, keistis ir t.t. Aišku, negalima suabsoliutinti, tai yra daugiau bendra tendencija, bet tikrai ne visi vaikai tokie.“

Profesorė su kolegomis tyrinėjo vaikų vizualinius, motorinius, samprotavimo gebėjimus, kurie vėliau reikalingi taip vadinamai mokyklinei sėkmei.

„Tyrimo metu pamatėme, kad kuo ilgiau maži vaikai – ikimokyklinukai, priešmokyklinukai – būna prie ekranų, tuo labiau nukenčia kai kurie jų gebėjimai, ypač smulkiosios motorikos, regimojo suvokimo, vaizdinės atminties“, – trumpai tyrimo rezultatus  apibūdino R. Jusienė.

Pasak jos, labai svarbu neperžengti laiko ribos, kuri yra skirtinga įvairaus amžiaus vaikams.

„Dvi valandos prie ekranų jau yra labai pavojinga riba. Mažiems, ikimokyklinio amžiaus vaikams prie išmaniųjų prietaisų derėtų praleisti iki valandos, tada mes nerandame jokių neigiamų sąsajų, – griežtai laiką, praleidžiamą prie technologijų vardijo pašnekovė. – Pirmiausia neigiamos sąsajos išryškėja su elgesiu ir emocijomis: vaikai, kurie prie išmaniųjų ekranų būna daugiau negu valandą per dieną, turi daugiau elgesio ir emocijų problemų, negu tie, kurie būna iki valandos. O kai žiūrime pažintinių gebėjimų raidą, tai minėta riba (iki valandos) vis tik yra saugi. Jeigu dvi valandos ir daugiau – net ir su vyresniais vaikais atliekant tyrimus, kitų šalių mokslininkai pastebėjo, jog net ir geriausios ugdomosios programos nebeturi teigiamo poveikio.“

Profesorė: „Visi vaikai iš prigimties yra kūrybiški“

R. Jusienė pripažįsta, jog šiuolaikiniame pasaulyje negalime izoliuoti vaikų, kai aplink mus visus yra technologijos. Tačiau svarbiausia, pasak jos, turime vaikus su viskuo mokyti gyventi.

„Galima palyginti, kad, kai savu laiku atsirado tabakas, alkoholis, automobiliai, mes su viskuo turėjome išmokti gyventi. Ir viskam turėjo atsirasti tam tikri apribojimai, taisyklės. Ne veltui lyginu, nes ir naudojimasis internetu, ir buvimas soc. tinkluose prilyginama priklausomybėms. Sveikatos bendruomenės specialistų jau siūloma apsibrėžti kriterijus, kada tai jau tampa problema“, – kalbėjo VU Psichologijos instituto profesorė.

Specialistės teigimu, visi vaikai iš prigimties yra kūrybiški. Jų vaizduotė apie ketvirtuotius penktuosius metus tiesiog išvešėja.

„Tai – svarbiausias etapas, kai vaizduotė teikia šimtus galimybių: vaikai renkasi, kuo norėtų būti, ką norėtų veikti. Jie gali save įsivaizduoti ir tuo, ir tuo. Kartais vaizdžiai sakoma, kad kai kuriems menininkams pavyksta ir nebeišeiti iš šito laikotarpio ir toliau pasaulį matyti labai įdomų, skirtingą, neįprastais kampais, – juokavo psichologė. – Taigi, visi vaikai šia prasme iš prigimties yra kūrybiški, tik klausimas, ar mes tai nuslopiname, ar leidžiame jiems ir toliau būti tokiems.“

[quote author=“R. Jusienė“]Mes apskritai pamirštame, kad ugdant vaikus, reikia leisti atsiskleisti jų įvairiausiems gebėjimams, kokie jie bebūtų ir juos palaikyti – ne rezultatą, bet patį procesą.[/quote]

R. Jusienė pabrėžė, kad nuslopinti vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą galime ne tik leisdami jiems neribotą laiką leisti prie išmaniųjų prietaisų.

„Turime prisiminti, kad vaikai negali nežaisti vaizduotės žaidimų, nebūti gyvi, kūrybiški, spontaniški. Jei taip yra, vadinasi, jie jaučiasi labai nesaugūs. Gali būti, kad mes neduodame ekranų, bet ir neužtikriname vaikams saugumo ar emocinio poreikio patenkinimo. Tada vaikai bus išsigandę, užsisklendę. Galbūt jie toliau fantazijose gyvens savo gyvenimą, bet tai jiems labai trukdys pritaikyti turimą kūrybiškumą, žaisti žaidimus, – aiškino profesorė. – Aišku, ekranai, jeigu naudojami be saiko ir be tėvų ar kitų suaugusiųjų dalyvavimo, pagalbos parenkant turinį, prasmingai juos pritaikant, tikrai slopina vaizduotę, kūrybiškumą, mąstymą. Mes pateikiame jiems gatavus veiksmus arba tuos vaizdus, kurie nebereikalauja jokio kūrybiškumo ir taip nelaviname minėtų įgūdžių.“

Daugiau laiko su vaikais

R. Jusienė pataria tėvams su savo vaikais daugiau laiko leisti kartu, atlikti kokius nors darbelius ar žaisti žaidimus.

„Mes apskritai pamirštame, kad ugdant vaikus, reikia leisti atsiskleisti jų įvairiausiems gebėjimams, kokie jie bebūtų ir juos palaikyti – ne rezultatą, bet patį procesą. Patirti tą patį smagumą. Labai gaila, kad tėvai dabar retai kada su vaikais piešia ar daro kokius nors darbelius. Aš pati prisėsdavau ir vis dar tebeprisėdu papiešti ar dar kažką padaryti. Taigi labai smagu!“ – apgailestavo psichologė.

Kaip jau anksčiau minėjo profesorė, ugdyti vaikų vaizduotę, kūrybiškumą, mąstymą galima nebūtinai pasitelkus technologijas. Tačiau ji taip pat sutinka, kad su jomis šiuolaikiniams vaikams procesas tampa įdomesnis. Tiesa, pabrėžia, jog būtinai reikia atkreipti dėmesį į amžių.

„Mažiems vaikams yra būtinas rankos ir akies koordinacijos lavinimas, kurio neatstos joks ekranas. Viena yra vedžioti pirštu ekraną ir visai kas kita minkyti molį ar plastiliną, kurie suteikia visai kitą stimuliaciją visam delnui, visiems pirštams. O mūsų smegenyse, kaip žinia, tie visi lytėjimai užima didžiulius plotus, – atkreipė dėmesį R. Jusienė. – Kalbant apie vyresnius vaikus, tada taip, nuo mokyklinio amžiaus mes jau galime pasitelkti technologijas ir su jomis kurti. Pavyzdžiui, kokius nors trimačius modelius, žemėlapius ar dar kažką. Aišku, tai galima daryti popieriuje, bet galima ir ekrane. Tik nepamirškime, kad vienas kito nepakeičia, bet gali atsirasti kaip papildomos priemonės, būdai.“