Ar žinojote: kaip izoliacija veikia smegenis?
Žinome, kad žmonės yra socialūs. Ir nors dešimtmečius atliekami tyrimai, tiriantys neigiamą psichologinį lėtinės izoliacijos poveikį, fiziologiniam izoliacijos poveikiui ištirti tyrimų atlikta nepaprastai mažai. Nauji tyrimai siūlo keletą pirmųjų empirinių vaizdinių įrodymų, parodančių, kaip socialinė izoliacija gali struktūriškai pakeisti mūsų smegenis.
Mokslininkai jau seniai žino, kad socialinė izoliacija gali sukelti įvairių neigiamų sveikatos padarinių. Vienatvė kenkia ne tik psichinei sveikatai, bet ir vis dažniau siejama su daugeliu fiziologinių simptomų, tokių kaip uždegimas ir širdies bei kraujagyslių ligos.
Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad vienatvė gali padidinti žmogaus ankstyvos mirties riziką tiek, kiek nutukimas ar rūkymas.
Vienas iš būdų potencialiai ištirti ilgalaikės izoliacijos poveikį žmogaus smegenims yra pažvelgti į tuos drąsius asmenis, kurie ilgesnį laiką praleidžia atokiose Antarkties tyrimų stotyse.
„New England Juornal of Medicine“ mokslininkų komanda aprašė naujo smegenų vaizdavimo tyrimo, kurio metu buvo stebimi devyni tiriamieji, 14 mėnesių praleidę izoliuotoje Vokietijos „Neymeyer III“ stotyje, rezultatus.
Šių devynių asmenų patirtis akivaizdžiai nėra visiškai analogiška visiškos socialinės izoliacijos ar panašaus laikotarpio, kurį patiria kalinys vienutėje, patirčiai, tačiau monotoniška aplinka ir gyvenimo sąlygos liudija apie santykinę izoliaciją.
Keletą žiemos mėnesių tyrimų stotis buvo apgaubta tamsos ir visiškai atitolusi nuo išorinio pasaulio. Per metus buvo tik trijų mėnesių langas, kai stotį buvo galima pasiekti pristatant maistą ar evakuojant personalą.
Šio nedidelio tyrimo rezultatai buvo įspūdingi. 14 mėnesių trukmės ekspedicijos pabaigoje atlikus smegenų tyrimus nustatyta, kad visų tiriamųjų smegenyse sumažėjo tam tikras hipokampo plotas.
Tyrimas atskleidė aiškią koreliaciją tarp šių struktūrinių smegenų pokyčių ir baltymo, būtino sveikai smegenų veiklai, trūkumo. Per tris mėnesius nuo atvykimo į nutolusią Antarkties stotį tyrimo dalyviai parodė, kad šio baltymo lygis nukrito žemiau pradinio lygio.
Dar svarbiau tai, kad tyrimo laikotarpio pabaigoje, praėjus pusantro mėnesio po grįžimo iš Antarkties vietos, šis lygis nebuvo normalizuotas. Tyrėjai teigia, kad minėto baltymo lygio sumažėjimas gali sukelti vėlesnių struktūrinių smegenų pokyčių.
Vis dėlto dar žinome nepaprastai mažai apie fizinį izoliacijos poveikį mūsų kūnui ir smegenims. Ir į šiuos klausimus turėsime atsakyti, jei turime ambicingų planų daryti tokius dalykus kaip išsiųsti astronautus į ilgas keliones į Marsą. O galbūt mums reikia atsakymų į etiškesnius klausimus, susijusius su žeme, pavyzdžiui, kiek humaniška yra izoliacija, jei tai daro struktūrinę žalą žmogaus smegenims?
