Skyrybos taisyklės liberalėja, bet…
2019 metų gale Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino naujas lietuvių kalbos skyrybos taisykles. Taisyklės liberalėja: randasi vis daugiau atvejų, kai galima skirti dvejopai ar net trejopai arba galima visai neskirti. Skyryba priklauso nuo sakinio sandaros ir nuo teksto autoriaus ketinimo bei viso teksto prasmės.
Skyrybos taisyklių papildymai bei patikslinimai jas dar šiek tiek paslenka teksto prasmės ir intonacijos (taigi ir autoriaus intencijos realizavimo) principo link.
Pradedame kartu mokytis naujųjų skyrybos taisyklių. Kai kas bus tik pasikartojimas iš mokyklos laikų, kai kas nauja. Po truputėlį. Pradėsime nuo…. pradžios ir taip judėsime tolyn, besiaiškindami kaskart po porą ar trejetą atvejų, taisyklių, pavyzdžių.
Dažniausiai žmonėms viskas aišku tampa iš pavyzdžių, todėl jų bus ne vienas. Žinoma, bus pateikta ir pati taisyklė bei trumpas komentaras, jei reikės. Kas norės smulkiau, išsamiau, daugiau, galės tiesiog atsiversti VLKK svetainėje pateiktas visas taisykles ir pasigilinti.
Labai pravartu įsigyti arba atsisiųsti iš VLKK svetainės prof. Albino Drukteinio parengtą knygą „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020). Šiuo nauju leidiniu bus remiamasi ruošiant ir šias kassavaitines pamokėles.
Pirma pamokėlė apie vienarūšių sakinio dalių skyrybą
Taigi pradedame nuo vienarūšių sakinių dalių. Iš mokyklos laikų prisimename, kad vienarūšėmis sakinio dalimis vadinamos tos sakinio dalys, kuriomis sakinyje išskaičiuojami vienos rūšies veiksmų, daiktų, jų požymių ir įvairių aplinkybių pavadinimai, kitaip pasakius, vienodą paskirtį sakinyje turinčios ir į tą patį klausimą atsakančios sakinio dalys.
Pagrindiniai požymiai – sintaksinis ir prasminis lygiavertiškumas.
Pirma šios dienos taisyklė: vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys (ir jų grupės, žr. 3 ir 4 pvz.) be jungtukų yra atskiriamos kableliais, pvz.: Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu.
Pievoje žydėjo raudonos, geltonos, žydros gėlės. Personažas myli ir nekenčia, tiki ir nusivilia, išgyvena emocines krizes ir dvasinius sukrėtimus. Gali norėti arba nenorėti, pasirinkti arba nepasirinkti.
Antra taisyklė: greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis, pvz.: Sprogsta(,) skleidžiasi alyvų žiedai. Giliai(,) giliai į sąmonę įstrigo man tie žodžiai. Žodžiu, galima skirti arba neskirti.
Klausimas. Ar vientisas momento ar trukmės, erdvės, svorio ir pan. kiekio nusakymas atitinkamais matų vienetais rašomas neskiriant ar skiriant? Pavyzdžiui, šiame sakinyje, regis, nereikia kablelių: Jie lede išbuvo šešiasdešimt tris valandas trisdešimt vieną minutę dvidešimt vieną sekundę.
Atsakymas. Taip, kabelių nereikia. Daugiau pavyzdžių: Pirmas požeminis smūgis buvo užfiksuotas dešimtą valandą 25 minutės 35 sekundės. Per savaitę mokiniai sunešė toną tris šimtus kilogramų penkis šimtus gramų perdirbamų atliekų. Beje, kableliais neatskiriami du greta einantys žodžiai, kuriais nusakomas ko nors apytikslis kiekis, pvz.: Po dviejų trijų dienų reikės karaliui į karą eiti.
Klausimas. Ar šiame sakinyje žodeliai kur kiek yra samplaika? Laiške apibūdinama, kur kiek buvę gyventojų, kartais pateikta užuominų apie istorinius faktus.
Atsakymas. Panašūs į artimos reikšmės žodžius gali būti šalutinių dėmenų jungiamieji žodžiai, pasakyti vientisa intonacija. Nors jų reikšmės skiriasi, bet jie turi sakiniui aktualaus bendrumo ir laikytini samplaika.
Kai šalutinio dėmens mintis pratęsiama išvardijimu kitais šalutiniais sakiniais ir jungiamieji žodžiai intonaciškai atribojami, juos labiau tinka atskirti kaip vienarūšes sakinio dalis, plg.: Laiške apibūdinama, kur, kiek buvę gyventojų, kokia veikla jie užsiėmė, kada ėmė keltis į kitas vietas, kartais pateikta užuominų apie istorinius faktus.
Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).
Apie kitus atvejus – kitą kartą.
