Energijos užtaisas, kuris atneša žmogui vidinę ramybę

Šį penktadienį vėl Jus, mieli skaitytojai, kviečiame istorijai apie augintinius. Kadangi Kėdainiai – tikrų tikriausias šunų mylėtojų kraštas, šį kartą vėl kalbėsime apie šiuos geriausius žmogaus draugus.

Dažnai sakoma, kad žmogui, kuriam sunku, kuris turi problemų, arba yra įklimpęs į liūdesį bei depresiją, geriausiai padės augintinis. Rūpestis ir laikas, kurį reikia skirti jam, ir grįžtanti meilė bei ištikimybė išvaiko bet kokias niūrias mintis. Kraštietė Jioleta Abraitienė, turinti Maltos bišonų veislyną „Dzeusas Artemidė“, įsitikinusi – šios veislės šuneliai gali pavergti kiekvieno širdį.

Trumpa istorija

Maltos bišonų veislės šuneliai su žmonėmis gyvena jau daugybę metų – nuo tada, kai žmonės įsikūrė Maltos saloje. Tikėtina, kad dabartinė veislė yra kilusi iš vietinio spanielio tipo ir nykštukinių pudelių. Anksčiau buvo galima rasti bet kurios vientisos spalvos Maltos bišoną. Dydis taip pat buvo įvairus – tiek maži, tiek vidutinio ūgio šunys.

[quote author=“Jioleta“]Nusipirkusi vieną šunytę, sugalvojau, kad noriu ir antros. Tačiau apetitas ir toliau augo, taigi nusipirkau ir trečią, ir ketvirtą, tada įsigijau ir patinėlį.[/quote]

Tiesa, per pastarąjį šimtmetį šunų tipas bei dydis stabilizavosi, ir dabar vienintelė Maltos bišonų spalva yra balta.

Didžiojoje Britanijoje šie šunys buvo vadinami „šilta antklode“ arba „rankoviniu šunimi“, nes damos juos dažniausiai nešiodavosi savo milžiniškose rankovėse arba leisdavo jiems gulėti ant kojų ir taip jas šildydavosi. Anglai ir išvedė dabartinę Maltos bišonų veislę.

Tai – dekoratyvinių šunų veislė. Maltos bišonas yra labai išdailintas ir švarus šuo, malonus kompanionas. Jis gerai prisitaiko prie daugumos namų, mankštinasi tiek, kiek šeimininkas yra pasirengęs pasiūlyti.

Sužavėjo iš pirmo žvilgsnio

Neretai sakoma, kad žmogus augintinį renkasi panašų į save. Tad nestebina, jog gražios ir pasitempusios moters, dirbančios grožio paslaugų sferoje, akį patraukė dekoratyviniai – gražūs ir išpuoselėti šunys.

Jioleta pasakoja, kad pirmiausia ji visgi įsigijo Jorkšyro veislės šuniuką. Ir nors pirko jį namams, tačiau apsilankiusi parodoje suprato, kad jai tai – labai patinka. O ten jau pamatė ir Maltos bišonus…

„Kai pradėjau su jorkšyru vaikščioti į parodas, mane pagavo azartas, norėjosi vis daugiau ir daugiau! Planavau pirkti ir antrą jorkšyro veislės kalytę, tačiau vienos parodos metu pamačiau Maltos bišoną. Na ta spalva… tokio baltumo, tokia raminanti, tokia maloni. Patraukė akį ir pavergė mane šie šunys savo temperamentu.

Nusipirkusi vieną šunytę, sugalvojau, kad noriu ir antros. Tačiau apetitas ir toliau augo, taigi nusipirkau ir trečią, ir ketvirtą, tada įsigijau ir patinėlį. Patinėlį atsivežiau „užsienietį“ – iš Ukrainos“, – pasakoja Jioleta.

[quote author=“Jioleta“]Šunys tikrai labai energingi. Jiems reikia veiksmo – jie tikri energijos užtaisai. Tačiau kartu jie sugeba taip nuraminti… aš visada sakau, kad šie šunys puikiausiai tinka tiems, kas serga depresija.[/quote]

Moteris neslepia – šie šuneliai yra labai žaismingi, labai judrūs, prieraišūs bei klauso komandų.

„Šunys tikrai labai energingi. Jiems reikia veiksmo – jie tikri energijos užtaisai. Tačiau kartu jie sugeba taip nuraminti… aš visada sakau, kad šie šunys puikiausiai tinka tiems, kas serga depresija“, – tikina moteris.

Šampūnai, kondicionieriai ir… plaukų tiesintuvas

Kaip jau rašėme anksčiau, Maltos bišonai yra dekoratyvinė veislė. Sakysite, daug šunų yra dekoratyvinių – kitaip sakant, jie neskirti šeimos saugojimui, plėšikų gaudymui, vaikų tampymui po sniegą pakinkius į roges. Iš esmės visi mažieji šunys yra dekoratyviniai, tačiau priežiūros jie reikalauja toli gražu ne tokios pačios. Maltos bišonai, o tiksliau, jų kailiukas, reikalauja ypatingo dėmesio. Ko gero, Maltos bišonų kailiukui dėmesio ir pinigų išleidžiama daugiau, nei paties šeimininko plaukams – juokas juokais, tačiau Jioleta sako, kad šuns kailio priežiūros prekės išties yra gerokai brangesnės nei skirtos žmonėms.

„Kailio priežiūra išties nelengva. Na, žmonės dažnai gąsdinasi, kad kadangi kailiukas baltas, tai jis greitai susipurvina, gal pagelsta, spalva tampa „nešvari“. Tačiau šunelis, kuris nedalyvauja parodose, neturi turėti to ilgo išpuoselėto plauko. Jie būna kerpami trumpai, ir namuose puikiausiai gyvena turėdami trumpą kailiuką. Be to, kailiukas nėra alergizuojantis, tad šiuos šunis gali laikyti tie, kurie kitoms veislėms yra alergiški.

Sunku buvo perprasti visas kailio priežiūros subtilybes. Niekas nesakė, kaip ir ką daryti, reikėjo viską pačiai išmokti. Kažką paskaitydavau, kažką nugirsdavau. Kas tinka jorkšyro kailiukui, tas netinka Maltos bišono kailiukui.

Kailio priežiūros priemonės turi būti kokybiškos, natūralios, ir jos dažniausiai būna labai brangios.

[quote author=“Jioleta“]Mažiukai šuniukai tikrai yra dresuojami. Parodoje šuniukas turi eiti taip, kad matytųsi visas kailio grožis – kailis, kaip šilkas, turi tiesiog plaukte plaukti. Jeigu šuniukas ims dūkti, šokinėti – kaip jis atrodys?[/quote]

Šampūną reikia parinkti pagal kailio struktūrą. Visiems savo Maltos bišonams naudoju tą patį šampūną, tačiau skirtingomis proporcijomis – juk kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Esu išbandžiusi žiauriai daug kosmetikos. Daug kailio esu sudeginusi, vien dėl to, kad nežinojau, ką ir kaip daryti – tiesiog per stipri šampūno koncentracija išdegindavo patį plauką, jis tapdavo nebeiššukuojamas, sausas, šiurkštus. O turėtų būti glotnus ir šilkinis“, – pasakojo Jioleta.

Tiesa, ties šampūnu reikalai nesibaigia. Šunelių kailį reikia tepti ir kondicionieriumi, ir naudoti specialias kaukes. Lyg to būtų maža, kailiuką reikia ir tiesinti.

„Parodai ruošiamų šuniukų kailis yra ištiesinamas tiesintuvu. Taip pat surišamas vadinamasis „top knot“ (šuniuko viršugalvyje surištas plaukų kuokštelis – red. past.). Kartais rišami ir du ragiukai. Aš pati jaunimo klasės šuniukams rišu vieną kaspinuką, o jau kai pereina į suaugusiųjų klasę – rišu du ragelius.

Šuns plaukas turi būti glotnus, gražus, baltutėlis. Šuniukams patinka šukuotis, ir į kailio tiesinimą žvelgia gana ramiai“, – kalbėjo Jioleta.

Reikia dresuoti

Šuneliai taip pat yra dresuojami. Nors sklando mitas, kad maži šuniukai dresūrai pasiduoda sunkiai, šis atvejis – tikrai ne toks. Ruošiami parodoms Maltos bišonai turi gražiai eiti, ringe elgtis ramiai ir gracingai. Jioleta sako, kad šios veislės keturkojai dresūros pamokoms yra išties imlūs.

[quote author=“Jioleta“]Visuomet sakau – jeigu žmogus turi vidinių problemų, tegul įsigyja Maltos bišoną.[/quote]

„Mažiukai šuniukai tikrai yra dresuojami. Parodoje šuniukas turi eiti taip, kad matytųsi visas kailio grožis – kailis, kaip šilkas, turi tiesiog plaukte plaukti. Jeigu šuniukas ims dūkti, šokinėti – kaip jis atrodys? Taip pat šuniukai turi būti ramūs, leistis apžiūrimi teisėjų – juk šie ir prie burnos lenda, dantis apžiūrinėja. Galbūt tai nėra maloni procedūra, bet šuniukai nuo mažens yra prie to pratinami“, – kalbėjo moteris.

Maltos bišonai taip pat nėra tie šunys, kurie nuolat lotų ar kiauksėtų. Jie puikiai sutaria su vaikais ir kitais šunimis ar katinais.

Suteikia vidinę ramybę

Jioleta pasakoja, kad Maltos bišonų talentas pralinksminti žmogų bei suteikti jam vidinę ramybę – toli gražu ne iš piršto laužtas.

„Aš visuomet sakau – jeigu žmogus turi vidinių problemų, tegul įsigyja Maltos bišoną. Nepaisant to, kad šie šunys labai energingi, guvūs, linksmi, jie sugeba taip nuraminti, ir tokį gėrį atneša į žmogaus širdį.

Mano viena draugė neteko savo šunelio. Labai pergyveno, labai liūdėjo. Išties, netekus šuns jaučiamės, kaip netekę artimo žmogaus. Ji puolė į depresiją, o aš jai ir pasiūliau nusipirkti Maltos bišoną. Ji paklausė mano patarimo, ir praėjus vos kelioms dienoms po šunelio įsigijimo jau man skambino ir dėkojo. Sakė, kad niekada nepamirš savo pirmosios šunytės, tačiau Maltos bišonas išvaikė visą liūdesį ir visas blogas emocijas“, – pasakojo moteris.

Didelė konkurencija

[quote author=“Jioleta“]tarp Maltos bišonus veisiančių žmonių tvyro didelė konkurencija. Kailio priežiūros paslaptys yra griežtai saugomos.[/quote]

Jioleta taip pat pasakoja, kad tarp Maltos bišonus veisiančių žmonių tvyro nemaža įtampa. Nors moteris veisia šiuos šunis jau septynerius metus, daugiausia bendrauja su užsienio veislynais, mat lietuviškieji nėra tokie draugiški.

„Tikrai tvyro didelė konkurencija. Kailio priežiūros paslaptys yra griežtai saugomos. Sakykim, parodoje įvairias priemones netgi patartina susipilti į talpas be etikečių, kad konkurentai nenužiūrėtų. Aš pati į tai žvelgiu paprasčiau. Štai savo šuniukams perku puikų šampūną iš Rusijos, ir siūliau jį kitiems. Tačiau į mane kreivai žiūrėjo, kol ringe nepamatė rezultatų.

O jau kai pamatė, kad kailis gražus, blizga, puikiai atrodo – ėmė prašyti, kad gal ir mums galėtum nupirkti to šampūno, – juokiasi moteris. – Kita vertus, būna ir negražių dalykų. Tarkim, gimsta vadoje mažesnis šuniukas, kuris neatitinka standartų. Ir tokį šuniuką galima parduoti namams, su sąlyga, kad jis nebus naudojamas veisimui. Tai jeigu kiti veislynai sužino apie tokį dalyką, ima visur kalbėti, kad „va, jinai standartų netinkančius šunis pardavinėja“. Na ir viską pateikia taip, tarsi darytum kažką negerai“, – apie šunelių veisimo realybę kalba Jioleta.

Būsimą šeimininką griežtai vertina

Jioleta Abraitienė pasakoja, kad savo mažylių šuniukų bet kam neparduoda. Pirkėjas yra gana griežtai vertinamas – net žiūrima, kur jis dirba, tačiau žinoma, pagrindas – jo elgesys su šunimi.

„Kai atvažiuoja žmonės, žiūriu, kaip jie bendrauja su šunimis. Žinoma, kai atvažiuoja šeima su vaikais, mažieji kartais gal ir nesupranta, kaip reikia tą šunį paimti, kad negalima jo tampyti. Tačiau tėvai turi sudrausminti tokius vaikus ir išaiškinti, kad šuo – ne žaislas. Buvo atvejis, kad atvažiavusių pirkėjų vaikas tikrai netinkamai elgėsi su šuneliais, tėvai jo nesudrausmino, net nematė tame problemos – aš jiems šuniuko nepardaviau. Tiesą sakant, jie taip ir nesuprato, kodėl aš persigalvojau.

Pirmiausia žmonės dažniausiai klausia, kokia šuns kaina. Jų paklausus – kas jums svarbiau, ar šuns charakteris, ar kaina, tokie žmonės dar ir užpyksta. Tačiau man yra labai svarbu, kad būsimas šunelio šeimininkas domėtųsi pačia veisle, šunelių charakterio bruožais, būdo savybėmis, priežiūra“, – kalbėjo Jioleta.

Taip pat moteris pabrėžia, kad jai labai svarbu, jog būsimieji šeimininkai į šunelį nežvelgtų, kaip į galimą „priedą prie algos“. Jeigu šuo parduodamas namams, jo naudoti veisimo programoje negalima.

Norinčiųjų eilė

[quote author=“Jioleta“]Žmonės dažniausiai klausia, kokia šuns kaina. Jų paklausus – kas jums svarbiau, ar šuns charakteris, ar kaina, tokie žmonės dar ir užpyksta. Tačiau man yra labai svarbu, kad būsimas šunelio šeimininkas domėtųsi pačia veisle, šunelių charakterio bruožais, būdo savybėmis, priežiūra.[/quote]

Maltos bišonai šiuo metu yra itin populiari veislė. Tačiau veisėja neslepia – paprastai skambina arba tie, kuriems įdomi tik šuns kaina, arba tie, kurie jau tvirtai apsisprendę tokį šunį įsigyti. Tad paprastai šuniukai būna rezervuojami žodžiu, ir tik vėliau planuojama vada.

„Kadangi turiu keletą kalyčių, šuniukai taip pat skiriasi. Kai paskambina žmogus, mes aiškinamės, kokio šunelio jis nori – ar namams, ar parodoms, ar parodoms ir veisimui. Tad šiuo metu turiu rezervacijų į priekį – ir vienos kalytės vadą planuoju, ir kitos kalytės, kuriai vadą planuoti galėsiu tik vėliau, būsimi šuniukai rezervuoti. Tiesa, būsimų pirkėjų tai negąsdina. Jie sutinka laukti, išlaukti savo šuns“, – pasakojo veisėja.