3-ia pamokėlė apie aiškinamųjų sakinio dalių skyrybą
Pirmoje ir antroje pamokėlėse jau kalbėjome, kad aiškinamosios sakinio dalys gali būti su įvadiniais (jungiamaisiais) žodžiais arba be jų. Yra keturios grupės įvadinių žodžių pagal jų reikšmes bei vaidmenį sakinyje. Tad yra ir 4 taisyklės.
Aptarėme dvi su įvadiniais žodžiais, kai kableliai būtini. O šiandien aptarsime variantą, kai kableliai gali būti, bet gali ir nebūti.
Taisyklė. Aiškinamoji sakinio dalis su patikslinimą, papildymą, sugretinimą ar pabrėžimą ir pan. reiškiančiais įvadiniais žodžiais bent (jau), ypač, net, (lygiai, panašiai) kaip ir, kartu ir, taip pat ir, lygiai kaip (ir), panašiai kaip (ir) daugiausia(i), dažniausia(i), greičiausia(i), labiausiai, paprastai, pirmiausia, veikiausiai, visų pirma ir pan., taip pat ir su teigimo ar neigimo išskirtį
reiškiančiais įvadiniais žodžiais jei ne, kaip tik (tai), kaip (tik), kaip vien, nebent arba išskiriama, jeigu suprantama kaip aiškinamoji (pasakoma aiškinamąja intonacija), arba atskiriama, jeigu suprantama kaip vienarūšė, pasakoma vientisa su tolesne sakinio dalimi intonacija.
Gal geriau viską suprasime iš pavyzdžių: Visą studijų sunkumą pajuto ketvirtaisiais, baigiamaisiais(,) metais. Aukštas, beveik dviejų metrų(,) vėtrungių meistras visiems kėlė pagarbą. Nedidelį atlyginimą, bent jau minimumą(,) tikėjosi gauti. Kieme, ypač palei tvorą(,) nuo vėjo šiureno nukritę lapai.
Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusiose šalyse, pirmiausia Baltijos kraštuose(,) šie procesai vystėsi kiek kitaip. Teritorinę valdžią ir jos institucijas, visų pirma savivaldos institucijas(,) turi reguliuoti kitas įstatymas. Kas kitas, jei ne siela(,) laiko ir nešioja kiekvieno kūno prigimtį.?
Nieko kita, kaip tik prisipažinti(,) jam nebeliko.
Į aiškinamąsias sakinio dalis su įvadiniais žodžiais ypač, pirmiausia ir kt. yra panašios su daugeliu tokių pabrėžiamųjų žodžių pavartotos vienarūšės sakinio dalys, pvz.: Ramesnę popietę, pavakariais, ypač prieš rytą(,) upelio vagą užguldavo tirštas rūkas. Neretai apsvarstytiems, net priimtiems(,) įstatymams iškart teikiamos pataisos.
Juk spalį, ne rugsėjį(,) buvo numatyta darbų pabaiga.
Kaip vienarūšes jas atpažįstame iš skirtingo, nekartojamo turinio, t. y. kai pavadina skirtingus, vienas kito neaiškinančius dalykus.
Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).
Apie kitus atvejus – kitą kartą.
