Gegužė laukia vėsesnė nei įprastai
„Labai dėkingas dalykas prognozuoti šimtui metų į priekį. Tada niekas negali apkaltinti, kad kažką neteisingai išprognozavai“, – juokiasi Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius paklaustas, kokia gegužė mūsų laukia šiais metais. Vis tik savo įžvalgomis pašnekovas su mūsų skaitytojais pasidalijo.
Nuspėti sudėtinga
„Kad ir mėnesiui į priekį, prognozių patikimumas vis dar mažas – ypač kritulių. Bent iki mėnesio trukmės temperatūros prognozės per mėnesį kažkiek kinta, – orų prognozių užkulisius atskleidė doc. dr. G. Stankūnavičius. – Dažniausiai jose skelbiama, kad bus aukščiau, žemiau už normą ar apie normą. O su krituliais – žymiai sudėtingiau.“
Kita priežastis, dėl ko ypač vasaros metu sudėtinga iš anksto numatyti kritulius ir jų kiekį, pasak VU docento, labai didelė jų sklaida erdvėje.
„Pavyzdžiui, pernai buvo tokių atvejų, kad didelėje zonoje vyravo sausra, o kai kuriuos nedidelius rajonus tiesiog užpylė.
Vidurio Lietuva, Kėdainiai kentėjo nuo sausros, bet derlius, kaip paskui parodė rezultatai, buvo didesnis negu vidurkis ir žymiai didesnis nei „šlapiais“ metais, pavyzdžiui, 2017 metais, kai daug ką užliejo ar net iššuto“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, gilesniuose sluoksniuose tos drėgmės dar lieka. Ir tokį pavasarį kaip dabar, lėtai einantį, slenkantį, augalų šaknys geriau įsitvirtina, stengiasi labiau eiti į gylį, o ne paviršiumi. Ir paskui, jeigu ir užlietų kokios liūtys, tokie augalai geriau išsilaiko.
Žymiai blogiau būna, kai pavasaris drėgnas ir šaltas. Tada augalai paprasčiausiai nuskęsta.
Gegužė žada būti vėsesnė
„Tai tokia situacija, kokia yra dabar, dar nėra labai bloga?“ – pasiteirauju žinovo.
„Sausros dar oficialiai nėra paskelbta. Žemės ūkio sausra kiekvienoje šalyje gal truputį kitaip vertinama. Hidrologinę sausrą žymiai lengviau apibūdinti, nes tai yra upių ir ežerų vandens lygis, – pažymėjo doc. dr. G. Stankūnavičius. – Žiūrint į dabartinę hidrologinę situaciją, upių ir ežerų nuosekis atitinka vasaros laikotarpį.
Potvynio nebuvo, žiema šilta, o kad sausis ir buvo drėgnesnis, tai visas lietaus vanduo nuėjo į gruntinius, požeminius vandenis.“
Prisiminus praėjusių metų balandį ir jo šilumą, atrodo, jog šis yra gana vėsus, tačiau VU docentas su tuo nesutinka.
„Balandis nebuvo vėsus. Pagal trisdešimties metų klimatinę normą, balandis kaip tik toks ir buvo. Na, o gegužės pirma pusė žada būti 1–3 laipsniais vėsesnė negu įprastai.
Ta vėsuma turėtų laikytis beveik iki trečios gegužės dekados“, – atskleidė doc. dr. G. Stankūnavičius.
Prakalbus apie kritulius, kurių Kėdainių regionui paprastai tenka gana mažai, pašnekovas paaiškino, kodėl taip yra.
„Lyginant su Žemaitija arba rytų Lietuva, vidurio Lietuvoje vidutiniškai yra mažesnis kritulių kiekis.
Vidurio Lietuva ir šiek tiek šiaurės Lietuvos atsiduria Žemaičių aukštumos šešėlyje. Jeigu procesas vyksta iš pietvakarių arba pietų, dalį tų kritulių perima Žemaičių aukštuma, ypač vakariniai šlaitai.
Kita vidutiniškai didesnio kritulių kiekio dalis susiformuoja rytų Lietuvoje, kur kalvotas regionas. Dėl to vidurio Lietuvos žemuma kritulių gauna mažiau“, – aiškino VU docentas.
Jau nuo šeštadienio, netgi ir vidurio Lietuvoje, orai tapo drėgnesni. Kaip sakė pašnekovas, iš vidurio Europos atkeliavo žemesnio slėgio sritis su frontais, kurie turėtų ir toliau duoti kritulių.
„Krituliai, vyravę savaitgalį, turėtų žemę gaivinti ir pirmą savaitės pusę. Tačiau šilumos tikėtis nevertėtų – artimiausias dvi savaites temperatūra dienomis gali nepasiekti ir 15 laipsnių, – apie numatomą gaivią gegužę pasakojo doc. dr. G. Stankūnavičius. – Aš labai kritiškai žiūriu į tolimąsias prognozes, bet pažvelgus į antrą gegužės pusę, galima pamatyti, kad kalendorinį pavasarį užbaigsime gana vėsiai, karščio rekordų tikrai nesulauksime.“
Kėdainiuose – ne sausiausia
Jei ir toliau bus cikloninis judėjimas, pasak specialisto, sulauksime ir vėjuotų dienų, kokių nemažai buvo balandžio mėnesį.
„Tik kai žemė drėgna, jie jau ne taip kaitriai ir sausinančiai veikia.
Balandis buvo toks vėjuotas ir netgi prie Kėdainių buvo užfiksuota dulkių audra dėl to, kad apie pusę mėnesio buvo susidaręs barinis laukas – Vakarų Europoje laikėsi aukštas slėgis, o Rusijoje – žemas. Ir beveik pusę mėnesio ta šiaurės, šiaurės vakarų pernaša judino orą.
Per dieną, jei sausa, šilta, vėjas dar padidėja dėl turbulencijos, o naktį nurimsta“, – vėjuotas dienas apibūdino doc. dr. G. Stankūnavičius.
Jis taip pat papasakojo ir apie pernai atliktus įdomius tyrimus, kurie parodė, kad Kėdainių regionas ne labiausiai kenčia nuo sausrų ir mažo lietaus kiekio.
„Pernai gegužės pabaigoje atlikome laukų tyrimus, taip pat ir Kėdainių rajone eksperimentiniuose laukuose – keliais būdais matavome dirvožemio drėgmę.
Nustatėme, kad Kėdainių rajone ne pačios sausiausios dirvos.
Sausiausias dirvas radome Trakų rajone, – tyrimų rezultatus apibūdino VU docentas. – Jeigu paviršiuje atrodo, jog tikrai labai sausa, tai 10–15 cm gylyje dar drėgmės užteko tam laikotarpyje. O Trakų rajone vieno ūkininko laukuose tikrai labai nustebome, kad paviršius buvo dulkiško pavidalo ir tik giliau pasikasus, apie 20 cm, atsiranda drėgmės. Geriausią rezultatą radome pas vieną Ukmergės ūkininką, kuris užsiima ekologine žemdirbyste.“
