II dalis. Metų įvykiai: kokie Kėdainiams buvo 2023-ieji?
Tęsiame praėjusių Metų įvykių apžvalgą (I dalį skaitykite čia) ir šiandien sužinosite, kam skirtos šios nominacijos: Metų žygis, Metų deimantai, Metų bendruomenė, Metų sėkmė, Metų amatininkė, Metų paminklai, Metų gamtos reiškinys, Metų karjera, Metų auksas, Metų staigmena, Metų statybos, Metų įkurtuvės, Metų sukaktys ir Metų apdovanojimai. Taip pat sužinosite, kokia buvo Metų kriminalinė operacija, Metų detektyvas, Metų vagystė, Metų gaisrai, kas išrinktas Metų sekliu, koks buvo Metų košmaras ir pergalė. Priminsime ir kokių žinomų kraštiečių netekome per visus praėjusius metus.
METŲ ŽYGIS
Žinomas Kėdainių krašto senjoras, buvęs Dotnuvos slaugos namų vadovas Vytautas Gogaitis birželio 1-ąją metė sau iki tol dar negirdėtą iššūkį – apeiti visas rajono seniūnijas.
Iš pradžių žygiui skirti planavęs visą mėnesį, sportiškas, aktyvų gyvenimo būdą vertinantis vyras prie Kėdainių miesto seniūnijos finišą pasiekė dvigubai anksčiau – birželio 15-ąją. Savo užmoju per visą šalį nuskambėjęs žygeivis buvo sutiktas it aukso medalį gimtajam kraštui parnešantis olimpietis – su ąžuolo lapų vainiku, simboline nugalėtojo taure, gėlėmis ir, žinoma, gausybe dėmesio.
V. Gogaitis Kėdainių rajone tapo pirmuoju žygeiviu, pėsčiomis aplankiusiu visas 11 mūsų seniūnijų.
V. Gogaitis prie finišo susirinkusiai publikai pristatė mobiliojo telefono žingsniamačio programėle užfiksuotą statistiką: 226 kilometrai arba daugiau kaip 300 000 žingsnių; 40 kelyje praleistų valandų, einant vidutiniškai 5,5 kilometro per valandą greičiu; sudegintos 11 000 kalorijų ir septynios žygiui skirtos dienos, kurių kiekviena prasidėdavo anksti – penktą ar šeštą ryto.
METŲ DEIMANTAI
Daugiau kaip trisdešimt metų Josvainiuose gyvenantys Irena ir Pranas Kavaliauskai sutiko deimantinį vestuvių jubiliejų. 
Jurgis Rimgaudas ir Regina Muznikai atšventė deimantinį santuokos jubiliejų.
Dvi Kėdainių rajono gyventojų poros šiais metais šventė itin retą – deimantinį – santuokos jubiliejų.
Meilė, trunkanti net šešis gyvenimo dešimtmečius, jungia josvainiečius Ireną ir Praną Kavaliauskus bei vilainiškius Reginą ir Jurgį Rimgaudą Muznikus.
Abi šios poros dėkingos prabėgusiam laikui ir abi jos džiaugiasi kartu tuo, ką atneša kiekviena nauja diena. Ir net be žodžių jauti, kaip šiuos žmones jungia santarvė, tarpusavio supratimas ir nuoširdus rūpestis vienas kitu.
METŲ BENDRUOMENĖ
Onkologinėmis ligomis sergančių žmonių asociacija
Nors grumdamasi su onkologinėmis ligomis šiuolaikinė medicina nuolat stiprina ginkluotę moderniais vaistais bei metodais ir pasveikusių pacientų skaičius auga, tačiau sužinoję vėžio diagnozę daugelis vis dar jaučiasi tokie pat sukrėsti, tarsi būtų išgirdę mirties nuosprendį. Įveikusieji šią klastingą ligą vienbalsiai sutaria, jog akistaton su onkologiniu susirgimu stojusiam žmogui būtina ne tik kokybiška medicinos pagalba, bet ir emocinė bendraminčių parama. Nuo šiol kovoje su vėžiu kėdainiečiai nebesijaus vieniši, mūsų mieste veiklą pradėjo onkologinėmis ligomis sergančių žmonių asociacija „Švęsk gyvenimą“.
Čia laukiami ne tik vėžiu sergantys, jį nugalėjusieji, bet ir šios diagnozės paliestų kraštiečių artimieji. Šią bendruomenę galima rasti feisbuke #ŠvęskGyvenimą, taip pat skambinti telefonu 8 612 90 037.“
METŲ SĖKMĖ
Kėdainių rajono gyventojams svarbios miesto bei rajono vietos netrukus sulauks didelių permainų: po ilgų metų laukimo aktyviam laisvalaikiui moderniai atgims Babėnų šilas, šiuolaikiškai veidą pakeis Kėdainių ligoninės lauko erdvės, o Labūnavoje išdygs kultūros ir bendrystės kupolas.
Būtent šie trys Dalyvaujamojo biudžeto konkursui išmoningų kraštiečių pasiūlyti projektai šiais metais sulaukė daugiausia rajono gyventojų palaikymo. Idėjoms paversti kūnu savivaldybė skirs 140 000 eurų.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžiausią sumą – 100 000 eurų, Babėnų šilo sutvarkymui laimėjusio projekto iniciatoriai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kėdainių skyriaus tarybos nariai su savo lyderiu Pauliumi Aukštikalniu, kuris ir paruošė Babėnų šilo sutvarkymo projektą, laimėjusį didžiausią finansavimą, jau pasiekė ir tai, kad savivaldybė pakeistų tvarką skirstant finansavimą gyventojų teikiamiems projektams – nuo šiol kraštiečiams teikti projektus bus lengviau, mat reikės surinkti mažesnį privalomų surinkti gyventojų parašų skaičių.
METŲ AMATININKĖ
Daugiau nei dešimtmetį Kėdainių rajono Jasnagurkos kaime nebuvo registruoto nė vieno žmogaus. Ir visai neseniai čia įsikūrė iš kito mūsų krašto kampelio atsikrausčiusi krosnininkų Mariaus ir Renatos Motiejūnų šeima.
Marius yra gana žinomas Kėdainių krašto krosnininkas, o jo širdies draugė – statybininkė iš Vilniaus rajono. Keletą metų ji važiuodavo su vyru į objektus statyti krosnių. Taip ir išmoko šio amato. Dabar ji jau dirba ir viena.
Ši moteris, ko gero, yra vienintelė krosnis statanti dailiosios lyties atstovė Lietuvoje.
METŲ PAMINKLAI
Negimusiems vaikams
Rugpjūčio mėnesį Lančiūnavos bažnyčios šventoriuje pastatytas ir pašventintas medinis paminklas Negimusiems vaikams.
Paminklo idėją sumanė kunigas Robertas Skrinskas, jau ilgus metus aktyviai kovojantis prieš abortus ir nėštumų nutraukimą, raginantis nežudyti negimusių kūdikių ir siūlantis Kėdainiuose įkurti Negimusių vaikų kapines.
R. Skrinsko paminklo Negimusiems vaikams idėją įgyvendino ir medžio skulptūrą sukūrė bei per du mėnesius ją išdrožė tautodailininkas Julius Urbanavičius.
Kęstučiui Kalteniui
Kęstučio Kaltenio parke Skinderiškyje pastatytas ir pašventintas naujausias parko statinys – skulptūra parko įkūrėjui Kęstučiui Kalteniui atminti.
„Ne sau, žmonėms“, – tokie žodžiai išraižyti prie skulptūros, skirtos parko įkūrėjui K. Kalteniui. Skulptūrą parko įkūrėjui sukūrė ir išdrožė medžio meistras Vytautas Ulevičius.
METŲ GAMTOS REIŠKINYS
Šiais metais Lietuvos dangų nutvieskė mūsų šaliai nebūdingas gamtos reiškinys – šiaurės pašvaistės.
Tokią retenybę vasario 27-osios vakarą pavyko užfiksuoti gamtą nuolat fotografuojančiam kėdainiečiui Mindaugui Nefui. Šį retą gamtos reiškinį jis įamžino nuo Babėnų šilo kalvos.
METŲ KARJERA
Rajono taryboje
Vilma Šnurevičiūtė 
Arvydas Kleiva
Pavasarį įvykus rinkimams ir susidarius naujai rajono tarybai, iš jos pasitraukė ir tarybos nario mandato atsisakė darbo nė nepradėjusi ir ankstesnę kadenciją taryboje dirbusi šeimos gydytoja Vilma Šnurevičiūtė. Ją pakeitė liberalas, chirurgas Arvydas Kleiva.
Gali būti, kad V. Šnurevičitei tiesiog teko pasitraukti ir užleisti savo vietą. Paskutinius kelis kartus ankstesnės rajono tarybos paskutiniuose posėdžiuose V. Šnurevičiūtė pasisakė itin aštriai Kėdainių ligoninės atžvilgiu ir sutapimas ar ne, bet po šių pasisakymų ji jau neliko dirbti naujos sudėties rajono taryboje.
Pati V. Šnurevičiūtė, paklausta, ar tik ne dėl tokių aštrių savo viešų pasisakymų buvo priversta atsisakyti rajono tarybos nario mandato bei užleisti savo vietą žemiau partijos sąraše likusiam kolegai A. Kleivai, sakė: „Na, išsiskyrė nuomonės, buvo tokių nesutapimų. Niekas griežtai man nepasakė trauktis, aš apsisprendžiau pati.“
Savivaldybėje
Danutė Mykolaitienė 
Gintautas Muznikas 
Virginija Baltraitienė
Po rinkimų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi tapo Gintautas Muznikas, vicemerėmis – liberalų pasiūlyta Virginija Baltraitienė, ilgus metus atstovavusi Darbo partijai, bei Danutė Mykolaitienė, kurią į vicemerės pareigas pasiūlė valstiečiai-žalieji. Rajono tarybos sekretoriaus kėdė atiteko liberalui Steponui Navajauskui.
Jonas Švedas 
Steponas Navajauskas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas turi naują patarėją – juo tapo anksčiau „Sodros“ Kėdainių skyriui vadovavęs, vėliau padalinių vadovu dirbęs Jonas Švedas. Administracijos direktoriui jis patarinės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų prevencijos klausimais bei koordinuos būtent šią sritį.
Seniūnijoje
Sausio mėnesį iš pareigų pasitraukė buvęs ilgametis Pernaravos seniūnas Artūras Gustas. Naująja Pernaravos seniūne tapo Viktorija Švedienė, šias pareigas einanti nuo balandžio 11 dienos.
Mokyklose
Jovita Buinevičienė 
Violeta Liutkienė 
Vaidas Grišinas
Balandžio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko konkursai į dviejų miesto švietimo įstaigų vadovų pareigas.
Šviesiosios gimnazijos direktoriaus pareigas laimėjo Violeta Liutkienė, šiai švietimo įstaigai vadovaujanti nuo 2002 metų.
Atranką eiti Dailės mokyklos direktoriaus pareigas laimėjo Jovita Buinevičienė, iki tol ėjusi šios mokyklos direktorės pavaduotojos pareigas. Ji pakeitė į pensiją išėjusią ilgametę Dailės mokyklos direktorę Vidą Burbulienę.
Josvainių gimnazija be tikrojo direktoriaus darbavosi nuo pat birželio mėnesio. Laikinai vadovavęs jai istorijos mokytojas Vaidas Grišinas galiausiai pasiryžo imtis visateisio vadovo pareigų, dalyvavo konkurse, tiesa – vienintelis ir, jį laimėjęs, įsibėgėjus rudeniui pradėjo vadovauti šiai gimnazijai ir tai darys penkerius metus.
Teisme
Vasario mėnesį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose pradėjo dirbti Prezidentui priesaiką davusi teisėja Miglė Kiršė.
„Kėdbuse“
Liepos mėnesį Kėdainių meras Valentinas Tamulis, iš darbo atleidęs savivaldybės įmonės „Kėdbusas“ direktorių Remigijų Naujoką, į šios įmonės laikino vadovo pareigas nieko nelaukdamas paskyrė buvusį savo kolegą Regimantą Valiauską, jau kelerius metus besiilsėjusį pensijoje.
68-erių metų R. Valiauskas ilgus metus ėjo seniūno pareigas, tad neabejotinai turėjo daug kontakto su dabartiniu meru, kuris prieš tai dirbo Pelėdnagių ir Kėdainių miesto seniūnu. R. Valiauskas anksčiau yra kandidatavęs ir rinkimuose, ėjo kartu su Valstiečių partija. Ta pačia, kuri dabar yra valdančiojoje daugumoje.
Išėjęs į pensiją R. Valiauskas ūkininkavo, taip pat jis priklauso krašto motociklininkų klubui „Horizontai“.
Gamykloje
Nyderlandų dviračių gamykla „Pon. Bike“, statanti savo padalinį Kėdainių Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, jau turi direktorių.
Rugpjūčio mėnesį įmonė paskelbė, kad Kėdainių dviračių gamyklos direktoriumi tapo Algimantas Gedvilas. Iki šiol jis ėjo gamybos vadovo pareigas įmonėje „Hollister Incorporated“, prieš tai dirbo AB „Audimas“ produkcijos vadovu. Taip pat jis dirbo trąšų gamykloje „Arvi Fertis“, kur karjerą pradėjo kaip technologas, vėliau tapo produkto vadovu, o dar vėliau – visos įmonės vadovu.
Bažnyčioje
Rugpjūčio 2-ąją Kėdainių dekano pareigas pradėjo eiti kunigas teol. lic. Žydrūnas Paulauskas. Kėdainių kraštas jam nėra naujas – prieš trylika metų jis rūpinosi Gudžiūnų, Krakių bei Pajieslio parapijomis. Todėl, kaip sakė pats kunigas, apsiprasti naujoje vietoje jam nebuvo sudėtinga, o paskyrimo į dekanus ceremonija, vykusi Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje, buvusi kukli, bet reikšminga, nes ją stebėjo susirinkusių tikinčiųjų bendruomenė.
Gydymo įstaigose
Po daugiau kaip metus Kėdainių ligoninę drebinusių skandalų dėl buvusios šios įstaigos vadovės Editos Vaškevičienės sprendimų ir jos pasitraukimo iš pareigų, savivaldybė paskelbė naują konkursą į ligoninės direktoriaus pareigas. Konkursą laimėjo ir ligoninės vadove šiais metais pradėjo dirbti visą gyvenimą žemės ūkio srityje ir vienintelėje bei toje pačioje darbovietėje – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, dirbusi 49 metų veterinarijos gydytoja Asta Šakickienė, turinti ekonomisto išsilavinimą.
A. Šakickienei pradėjus vadovauti visiškai kitaip nei jos pirmtakei, ligoninėje įtampa atslūgo, priimama vis daugiau racionalių sprendimų. Bent jau kol kas naujoji ligoninės vadovė medikų kolektyvo ir pacientų kasdienius „egzaminus“ laiko sėkmingai.
O Kėdainių rajono tarybos narys, buvęs vicemeras Paulius Aukštikalnis laimėjo Raseinių rajono savivaldybės organizuotą konkursą ir tapo Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriumi.
Iki šio konkurso P. Aukštikalnis buvo gavęs ir dar du rimtus darbo pasiūlymus, tačiau būdamas mediku apsisprendė dirbti būtent medicinos srityje ir imsis atsakomybės vadovauti Raseinių PSPC.
METŲ AUKSAS
Šiupininė sriuba ir sultiniai ledai „D’ice“
Kėdainių konservų fabrikas ir „Dadu“ ledus gaminanti UAB „Vikeda“ žiemos šventes sutiko pakilia nuotaika. Jau tapo tradicija, kad šias gamybines „Vikonda grupės“ įmones daugiau kaip ketvirtį amžiaus Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ lydi triumfas.
Šįsyk konkurso komisija aukščiausiais apdovanojimais – aukso medaliais – įvertino Kėdainių konservų fabriko paruoštą valgyti „Šiupininę sriubą su mėsa“ ir karštos šiųmetės vasaros hitu tapusius „Dadu“ ledus sultinius „D’ice“ su įvairiaspalviais guminukais.
„Bičiulių“ ir „Pilėnų“ midus
Šiemet vykusiame 5-ajame „Mead Meadness Cup“ – didžiausiame Europoje midaus konkurse – Kėdainių krašte Augustinavičių šeimos kurti midūs pelnė du aukso ir vieną bronzos apdovanojimą.
Auksą pelnė lengvas „Bičiulių“ ir juodųjų serbentų skonio „Pilėnų“ midus. Tuo tarpu gaivus ir neįprastas Agurkinis midus pelnė bronzos medalį.
Augustinavičių šeima bites laiko, medų suka ir iš jo midų gamina šalia Plinkaigalio piliakalnio, Šušvės upės slėnyje įkurtoje Šušvės sodyboje.
METŲ STAIGMENA
Koja kojon su inovacijomis žengianti UAB „Vikonda grupė“ kėdainiečiams ir miesto svečiams pristatė didelio smalsuolių dėmesio sulaukusią naujovę – bendrovei priklausančių skanaus maisto namų „Uršulė“ padavėjų komandą papildė nuotaikinga staigmena kavinės lankytojams tapęs robotas.
Ji, Bela, tyliai ir užtikrintai rieda nuo vieno staliuko prie kito – ničnieko nesumaišydama. Pradžiuginti futuristinio reginio, klientai už greitą, o dar ir išskirtinių emocijų dovanojusį aptarnavimą Belai atsidėkoja vietoje arbatpinigių dosniai žerdami susižavėjimo šypsenas.
METŲ STATYBOS
Vasario 23-iąją Kėdainių LEZ teritorijoje pradėta statyti dviračių gamykla „Pon.Bike“.
Tą dieną vyko ir simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija. 12 hektarų teritorijoje statoma gamykla bus 40 tūkst. kv. m ploto. Ši gamykla bus moderniausia iš visų turimų „Pon.Bike“ gamyklų. Joje ketinama pagaminti kone pusę milijono dviračių kasmet.
Planuojama, kad jau kitąmet gamykloje dirbs apie 300 darbuotojų, o vėliau bus įdarbinta ir dar tiek pat.
METŲ ĮKURTUVĖS
„Kauno grūdų“ sandėlis
Vasario 23-iąją Kėdainių LEZ teritorijoje „Kauno grūdai“ atvėrė greitai paruošiamų produktų fabriko sandėlį. 2,5 tūkst. padėklų produkcijos talpinantis sandėlis pastatytas laikantis griežčiausių saugos reikalavimų. Viso sandėlio plotas siekia 2,7 tūkst. kv. m.
AB „Kauno grūdai“ priklauso vienai didžiausių Baltijos šalių regiono žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei AB „Linas Agro Group“, vykdančiai veiklą visoje gamybos grandinėje nuo lauko iki stalo. AB „Linas Agro Group“ valdomų įmonių bendros metinės pajamos siekia apie 1,9 mlrd. eurų.
Dotnuviškių kepyklėlė
Andrius ir Gina Balandžiai Dotnuvos miestelyje atidarė duonos kepyklėlę „Miltuotos rankos“. Šeima Pakruojo rajone nusipirko senovinį dviejų galų namą, išardė jį ir atsivežę į Dotnuvą bei čia jį pastatę, sumūrijo senovinį pečių ir patys pradėjo kepti duoną taip, kaip dar baba juos išmokė. Tiesa, šeima vis kuria ir naujus duonos gaminių receptus, kuriuos nesiliauja tobulinti.
Nauja gamykla
Mineralinių produktų gamintoja „Epsoma“, besikurianti bankrutavusioje „Kėdainių odos“ gamykloje, baigia montuoti karčiosios druskos liniją ir kitų metų pradžioje pradės gamybą, o vėliau statys naują gamyklą – Kėdainių LEZ jau rezervuotas 3 ha sklypas.
„Pirmuosius bandymus pradėsime vasarį, o kovą jau turėtume dirbti normaliu pajėgumu“, – sakė „Epsoma“‘ direktoriaus Andrius Stasiukynas, anot kurio jau investuota per 8 mln. eurų, o 40 mln. eurų investicijas numatoma įgyvendinti per dvejus–trejus metus.
Jo teigimu, produkcijos paklausa milžiniška – dar nepagaminta produkcija jau parduota, o užsakymus galima skaičiuoti keleriems metams į priekį.
Geriatrijos dienos stacionaras
Lapkričio 13-ąją Kėdainių ligoninėje pradėjo veikti naujas Geriatrijos dienos stacionaras.
Jame vyresnio amžiaus žmonės 15 dienų per metus nemokamai galės gauti sveikatos pastiprinimo paslaugas, konsultacijas ar pagalbą sprendžiant kitas aktualias problemas. Naujajame skyriuje įrengtas geriatrijos konsultacinis kabinetas ir 6 vietų geriatrijos dienos stacionaras. Visa tai atsiėjo beveik 180 tūkst. eurų.
Sveikatos centras
Visos Kėdainių rajone veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos susijungė į vieną Sveikatos centrą.
Iš esmės tai nėra jokia nauja sveikatos priežiūros įstaiga – tiek Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, tiek Kėdainių ligoninė, tiek ir privačios gydymo įstaigos realiai dirbs atskirai, taip, kaip dirbo iki šiol, tačiau formaliai jos jau yra apjungtos į vieną Sveikatos centrą. Toks formalumas – naujas Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimas rajonams, norintiems gauti europinių pinigų.
METŲ SUKAKTYS
„Lifosai“ – 60
Sausio mėnesį Kėdainių „Lifosai“ sukako 60 metų. Tačiau lifosiečiams, jau ilgą laiką gyvenantiems nežinomybėje ir visus metus sunkiai kovojusiems dėl savo išlikimo, deja, ne šventės buvo galvoje.
Per šešis dešimtmečius „Lifosa“ išgyveno ne vieną krizę, tad ir dabar, kai išgyvena labai sunkų laiką dėl sankcijų taikymo ir jau kurį laiką nebevykdo gamybos, vis dar nepraranda vilties ir tikisi ateinančiais metais vėl pradėti dirbti.
Tarptautiniam Paberžės muzikos festivaliui Tėvo Stanislovo atminimui – 10
Šiais metais labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ ir operos solistas Liudas Mikalauskas surengė jubiliejinį, jau dešimtąjį, tarptautinį Paberžės muzikos festivalį, skirtą Tėvo Stanislovo atminimui.
Šį sezoną trijuose šio festivalio koncertuose skambėjo operos primadonos Viktorijos Miškūnaitės, Šiaulių kamerinio orkestro „Camerata Solaris“, diriguojamo Vilhelmo Čepinskio, kūriniai, surengtas „GRAND TRIO“ koncertas su violončelininku Davidu Geringu, pianistu Petru Geniušu ir smuikininke Dalia Kuznecovaite. Taip pat skambėjo folkloristės Loretos Sungailienės, solistų Liudo Mikalausko ir Eugenijaus Chrebtovo bei Kėdainių muzikos mokyklos mokinių ansamblio bei fortepijoninio trio: Audronės Juozauskaitės, Martynos Rubelytės bei Egidijaus Lisonovo atliekami kūriniai.
Mišias aukojo vyskupas Jonas Ivanauskas bei kunigai Ričardas Doveika, Norbetas Martinkus.
Kunionių bendruomenei – 20
Vasario mėnesį Josvainių seniūnijos Kunionių kaimo bendruomenei sukako 20 metų.
Darbų per tą laikotarpį kaime nuveikta išties labai daug ir prasmingų: įkurtas bendruomenės parkas, sutvarkyta kaimo laisvalaikio zona, pastatyta scena, atnaujintos bendruomenės patalpos, surengta daugybė švenčių, renginių, atlikta gausybė kitų darbų. Du dešimtmečius bendruomenei vadovavo pirmininkės moterys, o švenčiant jubiliejų bendruomenės pirmininko vairą savo rankose tvirtai laiko naujasis ir pirmasis pirmininkas vyras Gintaras Pilypaitis, o jam visuomet padeda jo žmona Aušra.
Nepriklausomybės akto signatarui – 70
Balandžio 12-ąją garbų 70 metų jubiliejų minėjo daugeliui Kėdainių rajono gyventojų gerai žinomas kovo 11-osios akto signataras, politinis veikėjas bei ūkininkas Kęstutis Rimkus.
Nors ilgą laiką ūkininkavo ir vis dar ūkininkauja Radviliškio rajone, tačiau Kėdainių rajone gimęs ir šiuo metu Krakėse gyvenantis K. Rimkus to labai nesureikšmina ir džiaugiasi bendru nepriklausomos Lietuvos vaizdu: kaip pats sako, „Lietuva yra atsigavusi“.
„Kauno grūdų“ veiklai Kėdainiuose – 10 metų
Prieš pat Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną „Kauno grūdų“ greitai paruošiamų produktų gamybinis padalinys Kėdainiuose minėjo solidžią progą – 10 metų veiklos mūsų krašte jubiliejų.
Ta proga vyko šventinis Oskarų įteikimo vakaras, kurio metu buvo apdovanoti ir pagerbti ilgamečiai bei labiausiai nusipelnę fabriko darbuotojai.
Kaip sakė Kėdainių fabriko vadovė Miglė Balčiūnaitė, kone pusė iš 240 darbuotojų fabrike yra ilgamečiai. Nemažai yra tokių, kurie dirba ir nuo pat pirmosios fabriko atidarymo dienos. Darbuotojų kaita nėra didelė, nors kolektyvas didelis.
Nors fabrikas šventė dešimtmečio sukaktį, iš tiesų jis Kėdainiuose veikia jau 12 metų, tik šventės dėl koronaviruso nebuvo galima suorganizuoti anksčiau. O per tuos 12 metų kėdainiečiai parodė, kaip nuoširdžiu darbu galima pasistūmėti į priekį tiek, kad net sunku patikėti.
Pelėdnagių bendruomenei – 20
Lapkričio pabaigoje Pelėdnagių kaimo bendruomenės centras minėjo savo veiklos 20-ąjį jubiliejų.
Bendruomenės, įkūrusios teminį „Pelėdų kaimą“, veiklą įprasmino ją reprezentuojanti fotoknyga „Pelėdnagiai“.
Tai viena iš aktyviausių rajono bendruomenių, kurios per du dešimtmečius nuveiktus darbus sunku ir išvardinti.
Kėdainių neįgaliųjų draugijai – 35
Pirmąją žiemos dieną beveik 700 narių vienijančiai Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijai – ypatinga šventė. Draugija minėjo garbingą 35-erių metų veiklos sukaktį.
Šios draugijos pirmininkė – Daiva Sipavičienė.
Kalnaberžės bendruomenei – 20
Kalnaberžės bendruomenė, jungianti 64 narius, šiemet mini 20-uosius savo veiklos metus. Itin aktyviai ir įdomių projektų nestokojančiai bendruomenei vadovauja Daiva Danauskienė.
Gruodžio 17 dieną surengtas Padėkos vakaras, skirtas 20 metų jubiliejaus sukakčiai paminėti.
METŲ APDOVANOJIMAI
Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“
Valstybės dieną šalies prezidentas Gitanas Nausėda labūnaviečiui Danui Sodaičiui įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.
D. Sodaitis – Lietuvos neįgaliųjų lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto bėgime.
2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Danas tapo Lietuvos čempionu estafetiniame bėgime bei pirmuoju neįgaliu sportininku, pelniusiu šalies čempiono titulą atvirajame čempionate. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelė jo veikla. D. Sodaitis daro tiek, kad, rodos, ir keliems jokios negalios neturintiems darbų būtų per akis.
Danas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotas už parolimpinio sporto laimėjimus, už aktyvią veiklą reikšmingai prisidedant prie žmonių su negalia sporto populiarinimo, parolimpinių vertybių sklaidos, įtraukties didinimo ir visuomenės požiūrio keitimo.
„Kultūros versmė“
Minint Kultūros dieną, išdalinti tradiciniai konkurso „Kultūros versmė“ apdovanojimai kultūros darbuotojams.
Nominacijos „Metų pasiekimas“ laurus pelnė Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“, kurios vadovė – Virginija Čereškienė-Beviršė.
Nominacijos „Metų įvykis“ apdovanojimas skirtas muzikinio judesio ir objektų vyksmui „Ko nesusapnavo Radvilos. Sugrįžimų ratas“, kurį režisavo Erika Usevičiūtė.
„Metų kultūros darbuotoja“ pripažinta Irena Milerienė, M. Daukšos viešosios bibliotekos Pajieslio struktūrinio teritorinio padalinio bibliotekininkė. Garbingo titulo laureatė skaičiuoja, kad kitąmet bus 30 metų, kai ji dirba bibliotekoje.
„Metų tradicijų puoselėtoju“ paskelbtas Krakių bendruomenės centras, kuriam vadovauja Daiva Dubinkienė.
Nominacijos „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“ laureate išrinkta Genė Regina Dzikienė. Ilgametė Josvainių kultūros centro darbuotoja, direktorė, choreografė, kultūrinių renginių organizatorė, mėgėjų meno kolektyvų vadovė G. R. Dzikienė 48-erius metus dirbo kultūros srityje, vadovavo kultūros centrui, organizavo įvairias kūrybines veiklas, būrė vietos bendruomenę, puoselėjo profesionalųjį ir mėgėjų meną, etninę kultūrą. Daugelį metų vadovavo vaikų, jaunimo, merginų, vyresniųjų amžiaus žmonių liaudiškų šokių kolektyvams, parengė dešimtis koncertinių programų, surengė daugybę pasirodymų rajone, įvairiose šalies vietovėse, pabuvojo ir užsienyje, dalyvavo tiek respublikinėse, tiek rajoninėse dainų šventėse, kultūros įstaigų ir kituose renginiuose.
Metų verslininkai
Minint Verslo dieną, Kėdainių miesto rotušėje tradicinių iškilmių metu pagerbtas rajono verslininkų kūrybiškumas, drąsa, aktyvumas bei indėlis į krašto gerovę ir Kėdainių vardo garsinimą. Šventinį vakarą jau aštuntą kartą apdovanoti keturi labiausiai rajonui nusipelnę ir per metus pasižymėję verslo atstovai.
Nominacijos „Už tautinių tradicijų puoselėjimą“ laureate tapo mažoji bendrija „Miltuotos rankos“. Įmonės vadovas Andrius Balandis, puoselėdamas tautines duonos kepimo tradicijas, Dotnuvoje, autentiškoje troboje, įkūrė duonos kepyklėlę.
„Už naujų erdvių kūrimą mažiesiems kėdainiečiams“ apdovanota mažoji bendrija „Ant saldžių debesų“. Sostinėje sėkmingai kosmetologe dirbusi Laima Aleknaitė nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą ir Kėdainiuose, buvusiame banko pastate, įkūrė vaikų švenčių studiją.
„Už ilgametę draugystę versle“ titulu įvertinta Keleriškių kaime įsikūrusi ir jau 30 metų ten žemės ūkio techniką gaminanti UAB „Laumetris“. Įmonėje dirba 48 darbuotojai. UAB „Laumetris“ mūsų miestui yra sukūręs ir padovanojęs ne vieną instaliaciją.
Nominacijos „Už sėkmingą inovacijų taikymą versle“ laurai atiteko UAB „Ardo projektai“. Du bičiuliai – Arminas Stanevičius ir Deividas Karalius – Aukštųjų Kaplių kaime išsinuomojo patalpas sename Profesinio rengimo centre, atsivežė stakles ir ėmėsi gaminti komponentus iš plastiko bei metalo.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo rengiamo konkurso „Sukurta Kėdainių rajone“ apdovanojimą pelnė ūkininkės Eglės Valuckaitės-Stašauskienės gaminys – pomidorų trapučiai „Paduok pomidorų“, „Paduok aštrumo“.
Metų specialistė
Metų visuomenės sveikatos specialiste šiais metais pripažinta Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Auksė Variakojienė. Ji įvertinta už profesionalumą, paslaugumą, pareigingumą, iniciatyvumą, sumanumą, aktyvumą bei kompetentingumą.
Graži „Metų specialisto“ apdovanojimų tradicija savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose puoselėjama nuo 2016 metų, o specialistų rikimai vyksta net 47 savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
Nusipelniusi Lietuvos medikė
Kėdainių PSPC bendrosios praktikos gydytojų pediatrijos skyriaus šeimos gydytoja Viltara Dūdienė pelnė respublikinį apdovanojimą – jai suteiktas Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas.
V. Dūdienė yra aukštos kvalifikacijos gydytoja, nuolat siekia žinių, aktyviai domisi naujovėmis ir sėkmingai jas taiko kasdieniniame darbe. Įgytomis žiniomis ir sukaupta darbo patirtimi dalinasi su kolegomis rezidentais. Ji aktyviai dalyvavo kuriant ir įgyvendinant VšĮ Kėdainių PSPC Pacientų aptarnavimo standartą.
Metų medicinos darbuotoja
„Metų medike“ šiemet išrinkta VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Daiva Lina Lesevičienė. Jos profesinės veiklos stažas – 35 metai. Kolegos gydytojos darbą apibūdino taip: profesionalumas ir kompetencija, darbštumas ir atsakomybė, kruopščiai ir laiku atliekama kiekviena pavesta užduotis, gilinimasis į problemą iš esmės.
Praėjus vos keliems mėnesiams po šio apdovanojimo įteikimo D. L. Lesevičenė iškeliavo Amžinybėn.
Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė
Ugniagesio gelbėtojo žvaigžde šiemet apdovanotas Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas 42 metų Andrius Šidlauskas, šioje tarnyboje dirbantis jau 22-ejus metus.
Vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis apdovanotas už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą.
„Niekuomet nesigailėjau pasirinkęs tapti ugniagesiu, nors jaunystėje esu įgijęs ir staliaus profesiją. Mūsų šeima – ugniagesių šeima. Mano senelis, tėtis, brolis taip pat buvo ugniagesiai.
Darbas labai sunkus, reikalaujantis labai daug žinių, įgūdžių, stipraus psichologinio pasiruošimo, nes įvykiuose tenka gelbėti ir suaugusius žmones, ir vaikus. Visko būna. Darbe atliekame savo pareigą, o emocijos, mintys, viskas susiguli jau namuose po darbo valandų“, – pasakojo apdovanojimą atsiėmęs A. Šidlauskas.
Česlovo Milošo premijos laureatė
Penktąja Česlovo Milošo premijos laureate tapo Margarita Matulytė.
M. Matulytė Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijai pasiūlyta už knygos „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ sudarymą, kuri yra didelis indėlis išsaugant ir populiarinant Lietuvos ir Kėdainių krašto kryždirbystės tradiciją, V. Svirskio kūrybinį palikimą.
Ji yra humanitarinių mokslų daktarė, kultūros istorikė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vyriausioji tyrėja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Metų socialinė darbuotoja
Metų socialine darbuotoja šiais metais išrinkta Kėdainių pagalbos šeimai socialinė darbuotoja Rosita Juozaitė. Ji šį apdovanojimą įvardijo kaip netikėčiausią įvykį gyvenime.
R. Juozaitė įsitikinusi, kad gyvenime egzistuoja karma – tad ji gyvena principu: kaip tu elgsiesi, taip tau ir sugrįš iš aplinkinių su kaupu.
„Kiekvienas mažas žingsnis, kiekvienas geras padarytas darbas grįžta su kaupu. Tikiuosi, kad mūsų gretos tik gausės. Tikiuosi, kad turėsime naujų perspektyvių kolegų, kurie padės teikti kokybiškas paslaugas klientams“, – atsiimdama apdovanojimą sakė Metų socialinė darbuotoja.
Metų mokytoja
Metų mokytoja išrinkta Kėdainių šviesiosios gimnazijos lituanistė Asta Jakštienė.
A. Jakštienės profesinių nuopelnų kraitis išties solidus. Pedagogė yra sukūrusi savitą ugdymo sistemą, kuri leidžia ir žemesnių gebėjimų mokiniams pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Per visą mokytojos pedagoginio darbo praktiką nebuvo mokinių, neišlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino. Per pastaruosius ketverius metus 12 mokinių įvertinti aukščiausiu 100 balų įvertinimu.
A. Jakštienės ugdytiniai – nuolatiniai respublikinių, rajoninių konkursų bei olimpiadų nugalėtojai ir laureatai. Metų mokytojos vardą pelniusiai pedagogei 2021 m. įteikta LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro padėka už Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso laimėtojų parengimą.
Metų širdžių laureatė
Metų pabaigoje Kėdainių savivaldybė paskelbė Kėdainių krašto kultūros premijos laureatą. Net ir čia, panašu, tikriausiai neapsieita be politinių manipuliacijų.
Spektaklių statymas ir renginių bei stovyklų organizavimas, pasirodo, Kėdainiuose yra kur kas didesnis nuopelnas nei gebėjimas sukurti tokį kultūros centrą, kuris net buvo pripažintas geriausiu kultūros centru Lietuvoje, jau net nevardijant kitų šiai premijai pristatytos ir Akademijos kultūros centrą į neeilinį pripažinimą atvedusios šio centro vadovės Žydronės Smulskienės nuveiktų darbų.
Savivaldybės Kėdainių krašto kultūros premijos skyrimo komisija laureate pripažino, deja, ne Ž. Smulskienę, tačiau ji neabejotinai tapo žmonių širdžių laureate.
Metų žemdirbiai
Lietuvos ūkininkų sąjunga jau tris dešimtmečius organizuoja konkursus „Metų ūkis“ ir „Metų žemdirbys“.
Metų žemdirbiu ji šiemet išrinko Ažytėnų krašto ūkininką Šarūną Šiušę, o Metų ūkiu pripažino šiemet didžiulius pokyčius išgyvenusį surviliškiečių sutuoktinių Turskių Erlendos ir Laimučio bei jų dukros Kamilės pienininkystės ūkį.
„Rinkos aikštės“ žurnalistė – svarbaus konkurso nugalėtoja
„Rinkos aikštė“ sulaukė svarbaus įvertinimo žurnalistų bendruomenėje. Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuojamame žurnalistų kūrybiniame konkurse „Žmogus ir aplinka“ „Rinkos aikštės“ žurnalistė Rasa Jakubauskienė pelnė pirmą vietą už straipsnį „Net nežinia, ar „Lifosa“ mažiau tarši dirbdama, ar sustabdžiusi veiklą“.
Konkursui iš viso buvo pateikti net 66 darbai, publikuoti ir didžiuosiuose šalies naujienų portaluose, rodyti per TV, transliuoti per radiją. Sveikindama nugalėtoją aplinkos ministro atstovė spaudai Aistė Žilinskienė neslėpė nuostabos ir kartu pasidžiaugė, kad regioninėje žiniasklaidoje taip nuodugniai domimasi visuomenei svarbiomis temomis.
Metų ekspozicija
Lietuvos muziejų asociacija įvertino reikšmingiausius metų muziejinius darbus ir apdovanojo juos nuveikusius asmenis. Tarp įvertintųjų – ir Kėdainių krašto muziejus.
Kėdainių krašto muziejaus ekspozicija „Ich bin Keidaner“ pelnė Metų ekspozicijos nominaciją.
Sėkmingiausias amatų centras
2023 metais sėkmingiausiai Lietuvoje dirbusiu išrinktas Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name.
Centre vystomi tradiciniai Kėdainių krašto amatai: vytinių ir pintinių juostų audimas, vilnos vėlimas, pintinių pynimas, margučių marginimas, kryždirbystė, šaukščiaus amatas, stalystė, puodininkystė, žaislininkystė. Čia dirba 5 amatininkai ir visi jie yra atestuoti meistrai.
Tradicinių amatų centrui vadovauja Regina Lukminienė.
METŲ KRIMINALINĖ OPERACIJA
Kanapių auginimo laboratorija
Vasario 28 dieną atokioje Kėdainių rajono sodyboje demaskuota kanapių laboratorija.
Kanapės augo ūkiniame pastate įrengtuose specialiuose šiltnamiuose su izoliacinėmis medžiagomis, automatine šilumos ir šviesos bei drėkinimo sistema. Aptikta daugiau kaip 250 vienetų kanapių.
Kratos metu kriminalistai aptiko ir didelį kiekį jau smulkintų bei platinimui paruoštų narkotinių medžiagų bei joms pakuoti ir sverti reikalingą įrangą.
Sulaikyti du 40 ir 46 metų įtariamieji.
METŲ DETEKTYVAS
Sklindanti smarvė
Šiais metais kėdainiečiai ir vėl dažnai buvo verčiami kęsti bjaurią smarvę. Ypač stipri ji buvo gegužės mėnesį, kuomet smirdėjo kiekvieną savaitę. Kone nuolat. Protarpiais kvapas buvo toks stiprus, kad rietė nosį ir neleido prasiverti langų, o lauke būti darėsi neįmanoma. Specialiosios tarnybos buvo užverstos iškvietimais, nes žmonės stresavo pajutę tai dujų, tai sieros, tai mazuto, tai dar kokius kitus keistus kvapus.
Deja, specialistai dauguma atvejų neskubėjo nustatinėti smarvės šaltinių.
Po kurio laiko buvo išsiaiškinta, kad kai kuriais atvejais nemalonius kvapus skleidė AB „Lifosa“.
Taip nutiko todėl, kad dėl valdžios taikomų sankcijų įmonė buvo priversta kurį laiką naudoti kiek kitokias negu įprasta, iš alternatyvių tiekėjų gaunamas fosfatines žaliavas, tačiau ir vėliau, „Lifosai“ jau sustabdžius veiklą, nemalonūs kvapai vis kartojosi, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nepuolė ieškoti, kas juos skleidžia.
Kėdainiuose jau įprasta, kad smarvė yra, o kaltų dėl jos – ne, nors visos valdžios žadėjo ir tebežada išspręsti kvapų problemą Kėdainiuose, bet ši problema iki šiol taip ir nemažėja bei neabejotinai vėl persikelia į kitus metus.
METŲ GAISRAI
Šie metai buvo nesėkmingi Kėdainių šiltnamininkams.
Balandžio mėnesį liepsnos siautėjo didžiuliame Kauno gatvės gėlių šiltnamyje, kur buvo auginami gėlių daigai. Laimei, ugnis nepersimetė į šalia esančius kitus pastatus ir gyvenamąjį namą.
Tą patį mėnesį liepsnos suniokojo ir bendrovių „Flora“ bei „Kėdainių sėklos“ sandėlius. Atvira ugnimi degė visas 530 kv. m dydžio šioms dviem bendrovėms priklausantis pastatas. Gaisro metu nukentėjo ir pats savininkas – jis apdegė galvą ir ranką.
Gegužės mėnesį kilo gaisras moderniuose Josvainių seniūnijos Šingalių kaime esančiame UAB „Agrošitnamiai“ komplekse, kuriame auginamos lietuviškos daržovės. Gaisro metu degė 7 dideli vandens konteineriai bei 9 padangos. Šie daiktai buvo atviroje teritorijoje, netoli ūkinės paskirties patalpų. Gausios ugniagesių pajėgos gaisrą numalšino spėriai, tad didelių nuostolių išvengta.
METŲ SEKLYS
Sigito Vildžiūno nuotr. Sigitas Vildžiūnas
Ilgametis buvęs Kėdainių rajono policijos Viešosios tvarkos skyriaus komisaras Sigitas Vildžiūnas net ir išėjęs į užtarnautą poilsį tęsia kovą su negerovėmis ir neteisybe.
Vyras jau keletą metų kovoja su neteisėtai įvairiomis stambiagabaritėmis atliekomis mieste atsikratančiais asmenimis. Metų pradžioje jis pričiupo statybines ir buitines atliekas Pramonės rajone išmetusius asmenis, kuriuos nufotografavęs informaciją perdavė Aplinkos apsaugos departamentui.
Dar anksčiau jis buvo pričiupęs antkapius nelegaliai išmetusius asmenis. Pažeidėjus buvusiam komisarui pavyko pričiupti juos nufilmavus telefone esančia kamera.
METŲ RŪPESTIS
Lančiūnavos gyventojai pastebėjo, kad paskutiniu metu įvairaus plauko asmenys plėšia ir drasko buvusią Lančiūnavos žemės ūkio mokyklą. Su nostalgija mokinių šurmulį prisimenantiems kaimo gyventojams baugu, kad dar geros būklės pastatas nebūtų visiškai suniokotas. Jie viliasi, kad kas nors šį pastatą įsigis ir prikels naujam gyvenimui, gal net vėl jį pavers visos gyvenvietės šurmulio ir traukos centru. O kad statinio nesunaikintų piktavaliai, vietos bendruomenė ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama, kad šios atidžiau jį prižiūrėtų.
METŲ VAGYSTĖ
Beinaičių kaime bandyta pavogti Kalėdas – ilgapirščiai nugvelbė Kalėdinio pašto dėžę su visais laiškais.
Beinaitiškiai turi tradiciją prieš kiekvienas Kalėdas rašyti vieni kitiems sveikinimo atvirukus ir sumesti juos į specialią dėžę, esančią kaimo parduotuvės koridoriuje. Prieš šventes šiuos laiškus išnešioja kaimo paštininkė arba savanoriai. Šį kartą jie vos neliko be sveikinimų vieni kitiems – lapkričio pabaigoje vagis nugvelbė jų pašto dėžę, tačiau įpusėjus gruodžiui, buvo pagaminta nauja.
METŲ KOŠMARAS IR PERGALĖ
J. Basanavičiaus gatvės 75-ojo daugiabučio namo gyventojai ilgus metus kentėjo košmarišką kaimynystę – neadekvati senjorė nuolat siautėdavo laiptinėje ir terorizuodavo kaimynus, kol galiausiai, gegužės mėnesį kirviu ėmė kapoti neseniai į šį namą atsikrausčiusios jaunos šeimos buto duris.
Siaubą išgyvenusi jauna moteris kone visus metus mynė įvairių institucijų slenksčius, kad pažabotų siautėjančią senyvo amžiaus kaimynę, kol galiausiai kreipėsi į teismą, kad senutei būtų suteikta pagalba ir ji būtų pradėta gydyti.
Besibaigiant metams, teismas priėmė namo gyventojams palankų sprendimą ir šiems pavyko atsikratyti bauginančios kaimynystės, tačiau prieš išvežama senolė vos nesupleškino viso daugiabučio laiptinėje degindama žvakes.
METŲ NETEKTYS
Viačeslavas ČERENKOVAS
Pirmąją šių metų dieną buvo galima atsisveikinti su žinomu kraštiečiu, muzikantu, roko grupės „Ramybės skveras“ gitaristu, menininku ir politiku, ėjusiu rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, Viačeslavu Čerenkovu. Jis mirė eidamas 68-uosius metus.
Vygantas JODENIS
Kovo mėnesį eidamas 64-uosius metus Anapilin iškeliavo futbolo entuziastas, buvęs futbolininkas bei treneris Vygantas Jodenis.
V. Jodenis dirbo „Nevėžio“ futbolo klube.
Valerija Milda NADUŠAUSKIENĖ
Birželio mėnesį netekome buvusios ilgametės ligoninės gydytojos Valerijos Mildos Nadušauskienės.
Amžinojo poilsio ji atgulė Kauno rajono Karmėlavos kapinėse.
Daiva Lina LESEVIČIENĖ
Liepos pabaigoje netekome VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytojos Daivos Linos Lesevičienės, šį darbą dirbusios 35-erius metus. Šių metų Medicinos darbuotojų profesinės šventės proga D. L. Lesevičienei buvo suteiktas Metų medicinos darbuotojo vardas.
Amžinojo poilsio gydytoja atgulė Kauno gatvės kapinėse.
Genovaitė ŽUKAUSKAITĖ
Prasidėjus liepai, į paskutiniąją kelionę palydėta ilgametė Šėtos seniūnė, literatų klubo „Varsna“ narė, pedagogė Genovaitė Žukauskaitė.
Ji – buvusi pedagogė, vykdomojo komiteto pirmininkė, viršaitė, seniūnė. Pareigos einant laikui keitėsi, nors darbas iš esmės buvo toks pats. Taip pat – poetė, rašytoja.
Ignas MEŠKAUSKAS
Kėdainių Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės sukūrimo 35-mečio minėjimo išvakarėse mus paliko Kėdainių krašto sąjūdžio kūrėjas, advokatas, literatas bei šaulys Ignas Meškauskas.
Aukščiausiasis nesidomi žmonių simbolinėmis datomis ir nelaukia jubiliejų – jis savo tarną Igną pas save pasišaukė iki velionio 100-ojo gimtadienio likus kelioms savaitėms.
Visus I. Meškausko nuopelnus ir užtarnautus titulus net sunku būtų suskaičiuoti, bet didžiausias jo nuopelnas Kėdainių miesto istorijos tyrimuose yra masinės sovietinio teroro aukų kapavietės Skongalyje paviešinimas.
Milda Marija BERNADIŠIENĖ
2023 metų gruodžio 29 d. Anapilin iškeliavo Kėdainių krašto anglų kalbos pedagogė, viena iš unikalios Kėdainių kalbų mokyklos pradininkių Milda Marija Bernadišienė.
Milda Marija Bernadišienė kolegų buvo gerbiama už savo profesionalumą, kompetencijas ir atsakingą bei kruopštų darbą. Kolegos ir vadovai visada galėjo pasitikėti, kad bet kuri pavesta didesnė ar mažesnė užduotis bus atlikta laiku ir labai kokybiškai. Pedagogė domėjosi geriausiais pavyzdžiais ir pati nuolat siūlydavo mokyklai naujas idėjas, puoselėjo tradicijas, mokėjo taktiškai pastebėti, kur dar galima būtų stiebtis, ką užsibrėžti ir, įgyvendinus vienus dalykus, ko vis dar siekti ateityje.
Milda Marija Bernadišienė daug prisidėjo ne tik kuriant ir vystant pirmąją tokią neformaliojo ugdymo Kalbų mokyklą rajone, bet ir 1993 metais steigiant Kėdainių Jonušo Radvilos kolegiją, kuriant pirmąsias šios ugdymo įstaigos programas, vėliau jas tobulinant ugdymo įstaigai siekiant vis aukštesnio statuso.
2021 metais Milda Marija Bernadišienė kartu su savo kolegėmis Izolina Kriščiūniene, Virginija Bobiniene, Gražina Biržietiene Kalbų mokyklos trisdešimtmečio proga buvo išskirtinai pagerbtos už savo idėjos išvystymą ir atsiėmė pelnytą Kėdainių rajono savivaldybės sidabro ženklą „Už nuopelnus“.
Adolfas MORĖNAS
Kėdainių kultūros pasaulis metų pradžioje neteko iškilaus žmogaus – filmų kūrėjo Adolfo Morėno, ėjusio devyniasdešimtuosius metus. Jis kraštiečiams ir visos šalies kino mėgėjams yra geriausiai žinomas, kaip kino studijos „Mėgėjas“ vienas įkūrėjų.
Adolfo Morėno darbas už filmavimo kameros bent kiek atsispindėjo ir tikrame gyvenime – apie kino studiją pasakodavo ir kalbėdavo daugiausia Vitolis, o Adolfas daugiau klausydavosi, pridurdamas vieną kitą detalę.
Adolfas buvo technikos žmogus, pasakojo, kad darbo su kinu pradžia buvo tada, kai jaunystėje jam reikėjo aprūpinti kino studiją reikiama technika, jam tekdavo kurti ir išradinėti įvairius kino industrijai reikalingus technikos vienetus.
2015 metais A. Morėnas Kėdainių rajono savivaldybės buvo apdovanotas „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“.
2017 metais kartu su V. Laumakiu „Ąžuolo“ apdovanojimuose jiedu buvo apdovanoti už kūrybinius gyvenimo pasiekimus.
2022 m. krašto kino kūrėjų duetas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
„Mėgėjo“ 1963–2004 metais kurti filmai prieš dešimtį metų buvo pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Albinas ŠNIUREVIČIUS
Netekome ilgamečio Kėdainių Šv. Jurgio parapijos zakristijono Albino Šniurevičiaus (90). Pirmąjį sausio savaitgalį atskriejusi liūdna žinia palietė didžiąją dalį parapijiečių. A. Šniurevičius buvo žinomas daugeliui – jis tarnaudamas bažnyčiai atidavė net 60 savo gyvenimo metų. Jį pažinojusieji atsiliepia pačiais gražiausiais ir šilčiausiais žodžiais – visada linksmas, guvus, vikrus, bendruomeniškas, bet kuklus.
„Nors kartu dirbome tik apie dvejus metus, bet prisimenu jį tik pačiais geriausiais žodžiais – nuoširdus, tvarkingas, labai stebino, kad iki pat mirties buvo energingas nepaisant savo amžiaus. Devyniasdešimties metų, o jis vis dviračiu važinėjo! – Anapilin iškeliavusiu A. Šniurevičiumi žavėjosi parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas. – Įspūdinga, kad šitiek metų žmogus išdirbo bažnyčioje.“
