Elektroniniai leidiniai internete. Ar nurungs skaityklė tikrą knygą?

Praktiškai visas mūsų gyvenimas persikėlė į internetinę erdvę. Televizija, radijas, koncertai, ištisos fotografijų galerijos, netgi mūsų draugų ir pažįstamų gyvenimai – visus šiuos dalykus galime pamatyti vos spragtelėję kelis pelės mygtuko paspaudimus.

Knygos, žurnalai ir laikraščiai taip pat ne išimtis – viskas keliasi į elektroninę erdvę. Praktiškai kiekvienas dalykas, kurį galima „pačiupinėti“ gyvai, turi ir elektroninę versiją. Taigi klausimas – ar elektroninės knygos yra tokios pat populiarios, kaip ir kiti į virtualią erdvę persikėlę dalykai?

Atsakymas Jus nustebins.

Mažas protestas

Kai tik kalba pasisuka apie knygas, ko gero, pirmiausia dažnas ima galvoti ne apie ką kita, bet būtent apie biblioteką. Bibliotekoje anksčiau žmonės praleisdavo daug laiko, o ir dabar į ją traukia vis daugiau vaikų, jaunimo, greitai užsuka darbingo amžiaus žmonės, popietes čia leidžia senjorai. Dažnas su nostalgija galvoja apie aukštas, iki lubų knygomis nukrautas lentynas, bibliotekos kvapą, tylų lapų šiurenimą, neskubius besirenkančiųjų ką skaityti žingsnius, garsesnį užverčiamos jau perskaitytos knygos viršelio dunkstelėjimą, tylų kostelėjimą perverčiant laikraščio lapus.

Ar gali tuos dalykus atstoti kompiuteris?

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Birutė Ruzgienė tikina – skaitytojai vis dar mieliau renkasi popierinį skaitymo variantą.

„Turime mes tų prieigos prie elektroninių knygų galimybių, tik kad skaitytojai nelabai jų nori. Tradicinė knyga kol kas sėkmingai konkuruoja. Mes bandėme užsakyti ir elektronines laikraščių versijas, bet žmonės nenori jų skaityti kompiuteryje.

Kita vertus, yra dalis žmonių, kurie naujienas skaito tik interneto portaluose. Mano aplinkoje taip pat yra žmonių, kurie laikraštį į rankas paima tik savaitgaliais.

Knyga turi savo žavesio. Pernai turėjome prieigą prie „Vyturio“ mokslinės literatūros, kai vienu metu daugeliui reikia to paties kūrinio, tačiau negaliu pasakyti, kad tai pasiteisino. Šiemet vėl siūloma tokia prieiga, ji yra mokama – kaina nėra didelė, tačiau populiarumo ji nesulaukė, tad kažin ar vėl užsisakinėsime“, – kalbėjo bibliotekos direktorė.

B. Ruzgienė svarstė, kad studentams kompiuterinė mokslinės literatūros versija gali būti patogesnė, tarkim, rengiant rašto darbus, tačiau nemaža dalis studentų mokymuisi visgi renkasi popierinį knygos variantą.

„Skaityti ir mokytis turbūt maloniau iš popierinio varianto. Galima ir pasibraukti, ir kažką šalia pasirašyti. Aišku, daug kas nuo paties žmogaus priklauso“, – kalbėjo B. Ruzgienė.

Jai antrino ir Skaitytojų skyriaus vedėja Asta Šeliakienė, kuri teigė, kad užsakius elektronines laikraščių versijas skaitytojai net, galima sakyti, užprotestavo.

„Ąžuolaičių ir Keleriškių filialuose buvo užsakyti elektroniniai laikraščių variantai. Tačiau tai visiškai nepasiteisino – kiek teko girdėti, žmonės net pasipiktino, klausdami, kas čia per dalykas? Jie net, galima sakyti, užprotestavo, reikalaudami popierinių laikraščių“, – pasakojo A. Šeliakienė.

Skaityklės nesužavėjo

Biblioteka šiuo metu turi dvi elektroninių knygų skaitykles, kuriomis galėtų naudotis žmonės. Tačiau šis projektas, pasirodo, buvo visiškai neįvertintas.

„2015 metais įgyvendinę projektą gavome dvi elektroninių knygų skaitykles. Pirmiausia gana intensyviai darėme pristatymus, mokėme, bet atėjo į pristatymus vos keli žmonės, pasižiūrėjo, ir pasakė: „Ačiū, nereikia, mums labiau patinka popierinė knyga“.

Skaityklių žmonės nepripažino gal ir dėl to, kad skaityklėje skaityti knygas galima tik bibliotekoje. Jų neštis namo negalima, išsikelti į savo laikmenas taip pat negalima. Juk bibliotekoje išduodamas knygas tai nešamės namo, esame prie to pripratę.

Tačiau kitaip negalėjome daryti – toks projekto tikslas ir buvo.

Skaityklę gal būtų patogu turėti kelionėje, gal kažkur namuose jaukiai įsitaisius skaityti. O išeina taip, kad žmonės būtų priversti pas mus sėdėti ir skaityti knygą“, – svarstė bibliotekos Skaitytojų skyriaus vedėja.

[quote author=“Aut. past.“]Studentams kompiuterinė mokslinės literatūros versija gali būti patogesnė, tarkim, rengiant rašto darbus, tačiau nemaža dalis studentų mokymuisi visgi renkasi popierinį knygos variantą.[/quote]

Pašnekovė kalbėjo, kad, jos manymu, skaityklės į bibliotekas pateko tiesiog ne laiku. Šiuolaikiniai žmonės greitai perpranta naujausias technologijas, bei jas „perkanda“. Tad nupirktos elektroninės knygos netrunka pasirodyti įvairiuose socialiniuose tinkluose, forumuose bei ne visai legaliose medžiagų dalijimosi svetainėse.

„Kai kurie derina popierinės knygos ir elektroninės knygos skaitymą – jei negauna popierinio varianto, o labai nori perskaityti, skaito elektroninį, arba atvirkščiai.

Aš pati irgi nesinaudoju skaitykle, nes nemyliu. Myliu popierines knygas, – juokiasi Asta. – Be kita ko, kūriniai yra dažnai laisvai prieinami internete. O ir pati skaityklė nėra labai patogi – kai darėme pristatymus, jaunimas žiūrinėjo tas skaitykles, ir pasakė, kad mobiliajame telefone patogiau skaityti, nei skaityklėje“, – pasakojo pašnekovė.

Savitarnos svetainė

Kur kas patogesnis ir didesnį skaitytojų srautą pritraukiantis bibliotekos sugalvotas projektas – „Inovatyvi biblioteka“. Šioje bibliotekoje naudojamos Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvų knygos. A. Šeliakienės manymu, tokia internetinė bibliotekos versija yra gerokai patrauklesnė, nes suteikia skaitytojui daugiau laisvės.

„Ten galima užsisakyti knygą, atsisiųsti į savo kompiuterį aktyvią nuorodą, kuri galioja tam tikrą laiką. Tai gerokai patogiau nei mūsų skaityklių projektas. Tokiu atveju galima skaityti knygas kompiuteryje, kurio ekranas galbūt didesnis, kurį gali namuose nusinešti, kur tau patogu“, – kalbėjo bibliotekos darbuotoja.

Žmogus, kuris yra LIBIS bibliotekos skaitytojas, turintis skaitytojo pažymėjimą, gali dviem savaitėms pasiskolinti ir skaityti elektroninę knygą. Vienu metu galima skaityti 2 elektronines knygas. Naudojimosi jomis laikotarpį galima prasitęsti du kartus po dvi savaites, tačiau tik tada, jeigu knygos nėra rezervuotos kito skaitytojo.

Skaitytojus žavi ir tai, kad perskaitytą elektroninę knygą galima reitinguoti, komentuoti, priskirti žymas.

Jei sudominusi knyga turi prisegtą fragmentą, galima pasinaudoti funkcija „Pavartyti“ ir susipažinti su knygos ištrauka, kuri sudaro iki 10 proc. viso dokumento. Pavarčius knygą lengviau nuspręsti, ar norima ją skaityti.

Yra tik virtualių lankytojų

Galimybė internete naudotis bibliotekos paslaugomis lemia tai, kad biblioteka turi nematytų, tik internete figūruojančių lankytojų.

„Mes matome, kad bibliotekoje yra 16 virtualių vartotojų. Realiai jų nematėme, tačiau jie eina į mūsų bibliotekos svetainę, naudojasi katalogu, galbūt skaito Nacionalinės bibliotekos knygas. Na, daro kažką, kam reikia prisiregistruoti prie mūsų svetainės. Dauguma jų, žinoma, iš didmiesčių“, – pasakojo A. Šeliakienė.

Senoji literatūra atgimsta naujai

Biblioteka į internetinę erdvę kelia kūrinius, kurie gali pasitarnauti mokslams ar tyrinėjimui. Svetainėje epaveldas.lt paskelbtas suskaitmenintas literatūrinis paveldas.

[quote author=“Aut. past.“]2015 metais įgyvendinus projektą biblioteka gavo dvi elektroninių knygų skaitykles. Tačiau į pristatymus atėjo vos keli žmonės, pasižiūrėjo, ir pasakė: „Ačiū, nereikia, mums labiau patinka popierinė knyga“.[/quote]

Projekto metu skaitmeninamos XVI–XX a. knygos lietuvių kalba ir lituaniniai leidiniai, senieji Lietuvos ir išeivijos periodiniai, kartografiniai leidiniai, smulkioji spauda, pavyzdžiui, valdžios įstaigų įsakymai, potvarkiai, atsišaukimai, afišos, programos ir daugelis kitų įvairius istorinius laikotarpius atspindinčių dokumentų.

„Didelio populiarumo sulaukęs portalas www.epaveldas.lt pasipildys ne tik dokumentinio paveldo įvairove, bet ir retais bei unikaliais šio paveldo skaitmenintais vaizdais. Pavyzdžiui, Lietuvos raštijai ypač svarbia 1547 m. Karaliaučiuje išleista pirmąja lietuviška knyga – M. Mažvydo „Catechismvsa prasty szadei…“ Pasaulyje tėra žinomi tik du šios knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, kitas – Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekoje. Portale atsiras suskaitmeninta seniausia išlikusi knyga, išspausdinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1595 m., kurią išvertė M. Daukša – „Kathechismas arba Moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs“; D. Kleino „Grammatica Litvanica“, išleista Karaliaučiuje 1653 m.; K. Donelaičio „Gromata vieno gaspadoriaus būrams“, kurios vienintelis išlikęs egzempliorius saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, ir daugelis kitų spausdintinio paveldo retenybių.

Išskirtinio dėmesio nusipelno XVI–XVIII a. veikusios Vilniaus akademijos spaustuvės darbai. Portale bus pateikti Alberto Kojelavičiaus, Žygimanto Liauksmino, LDK poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, jo pasekėjų ir daugelio kitų autorių veikalai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra sukaupusi pilniausią lietuvių išeivijos spaudos rinkinį, kuris yra skaitmeninamas ir bus pateiktas į portalą. Įgyvendinant projektą, pasirašytos autorinės licencinės sutartys, kurių pagrindu autoriai ir leidėjai neatlygintinai suteikia Nacionalinei bibliotekai neišimtinę licencinę teisę skaitmeninti bei skelbti portale epaveldas.lt 93 pavadinimų kūrinius. Įgyvendinus projektą, portale bus išsamiausias lietuvių išeivijos skaitmenintas spausdinto paveldo turinys.

Portalas praturtės įvairiu visų projekte dalyvaujančių partnerių skaitmenintu rankraštiniu paveldu. Todėl šis skaitmenintas turinys plačiai atspindės XVI–XIX a. Lietuvos istorinę, politinę, socialinę ir ekonominę panoramą, užfiksuotą Didžiosios Kunigaikštystės 1540–1845 m. teismų aktų knygose, bažnytinėse gimimo, santuokos ir mirties metrikose bei archyviniuose dokumentuose“, – rašoma portale.

Ypač retų spaudinių arba rankraščių atsiradimas portale ženkliai praplės unikalių paveldo vertybių naudojimo galimybes; kita vertus, šios vertybės, naudojant jų skaitmenines kopijas, bus ilgiau išsaugomos ateinančioms kartoms.

Studentų nesužavėjo

Tuo tarpu Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka siekė palengvinti studentų dalią, tačiau panašu, kad mokslinės literatūros bibliotekoje jie neieško.

„Kauno technologijos universitetas pernai mums pasiūlė nemokamą prieigą prie mokslinės literatūros. Tačiau išėjo taip, kad tą pamatė tik pačios bibliotekos darbuotojos. Reklamavome, kvietėme studentus, tačiau buvo vasara, ir susidomėjimo beveik nesulaukėme.

Ko gero, visą mokslams reikalingą medžiagą jie gauna aukštosiose mokyklose, o pas mus į biblioteką ateina knygų, grožinės literatūros.

Mes pačios matėme, kad leidiniai tikrai geri, kokybiški, tačiau mokėti pinigėlius tam, kad niekas jais nesinaudotų – na, nusprendėme, kad to nereikia. Kita vertus, internete galima rasti mokslinės literatūros, tačiau vėlgi – internete skelbiama medžiaga niekada nebus tokia pat išsami, kaip knygoje“, – kalbėjo A. Šeliakienė.

Internetinio katalogo nauda

Biblioteka internetinėje erdvėje turi savo portalą, kuris yra itin patrauklus, ir puikiai įrodo, kad internetas ir knygos gali vienas kitą papildyti.

„Dauguma turi kompiuterius namuose ir naudojasi galimybe prisijungti prie knygų paieškos internete. Galimybė susirasti norimą knygą ir ją užrezervuoti bei prasitęsti laikymo laiką internete skaitytojams labai imponuoja. Kuo toliau, tuo dažniau žmonės naudojasi šia galimybe.

Tie žmonės, kurie nežino, ko konkrečiai nori – ateina į biblioteką, vaikšto tarp lentynų. Tačiau atėjus į biblioteką niekada negali žinoti, ar konkreti knyga, kurios tuo metu nori, bus. O štai prisijungę prie mūsų sistemos internetu žmonės neišėję iš namų gali sužinoti, ar yra jų norima knyga laisva, ar ne. Galima ją rezervuoti, galima stoti į laukiančiųjų eilę, jeigu knyga jau paimta“, – vardijo A. Šeliakienė.

Bibliotekos darbuotoja neslepia – naujų ir populiarių knygų biblioteka neretai turi vos po vieną egzempliorių, ir žmonėms, jei ne internetas, būtų labai sunku sužinoti, ar toji knyga laisva.

[quote author=“Aut. past.“]Biblioteka internetinėje erdvėje turi savo katalogą, kuris yra itin patrauklus, ir puikiai įrodo, kad internetas ir knygos gali vienas kitą papildyti.[/quote]

Tuo tarpu rezervavus knygą virtualioje erdvėje, vos ji grąžinama ankstesnio skaitytojo į biblioteką, pirmasis laukiantis eilėje apie tai informuojamas elektroniniu laišku.

„Sistema labai patogi. Kas pabando, tie praktiškai vien tik ja ir naudojasi. Galbūt internete susiranda knygų aprašymus, galbūt susigundo draugo pasiūlyta knyga – jie ją rezervuoja, ir nereikia gaišti laiko jos ieškant. Tiesa, kol kas vaikštančių tarp bibliotekos lentynų yra šiek tiek daugiau. Tačiau žmonės sparčiai keliasi į internetinį katalogą. Pernai rezervuojančiųjų knygas internetiniame kataloge buvo 762“, – pasakojo A. Šeliakienė.

Bibliotekos darbuotoja pasakojo, kad visgi didžioji dalis rezervuojančiųjų knygas internetu yra darbingo amžiaus žmonės. Senjorai šiek tiek atsargiau žvelgia į šią sistemą, tačiau pabandžiusieji lieka patenkinti, mat naudojimasis sistema – išties paprastas.

Senojo formato pergalė

Nepaisant to, kad kai kurie literatūros kūriniai – ypač skirti mokslams bei tyrinėjimui – didžiųjų miestų bibliotekose bei internetinėje bibliotekoje sulaukė daug dėmesio, tačiau visiškai pereiti į virtualią erdvę bibliotekai neapsimoka, o gal net ir nereikia.

Žmonėms popierinė knyga yra mielesnė širdžiai.

„Galbūt dabartiniams vaikams, kai jie užaugs, virtualios knygos bus patrauklesnės. Tačiau kol kas knygas skaito vyresni žmonės, o jiems iš senų laikų likęs papratimas, nostalgija. Tačiau ir jauni žmonės myli tradicinio formato knygas. Būna atvejų – jauni žmonės ateina ir sako, kad, rodos, galima rasti internete daug visokios informacijos, daug įdomių dalykų, tačiau popierinę knygą skaityti maloniau, ir atsiminti rašomą informaciją lengviau“, – kalbėjo A. Šeliakienė.