Elektroninio verslo era: vingrybės ir pavojai

Sparčiai tobulėjant technologijoms ir kasdienybei iš realaus gyvenimo persikeliant į virtualią erdvę, į pasaulinę rinką vis tvirčiau šaknis leidžia elektroninių parduotuvių verslas. Ne išimtis – ir mūsų valstybė. Lietuvoje vis labiau augant elektroninės prekybos apimtims, šalies verslininkams veriasi naujos galimybės verslo plėtrai. Prekybos internetu augimas laikosi jau ne vieną ketvirtį, ir ši sritis tampa nauja galimybių niša tiek pradedantiems verslininkams, tiek sėkmingai daug metų verslu užsiimančioms įmonėms.

Tačiau kaip iš tiesų elektroninis verslas įsibrovė į rinką, kada internetinės prekybos sritis pasieks našiausią amžių, kokie yra elektroninio verslo pliusai ir minusai ir kaip internetinė prekyba paveiks tradicinį verslą bei įtakos darbuotojų specifiką, papasakos Tarptautinės Lietuvos ir Vokietijos kapitalo elektroninio verslo, programavimo paslaugų ir interneto rinkodaros kompanijos „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda.

Tačiau iš pradžių apie tai, kokia yra elektroninio verslo evoliucija.

Platus galimybių spektras

Elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje.

Virtualus verslas apima visų santykių, susijusių su tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.

Tai įvairi veikla siekiant pelno – prekyba, rinkodara, teleservisas, telemedicina, nuotolinis mokymas, teledarbas, bankininkystė ir kitokia, vykdoma interneto aplinkoje.

Elektroninis verslas palengvina kliento prieigą prie norimų prekių ar paslaugų, sudaro sąlygas įvairesniam prekių ir paslaugų pateikimui klientui, didina prekybos apimtis, kadangi klientas lengviau randa norimas prekes ir paslaugas, o taip pat suteikia klientui galimybę užsisakyti norimas prekes visą parą.

Virtualaus verslo ištakos

Elektroninio verslo (e-business) terminą 1996 metais pasiūlė IBM atstovas Louis Gerstner.

Šio verslo atsiradimą lėmė technologiniai bei ekonominiai veiksniai, tai yra asmeninių kompiuterių bei individualių technologijų paplitimas, interneto technologijos, verslo globalizacija. Tad šiandien technologijos siūlo plačias galimybes įsilieti į tarptautinę rinką bei patobulinti jau esamą įvairiais metodais.

Reikalauja kompiuterinio išprusimo

Informacinės technologijos leido, o kai kuriais atvejais privertė organizacijas iš naujo apibrėžti savo verslo modelius ir pertvarkyti savo vidaus pajėgumus, kad galėtų išnaudoti elektroninio verslo metodus.

Organizacijoms atėjo supratimas, jog būtina bendradarbiauti, kad būtų sukurta kuo daugiau veiksmingų operacijų bei tiekimo grandinių, kurios sumažintų laiko ir išlaidų sąnaudas.

Tačiau siekiant, kad elektroninis verslas būtų efektyvus ir sėkmingas, reikalingas ne tik tiekėjo, bet ir kliento kompiuterinis išprusimas.

Taip pat užsiimant elektronine prekyba tiekėjui problematiška apsaugoti paslaugų teikimo priemonių saugumą.

Perka kas trečias

Virtualaus verslo plėtra Lietuvoje rodo, kad įmonės išnaudoja elektroninio verslo teikiamus privalumus didindamos savo konkurencingumą, taupydamos lėšas bei laiką.

Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS.LT yra atlikusi tyrimą, kurio metu nustatė, kad internete kokią nors prekę pirkęs yra kas trečias šalies gyventojas, o beveik trečdalis internetinių parduotuvių lankytojų elektroninėje erdvėje perka bent kartą per mėnesį.

Pagrindiniai lietuvių interneto pirkiniai – bilietai į įvairius renginius bei drabužiai, batai ir aksesuarai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad tik kas dešimtas elektroninis pirkėjas internete perka bent kartą per savaitę, 29 proc. tai daro bent kartą per mėnesį. Didžioji dauguma perkančiųjų internete – 60 proc. – perka rečiau nei kartą per mėnesį.

[quote author=“Aut. past.“]Pagrindiniai lietuvių interneto pirkiniai – bilietai į įvairius renginius bei drabužiai, batai ir aksesuarai.[/quote]

Daugiau nei kas trečias interneto vartotojas, t. y. 37 proc. internautų, elektroninėje erdvėje perka bilietus į renginius, teatrą bei kiną. Drabužius, batus ir aksesuarus internete renkasi 24 proc. pirkėjų internetu.

Į populiariausių prekių ir paslaugų internete trejetuką patenka ir lėktuvų bilietai, kuriuos įsigyja kas penktas vartotojas.

Rečiausiai mūsų šalies pirkėjai elektroninėje erdvėje renkasi interjero prekes, telefonus bei maistą. Pirkimas internetu populiariausias tarp 20–39 metų amžiaus gyventojų.

Nors pagrindiniai interneto pirkėjai yra didmiesčių gyventojai, pirkti tokiu būdu pamažu įpranta ir mažesnių miestų, miestelių bei kaimų gyventojai.

Per metus tokių pirkėjų dalis išaugo 7 proc. ir šiuo metu sudaro 24 proc. visų pirkėjų internete. (2012m. TNS. LT informacija).

Norint pradėti elektroninį verslą reikia mažiau pinigų

Prekių ir paslaugų prekyba internetu palanki ir patogi ne tik vartotojams, bet ir verslininkams, mat elektroninio verslo startui užtenka mažesnių investicijų nei tradiciniam verslui.

Elektroninis verslas, palyginti su tradiciniu, turi nemažai privalumų. Jį efektyviai kartu kurti ir plėtoti gali žmonės, realiai esantys skirtingose ne tik to paties miesto ar šalies, bet ir pasaulio vietose.

IT ekspertų teigimu, net nedidelės bendrovės, turinčios vos dalį kapitalo, reikalingo tradicinio verslo pradžiai, yra pajėgios sukurti naują elektroninį produktą ar elektroninę paslaugą. 

Virtualios įmonės greičiau ir išleisdamos mažiau pinigų tradicinio verslo atžvilgiu reaguoja į pokyčius dinamiškoje rinkoje. 

Jos gali greitai ir su mažesne finansine rizika kurti ir teikti naujas, tikslinei vartotojų grupei skirtas paslaugas. Tam reikalingos mažesnės kapitalo ir administravimo sąnaudos.

Erdvė patogi neįgaliesiems

Didesnės galimybės pradėti aktyvią veiklą virtualioje erdvėje atsiranda ir fizinę negalią turintiems žmonėms, nes elektroninio verslo veiklai nesvarbi jo dalyvių buvimo vieta. 

Tai reali galimybė sumažinti nedarbą, nes neįgalieji gali protinį darbą dirbti tiesiog namuose.

Įgauna pagreitį ir Lietuvoje

Tarptautinės Lietuvos ir Vokietijos kapitalo elektroninio verslo, programavimo paslaugų ir interneto rinkodaros kompanijos „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda prekybos ir paslaugų persikėlimą į virtualią erdvę vadina natūralia technologijų evoliucija ir lygina su automobilio technologiniu tobulėjimu.

„Prieš daugiau nei 120 metų žmonės važinėjosi su vežimais pakinkytais arkliais ir niekas nežinojo, kad galėtų būti kitaip… iki tol, kol neatsirado automobiliai. Atsiradus šiai transporto priemonei, ji per daugelį metų kito, tobulėjo ir ilgainiui tapo prieinama kone kiekvienam, dabar neįsivaizduojančiam kasdienės rutinos be transporto priemonės, o ir sutikti žmogų, važiuojantį vežimu – jau taip pat vargiai įmanoma. Taip pat ir su internetine prekyba.

Atsirado patogesnių įrankių, nuotoliniu būdu bendrauti su klientais. Jeigu anksčiau turėjome galimybę bendrauti popieriniais laiškais ar tik telefonu, tai šiandien turime realaus laiko komunikacinius įrankius, ir jų yra įvairiausių – stacionarus kompiuteris, kurį jau net galima vadinti vakar diena, mobilieji įrenginiai, kurie yra elektroninio verslo ateitis.

Jei prieš 20 metų klientas galėjo paskambinti pardavėjui ar paslaugų teikėjui ir kažko pasiklausti telefonu, tai šiandien telefone naudojantis internetu jau galima sužinoti viską apie įmonės teikiamas paslaugas, prekes ir net teikti užsakymą norimai prekei ar paslaugai ir ją įsigyti.

Prieš du dešimtmečius nebuvo tokių galimybių ir net nebuvo tokios kalbos, o šiandien mes su tuo gyvename.

Tad manau, kad dar po 20 metų mes gyvensime su tokiais dalykais, kokių šiandien dienai net neįsivaizduojame, kad jie gali būti“, – pasakoja kompanijos „NFQ Technologies“ vadovas P. Insoda.

Ankstyvosios stadijos technologinis keitimasis

Didžiausios programavimo įmonės Lietuvoje vadovas P. Insoda teigia, kad 75–80 proc. kompanijos sukurtų produktų yra skirta vakarų rinkoms ir apie 25 proc. – Lietuvai.

[quote author=“P. Insoda“]Tiek skaičiuojant pagal žmogaus perkamąją galią, tiek pagal gyventojų kiekį, Lietuvoje sunku investuoti į technologinius sprendimus.[/quote]

„Didžiulis technologijų šuolis didžiausią dėmesį skiriant išmaniesiems telefonams įvyko per paskutinį dešimtmetį. Vertinant realiai, nemanau, kad internetinė prekyba šiuo metu išgyvena aukso amžių.

Kadangi didžioji dalis verslų, ypač tradicinių, senesnių, neturi nuovokos ir supratimo, kaip tas technologines galimybes išnaudoti, ką tai duoda ir ką reikėtų daryti.

Nors atliekami tyrimai atskleidžia, kad dalis Lietuvos verslų pamažu keliasi ir į internetą, dabartinę situaciją apibūdinčiau kaip ankstyvosios stadijos technologinį keitimąsi.

Vertinant visų Lietuvoje veikiančių verslų masteliu, iš tiesų yra labai nedidelė dalis verslų, kurie leidžia savo klientams visiškai išnaudoti technologines galimybes. Tačiau, manau, kad ateityje pamatysime daug daugiau ir įdomesnių dalykų negu jau turime šiandien“, – sako P. Insoda.

Problema – silpnesnė rinka

„NFQ Technologies“ vadovas pastebi, kad Lietuvoje problema yra ne ta, kad tautiečiai negeba ar yra nedrąsūs priimti ir suvokti technologinių pokyčių, o tai, kad mūsų rinka palyginus su vakarų rinkomis yra stipriai silpnesnė.

„Tiek skaičiuojant pagal žmogaus perkamąją galią, tiek pagal gyventojų kiekį, Lietuvoje sunku investuoti į technologinius sprendimus. Juolab jei įmonės apsiriboja veikla tik Lietuvos rinkoje, jiems tampa ypatingai sunku išgyventi.

Faktas, kad verslui gauti grąžą iš investicijų į technologijas mažoje rinkoje yra daug   sunkiau“, – sako specialistas.

Lietuvoje – specialistų trūkumas

Didžiausios programavimo įmonės Lietuvoje vadovas P. Insoda teigia, kad vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria kompanija „NFQ Technologies“, – technologijų specialistų/programuotojų trūkumas.

„Viena iš problemų ir iššūkių IT versle – specialistų trūkumas. Kalbu apie tuos specialistus, kurie iš tiesų žino, kaip veikia elektroniniai verslai, kas yra gerai, kas ne, ko nedaryti, kokių klaidų vengti.

Specialistų tobulėjimo prasme, Lietuvoje vyksta pirmieji žingsniai. Tokių žmonių, kurie turi rimtos patirties su elektroniniu verslu, Lietuvoje yra labai mažai.

Kita problema yra ta, kad tie, kurie baigia universitetus, dar toli gražu nėra pasiruošę verslo realybei.

Siekdama paruošti kuo stipresnius specialistus, nukreipti juos teisinga kryptimi ir įdiegti   pamatinius praktinius dalykus, kurie šiandieniniame elektroniniame versle reikalingi kaip oras, mūsų kompanija investuoja į jaunimą ir du kartus per metus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose organizuoja kursus. Mes kuriame tokį kaip tiltą nuo universiteto teorijos į praktiką“, – pasakoja P. Insoda.

Ne pavojus realiam verslui, o būtinybė pasitempti

Nors elektroninis verslas atneša teigiamų pokyčių šalies ekonomikoje, stimuliuoja produktų ir paslaugų asortimento atnaujinimą bei plėtrą ir yra vienas iš ekonominės veiklos pažangos veiksnių, kartu toks verslas kelia pavojų tradiciniam verslui.

Kompanijos „NFQ Technologies“ vadovas P. Insoda pastebi, kad susidūrusios su besikuriančių „netradicinių“ bendrovių konkurencija, tradicinės įmonės turės ieškoti naujų savo veiklos organizavimo būdų.

„Tradicinis verslas taip pat turėtų nemiegoti, atrasti technologines galimybes ir jomis naudotis. Nes tie, kurie eina priekyje ir išnaudoja technologijų teikiamas galimybes, tiesiog įgauna didelį konkurencinį pranašumą ir laikui bėgant užkariauja didesnę rinkos dalį.

Tuomet   konkurentai mažų mažiausiai praranda didelę rinkos dalį, krenta jų pelningumas ir iš to sekantys ilgalaikiai dalykai. Tuomet išgyventi tiems, kurie nėra priekyje, tampa dar sunkiau“, – sako P. Insoda.

„Inovacijų atradimas, išmokimas jomis naudotis, įsibėgėjimas ir diegimas užtrunka. Nors tie verslai, kurie jau ryžosi keltis į virtualią erdvę, šiandien nėra dar labai stiprūs, bet jie mokosi, jie daro. Po trejų metų jie jau bus įsibėgėję, o likusiems bus labai sunku tokias įmones vytis.“