Kalėdiniai burtai iš Teresės kraitelės
Šiemet Kalėdas dauguma švęsime gerokai kukliau, nei įprastai. Nesusirinks prie Kūčių stalo tolimiausi giminaičiai, kur jau ten tolimiausi – ir artimiausiųjų veikiausiai nebus šalia. Nesusitiksime su draugais, nesilabinsime būriais susitikę mieste.
Šiemet daugiau laiko turėsime sau, o kartu – daugiau laiko ir atsiminti senovines šventines tradicijas.
„Kokios tos šventės mūsų būdavo, langus užsidangstydavom ir Kūčias valgydavom. Būdavo, pamenu, pasibaladoja kokie banditai, ar stribai – nežinai net – prašo tų Kūčių. Suvalgo viską, nieko nepalieka, po to dar lašinių paprašo. O mes, vaikai, išsigandę už pečiaus slėpdavomės, drebėdavome. Buvo baisūs laikai.
Dabar ta korona, verkia visi – o ko? Valgyti yra, visko yra. Rodos, sunkių laikų nematę.
Seneliai, pamenu, sakydavo – ateina Kalėdos, praeina bėdos. Praeina Kalėdos – ir vėl tos pačios bėdos“, – sako kėdainietė Teresė Medekšienė. Ir iš tiesų, galime tik sutikti su tokiu posakiu. Per šventes, rodos, nors trumpam, bėdos pasitraukia tolyn.
Teresė kilusi nuo Ariogalos, bet nuo mažens augusi Kėdainiuose, pasidalino šventiniais burtais, kuriuos patys, vaikai būdami, darydavo.
Ji sako – dalis jų jai išsipildė, tad ragina tokiais dalykais nejuokauti.
Pavalgius Kūčias reikia stoti nugara į duris, ir mesti per galvos viršų batą. Jei nukritusio bato nosis į duris žiūri – reiškia išeisi, o jei į tave žiūri – namuose liksi.
Po Kūčių vakarienės reikia suglamžyti popierių ar laikraštį, padėti į lėkštę ir uždegti. Tada išjungti vieną šviesą namuose, kad matytųsi degančio popieriaus šešėlis ant sienos. Reikia sukioti lėkštę ir žiūrėti, koks šešėlis matosi. Jei, pavyzdžiui, vežimas matos – reiškia jau kitąmet vaikas namuose bus.
Po staltiese klodavo šieną, o kai kada – tiesiai nuo šieno valgydavo Kūčias. Pavalgius iš po lėkštės šiaudą traukdavo. Koks šiaudas – toks gyvenimas laukia.
Bevalgant nuo stalo į saują paimti birių produktų – kūčiukų, riešutų ar uogų. Jei lyginis skaičius – kitąmet ištekėsi arba vesi, jei nelyginis – vienas liksi.
Burtas merginoms. Iš vakaro, pavalgius Kūčias, prirašyti ant lapelių kelis patinkančių vaikinų vardus, o Kalėdų rytą atsikėlus vieną lapelį ištraukti. Kurį ištrauksi, tas ir bus tavo vyras.
Pavalgius Kūčias prieš einant miegoti, šalia lovos pasistatyti vandens stiklinę. Ir kai naktį įsinorėsi gerti nuo visų tų silkių, ką susapnuosi, kas vandens tau atneš, tas ir bus tavo vyras arba pati.
Burtas merginoms. Reikia paimti tris dubenėlius – po vienu pavožti žemės, po kitu – rožančių ar šventą paveikslėlį, po trečiu – vestuvinį žiedą. Į kambarį atėjusi mergina turi vieną dubenį atvožti. Jei žiedą ras – ištekės, jei rožančių ar šventą paveikslėlį – davatka liks. O jei žemes ras, vadinas, mirs.
Sakoma, kad Kūčių naktį iš krano ar šulinio vieną minutę vynas bėga. Bet tik vieną minutę, ir nežinia kurią. Anksčiau eidavo vyrai pavalgę laukan ir budėdami prie šulinio laukdavo, kada gi pilnas kibiras vyno pribėgs.
Burtas ūkininkams. Pavalgius Kūčias eidavo visi į kiemą. Ūkininkas turėdavo apeiti kiemo tvorą, vienu kartu rankomis apglėbdamas, kiek gali. Ties pirmu apglėbimu reikia sakyti „Pūras!“, ties antru – „Terba!“, ties trečiu – „Aruodas!“. Apėjus visą tvorą, ties kokiu žodžiu paskutinis apglėbimas, toks ir derlius kitąmet ūkininko laukia. Aišku, visi nori, kad aruodas būtų.
Po Kūčių į namus mergaitės atsinešdavo gyvą vištą. Prieš tai padėdavo dubenėlį vandens ir dubenėlį grūdų. Jei višta pirma prie vandens eina – reiškia vyrą pijoką gausi, o jei pirma lesti eina – jau vyras darbininkas bus.
