Justas Ščiukas: „Tai nėra tiesiog eksperimentavimas“

Nors daugiausia laiko Justas Ščiukas praleidžia Vilniuje, tačiau savo patirtimi nevengia pasidalinti ir su kraštiečiais. Jį galima pamatyti jaunimui skirtuose renginiuose: Justas moko kapueiros (kovos menas su ryškiais akrobatiniais elementais) paslapčių, prisijungia prie muzikos grupių veiklos.

Nors kaip pats Justas sako, jo kaip šokėjo patirtis apsiriboja 12 klase, tačiau judesio menui jisai lieka ištikimas ligi šiolei. Šiuo metu Justas gilinasi į Pilateso metodą, kuris užburia kuriama proto ir kūno harmonija, atliekamų judesiu tikslumu ir sudėtingumu, ramybe ir gana greitai pastebimais rezultatais.

Su aistringu keliautoju, šokėju, choreografu šiandien daugiausia kalbėsime apie… maistą. Justas – daugelio kulinarijos konkursų dalyvis bei prizininkas. Mūsų pokalbis sukasi apie atradimus eksperimentų kelyje, priežastis, kurios skatina nestovėti vietoje ir eiti toliau.

Pirmenybė – paprastumui

– Vieni žmonės maistui neskiria pernelyg didelės reikšmės – valgo tai, „kas po ranka papuola“, nesukdami dėl to galvos. Kiti, priešingai, valgymo procesui skiria ypatingą dėmesį: galvoja apie kiekvieną kąsnį, kurį dedasi į burną, sėdasi tik prie gražiai serviruoto stalo. Kokią reikšmę teikiate maistui Jūs, ar turite valgymo „ritualus“, tradicijas?

– Žinoma, svarbu, ką dedame į burną. Nes tai statybinė medžiaga mūsų kūnui ir protui. Valgymas nėra toks paprastas – į jį reikia įdėti darbo kramtant. Manau, tik tada maistas yra energijos, gyvybingumo ir sveikatos šaltinis.

„Ritualų“ neturiu: esu linkęs gaminti paprastą, greitai paruošiamą ir daug laiko nereikalaujantį šviežią valgį. Visgi niekas neprieštaraus, jog skanus maistas gali pamaloninti gomurį.

– Maisto gaminimas Jūsų gyvenime peržengia „šefo savo namuose“ ribas. Dalyvavote Lietuvos grilio čempionatuose ir pelnėte laimėjimų. Ką Jums reiškia dalijimasis savo patirtimi su kitais?

– Smagu dalintis žiniomis apie maistą. Gaminti gali visi ir tai yra labai paprasta, reikia tik žinoti kelis dalykus apie maistą: žinodami „kas yra kas“, mes lengviau valdome situacija.

– Kokių taisyklių laikotės gamindamas, rinkdamasis produktus?

– Gaminant svarbu atsižvelgti į „priešingybių“ principą: atskirti, kurie produktai yra saldūs, kartūs, rūgštūs, sūrūs, aštrūs. Saldžiam skoniui priešingas sūrus, karčiam – saldus, rūgščiam – saldus, aštriam – saldus. Tai reiškia, jog jei per daug druskos patiekale, dedu cukraus, jei per kartus – dedu cukraus, jei per saldus – dedu rūgšties ir t.t..

Naudinga žinoti, kokie produktai į kokią kategoriją patenka: angliavandenių, baltymų ar riebalų. Savo mitybą skirstau taip – angliavandeniai, tai krakmolingi produktai (pvz. bulvės), grūdinės kultūros ir visi vaisiai. Baltymai – visi ankštiniai ir jų produktai. Riebalai – tai aliejai, riešutai ir avokadas.

[quote author=”J. Ščiukas”]Žinoma, svarbu, ką dedame į burną. Nes tai statybinė medžiaga mūsų kūnui ir protui.[/quote]

Maistą derinu labai paprastai. Riebalų beveik visai nevalgau, o jei valgau, stengiuosi juos vartoti atskirai arba taip, kad sudarytų nedidelę dalį maisto. Mano pagrindinis kuras yra angliavandeniai, juos valgau vienus. Jie lengviausiai virškinami, mažiausiai apsunkina. Kartais prie angliavandenių ar riebalų pridedu ir šiek tiek baltymų. Visgi mano kasdienybė – vadinamasis „fat free food“ (maistas be riebalų). Formulė 80/10/10 – visada yra kaip gairės. Maitindamiesi pagal ją 80 procentų kalorijų turime gauti iš angliavandenių, 10 procentų – iš riebalų, 10 procentų – iš baltymų. Pagrindinę raciono dalį sudaro neapdoroti vaisiai ir daržovės.

Eksperimentavimas prasidėjo jau paauglystėje

– Jūsų gyvenime buvo žaliavalgystės etapas, dabar esate veganas. Paprastai žmonės keičia savo mitybos įpročius neatsitiktinai: vienus paskatina noras sustiprinti sveikatą, kiti – tiesiog eksperimentuoja. Kas lemia Jūsų apsisprendimą?

– Eksperimentavimas. Ir tai nėra „tiesiog“. Maistas, kurį valgome kasdien, turi labai didelę įtaką mūsų savijautai. Tokio suvokimo vedamas jau paauglystėje pradėjau eksperimentuoti su mityba. Rezultatai būdavo skirtingi ir ne visada geri. Visgi su laiku pradėjau daugiau domėtis informacija apie maistą ir kūnui reikalingas medžiagas. Dėl to galėjau ištaisyti klaidas mityboje. Tad tęsiau eksperimentus. Būdamas žaliavalgiu, buvau veganas. Pasikeitė tik tai, jog dabar valgau ir termiškai apdorotą maistą. Filosofijų skirtumas – tik terminis apdorojimas.

[quote author=”J. Ščiukas”]Gamina ne buitinė technika, o virėjas.[/quote]

– Kokią reikšmę tokios mitybos pasirinkime turi etiniai motyvai, atjauta gyvūnams?

– Viskas labai paprasta. Jei aš turiu galimybę pripildyti savo pilvą, nežudydamas, nedarydamas niekam žalos, renkuosi šį būdą. O šiuolaikiniame pasaulyje taip maitintis yra vieni juokai.

– Užsiminėte apie padarytas klaidas. Kokios jos?

– Turėjau per mažai informacijos apie reikalingą kalorijų skaičių, organizmui būtinus vitaminus ir mineralus. Keisti mitybą, nereiškia išbraukti iš savo valgiaraščio tam tikras maisto medžiagas, tai reiškia, jog vienus produktus teks pakeisti kitais tam, kad mityba būtų visavertė.

Perėjo ir „fanatizmo“ etapą

– Neretai žmonės, pradėję propaguoti kitokią negu ligi šiolei gyvenimo, mitybos filosofiją, yra gana kritiški kitų gyvenimo būdui; pavyzdžiui, vegetarai smerkia vadinamuosius visavalgius. Kodėl, Jūsų nuomone, taip atsitinka? Ar Jums pačiam tokia situacija pažįstama?

– Man irgi taip buvo. Klausimas, jei rastumėte neišsemiamą šaltinį, iš kurio atsigėrus jaustumėtės gyvybingesnė ir lengvesnė, ar nenorėtumėt eiti aplink pasaulį ir visiems papasakoti, žinoma, jog niekas netikės, tada įrodyti, kad jis yra ir kur jis? Taip yra ir su mitybos supratimu, įsigilinimu ir keitimu.

Smagu, jog tai – laikina. Vėliau ateina ramybė ir tolerancija kiekvieno skirtingiems mitybos įpročiams. Visi renkamės patys.

Sutikčiau, jog noras dalintis informacija kartais pateikiamas per agresyviai.

– Ar nesudėtinga derinti aktyvų, sportišką gyvenimo būdą ir veganišką mitybą?

[quote author=”J. Ščiukas”]Keisti mitybą, nereiškia išbraukti iš savo valgiaraščio tam tikras maisto medžiagas, tai reiškia, jog vienus produktus teks pakeisti kitais tam, kad mityba būtų visavertė.[/quote]

– Visiškai nesudėtinga derinti mitybą ir gyvenimo būdą. Lygiai taip pat kaip derina visavalgiai, taip derinu ir aš.

Trijų ingredientų dieta

– Dažnai manoma, jog pradedant maitintis veganiškai reikia specialių, ypatingų brangių prietaisų: lėtaeigių sulčiaspaudžių, itin galingų maisto trintuvų… Ar įmanoma skaniai ir visavertiškai maitintis neinvestuojant didesnių sumų į buitinę techniką?

– Valgymui reikia burnos, o tai mes visi turime. Reikiama virtuvės įranga priklauso nuo kiekvieno asmeninių poreikių. Pagrindiniai mano maisto gamyboje dalyvaujantys įrankiai yra dujinė, peilis, lentelė, puodas, medinis šaukštas. Kaip jau minėjau, gamina ne buitinė technika, o virėjas, tad žinant šiek tiek apie maistą užtenka pagrindinių įrankių skaniai ir visavertiškai pavalgyti.

– Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje sunku būti žaliavalgiu/veganu/vegetaru?

– Ne. Manau, tai paprasčiau nei atrodo.

– Kur semiatės idėjų, įkvėpimo savo kulinarinėms improvizacijoms?

[quote author=”Aut. past.”]Veganai atsisako gyvulinės kilmės maisto: mėsos žuvies, kiaušinių, pieno medaus – bet kokių produktų, kurių gavimas susijęs su gyvūnu išnaudojimu žmogaus tikslams.[/quote]

– Iš kasdienybės. Kažkur užsukai pavalgyti, pamatei receptą „Facebook“ tinkle, draugas pasidalino savo gamintu patiekalu. O visa kita jau informacijos apdirbimas galvoje ir naujų derinių mėginimas.

– Kaip atgaivinti žiemą nusilpusią imuninę sistemą?

– Aš naudoju trijų ingredientų derinį. Produktai: šviežias, įvairus, visavertis maistas, geras miegas ir daug vandens. Gamyba: gerbiant ir mylint maistą bei save. Nepersivalgom, einam miegoti, kad užtektų laiko poilsiui ir karts nuo karto prisimenam stiklinę su vandeniu.

Pusryčių kokteilis

Reikės: apie 16 šviežių datulių, 2 šaukštš chia sėklų, 1 š. kanapių baltymų miltelių, 1 šaukšto maca šaknies miltelių, 1 šaukšto spirulinos miltelių, 1 šaukšto nekepintos kakavos miltelių, apie 1 litrą vandens. Viską suplakame vaisių maišytuvu.

Greitas užkandis

Juoda ruginė duona, plonai patepta garstyčiomis, avokadu, o ant viršaus – riekelė virto buroko. Pabarstome prieskoniais.

Avokado užtepėlę galima paskaninti asafetidos, juodosios druskos ir juodųjų pipirų mišiniu.

Veganiškas tinginys

Šiame populiariame veganiškojo tinginio variante kondensuotas pienas pakeičiamas kokoso pienu, pyragas gardinamas džiovintais vaisiais (itin tinka abrikosai) ir kepintais riešutais.

Reikės: 400–500 g mėgstamų sausainių (klasikinėje veganiškoje versijoje naudojami „Du gaideliai“), 1/2–1 skardinės kokosų pieno, saujelės smulkintų riešutų, saujelės džiovintų vaisių (abrikosų), 1,5 plytelės juodojo veganiško šokolado (pvz. „Pergalės“ juodasis); tinginį galima pasaldinti 1–2 šaukšteliais cukraus, vaisių sirupu bei pagardinti 2 šaukšteliais kakavos.

Gaminimas: pakepiname riešutus. Sutrupiname sausainius ir sumaišome su riešutais bei išmirkytais džiovintais vaisiais.

Ant ugnies arba garų vonelėje ištirpiname šokoladą, tada supilame kokosų pieną, suberiame cukrų, kakavą (jeigu dedame) ir viską išmaišome. Gautą skystą masę maišydami šiek tiek pašildome ir ją užpilame ant sutrupintų sausainių. Viską permaišome. Pravėsusį tinginį krečiame į paruoštą formą ar sukame į maistinę plėvelę. Paliekame kelioms valandoms arba per naktį šaldytuve.