Cepelinus – tik su komanda

 Cepelinus – tik su komanda

Sandra Buinovskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė, juokiasi, kad maisto gamybai jai reikia įkvėpimo. Nė kiek ne mažiau nei menininkui imant teptuką. Tiesa, tokiems valgomiems meno šedevrams Sandrai dažnai pritrūksta laiko, tad kasdienai savo šeimai jauna moteris ruošia paprastesnius patiekalus.

Su mama ir močiutėmis

Gaminti pašnekovė išmoko su mama ir močiutėmis besisukdama virtuvėje. „Mėgstu gaminti iš tešlos – miltinius patiekalus. Pavyzdžiui: žagarėlius, spurgytes, – atskleidžia ji. – Viena močiutė kepdavo labai skanius žagarėlius, kita – sausainiukus, grybukus. O šiaip gaminti man visada patikdavo.“

Virtuvė „išsukdavo“ nuo daržo

Sandra pasakoja, kad paauglystėje virtuvė jai padėdavo išvengti daržo darbų.

„Su mama sutardavau, jog užuot dirbusi darže pagaminsiu pietus, – šypsosi gudruolė. – Buvau meistriškai įgudusi virti plovą, kepti čeburekus. Šiuos du patiekalus galėčiau pavadinti savo firminiais. Mama jų gaminti nebesiimdavo, visad aš.“

Tapo  darbu

Paauglystėje gaminti maistą Sandrai buvo smagus užsiėmimas. Mat dažniausiai ji virtuvėje šeimininkaudavo savaitgaliais – laisvu laiku. O dabar, sukūrus šeimą, pasak pašnekovės, tai tapo kasdieniu darbu.

„Man gaminti reikia įkvėpimo, nusiteikimo“, – sako jauna moteris. Vis tik grįžusi iš darbo namo Sandra stengiasi paruošti ką nors skanaus. Teiraujuosi, kas jos šeimai tas „kažkas skanaus“. Tai anaiptol ne cepelinai ar bulvių plokštainis.

„Lietuviškus įprastus patiekalus – cepelinus, koldūnus, gaminu retai. Koldūnų pati viena namie apskritai niekad nesu raičiusi, – juokiasi Sandra. – Tik su močiute. Vienai pernelyg daug laiko atima. Šeimai palepinti kartkartėmis pagaminu balandėlių, bet vis dėlto dažniausiai tokius patiekalus valgome pas mamą.“

Pasaulietiška virtuvė

Kaip ir kiekvienos jaunos šeimos, taip ir Sandros virtuvė – pasaulietiška. Joje daug kitiems kraštams būdingų maisto produktų, prieskonių, daržovių. O patiekalai – gana greitai paruošiami.

„Mėgstame makaronus, itališką virtuvę. Gardžiuojamės makaronais su jūros gėrybėmis, faršu, tunu. O bene didžiausia šventė šeimos skrandžiams – lazanija“, – sako pašnekovė.

Sandros šeima mėgsta troškinius, sriubas: burokėlių, šiupininę, tirštą aitriųjų paprikų.

„Mums skanūs ir lietuviški patiekalai, bet dieną kažkur pavalgai, o grįžus vakare nebesinori sunkiai virškinamo maisto, tad renkuosi lengvesnę vakarienę“, – aiškina Sandra.

Ilgai gaminamus patiekalus – cepelinus, bulvių plokštainį, pašnekovė palieka savaitgaliams. Dažniausiai sekmadieniams. Cepelinus šeima skanauja tik tada, jeigu juos gaminti sutinka visi drauge.

„Tai būna šeimos komandinis darbas: kas bulves lupa, kas tarkius spaudžia“, – pasakoja ji.

Stengiasi sveikiau

Dirbdama sveikatos priežiūros specialiste pašnekovė stengiasi, kad šeima valgytų kuo sveikesnį maistą.

„Renkuosi kuo maistingesnius maisto produktus, skaitau etiketes. Žiūriu, kad būtų kuo mažiau pridėta kenksmingų maisto priedų, pavyzdžiui, E621. Stengiuosi, jog šeima valgytų daugiau įvairių daržovių, mažiau bulvių. Sūnus pomidorų nevalgo, todėl dažniausiai pirma padarau be pomidorų, o paskui jau įmaišau“, – dalijasi ji.

Eksperimentai netyčia

Didele eksperimentatore Sandra savęs nevadina. Eksperimentai jai pavyksta netyčia. Mat gamindama maistą jauna moteris niekad neragauja.

Radusi receptą internete, visada jį pakoreguoja pagal šeimos pomėgius. „Aišku, miltų, vandens santykio nekeičiu, bet jei tai salotos, tada daugiau įdedu to, ką šeima mėgsta. Štai mums su vyru patinka aštrus maistas“, – šypsosi Sandra.

Pyragas – iš akies

Pašnekovė sako obuolių pyragą kaskart iškepanti vis kitaip. Ne dėl išskirtinių priedų ar pagardų, o todėl, kad kiekvienąsyk sumaišo eiliškumą.

„Neturiu obuolių pyrago recepto, kuriame būtų griežtai nurodytas eiliškumas, ką po ko dėti. Kai produktus sudedi kitaip, kitoks išeina ir pyragas: sykį minkštesnis, sykį šlapesnis. Obuolių pyragą visada maišau iš akies“, – sako Sandra.

Sūrio pyragas

Reikia:

pagrindui

1 kiaušinio

65 g šalto sviesto

60 g cukraus

180 g miltų

9 g kepimo miltelių

sūrio masei

0,5 kg kreminės (pertrintos) varškės

3 didelių kiaušinių

10 g vanilinio cukraus (naudoju vanilinę pastą)

120–150 g cukraus

1 pakelio vanilinio pudingo

350 g pieno

110 g aliejaus

Pagrindui skirtus produktus sumaišykite virtuviniu kombainu, o jei jo neturite, pirmiausia peiliu sukapokite sviestą su miltais, po to sudėkite likusius produktus ir greitai užminkykite tešlą.

Kepimo formos dugną išklokite kepimo popieriumi, paruoštu pagrindu išklokite dugną ir šiek tiek sienelių. Padėkite formą į šaldytuvą bent pusvalandžiui.

Sūrio masei skirtus produktus išplakite. „Aš pirmiausia paplaku kiaušinius su cukrumi, paskui supilu pieną su aliejumi ir sudedu varškę su pudingu. Masė būna skystoka. Neišsigąskite – ji tokia ir turi būti“, – perspėja Sandra.

Masę supilkite į formą ir dėkite kepti į 190–200 °C įkaitintą orkaitę apie 45 min.–1 val. Jei viršus pradeda ruduoti pridenkite kepimo popieriumi.

Atvėsinkite pirmiausia pravėrę dureles, o paskui išimkite ir atvėsinkite iki kambario temperatūros ant grotelių.

„Aš sūrio pyragus mėgstu valgyti gerai atvėsintus, todėl kai atvėsta, padedu į šaldytuvą dar 3 valandoms.

Išsitirpinu šokoladą su grietinėle. Kai pravėsta, sudedu į šiek tiek paplaktą maskarponės sūrį ir išmaišau“, – saldėsio receptą užbaigia Sandra.

Avokado salotos su krevetėmis

4 porcijoms reikės:

1 aisbergo salotos

2 avokadų

12 vyšninių pomidorų

karališkų arba tigrinių krevečių

gabalėlio sviesto

skiltelės česnako

1 aitriosios paprikos

1 citrinos ar žaliosios citrinos

Padažui reikės:

1 a. š. skysto medaus

1 a. š. grūdėtųjų garstyčių

1 v. š. raudonojo vyno acto

4 v. š. alyvuogių aliejaus

pusės citrinos sulčių

druskos

pipirų

Pirmiausia paruošiame padažą – sumaišome visus padažo ingredientus. Nuplautas salotas nusausiname, suplėšome. Sudedame pjaustytą avokadą. Jį būtinai apšlakstome šlakeliu citrinų sulčių, kad nepajuoduotų. Sudedame perpus perpjautus vyšninius pomidorus. Keptuvėje į išlydytą sviestą sudedame tarkuotą česnaką ir smulkintą aitriąją papriką. Pakepame, sudedame krevetes ir porą minučių pakaitiname.

Dedame krevetes ant salotų, užpilame truputį sviesto su česnaku ir aitriąja paprika, kur kepė krevetės. Pilame paruoštą padažą. Skanaus!

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video