Kėdainiečiai  dabar turi skaityti Česlovą Milošą

 Kėdainiečiai  dabar turi skaityti Česlovą Milošą

Pirmadienį, vasario 22-ąją, prasidėjo virtuali knygų šventė – „Knygų savaitė“. Ta proga supažindiname su leidiniu, kuris yra visai neseniai išleistas ir  susijęs su Kėdainiais. Tai „Poetinis traktatas su mano komentarais“.

Autorius – iš mūsų krašto kilęs Nobelio literatūros premijos laureatas poetas, rašytojas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz), kurio 110-ąsias gimimo metines šiemet minėsime, leidykla – „Apostrofa“, kurios įkūrėja ir vadovė yra kraštietė akademiškė Giedrė Kadžiulytė. Knygą pristato Rūta Švedienė.

Prabangiai kukli knyga – „Apostrofos“ stilius

Kai užklausiau žymios Lietuvos knygų apžvalgininkės Jūratės Čerškutės, kokias knygas reikėtų būtinai perskaityti, atsakė, kad kėdainiečiai dabar turėtų skaityti ką tik išleistą Česlovo Milošo knygą „Poetinis traktatas su mano komentarais“ (kaip nurodo pats autorius, poema „Poetinis traktatas“ rašyta 1955–1956 m.).

Ši poema yra laikoma Milošo kūrybos viršūne, magnum opus, ir užima reikšmingą vietą pasaulio literatūroje.

Greitai užsisakiusi ir gavusi knygą, paėmusi į rankas, iškart atpažįstu leidėjos G.  Kadžiulytės stilių: knyga išleista kukliai, o kartu ir prabangiai savo stiliumi, skoningai ir inteligentiškai: „laiko Giedrė lygį kaip visada: rinkdamasi, ką leisti, kas redaguos, kaip bus sumaketuota, koks bus knygos rūbas“, – pamaniau sau.

Atsiverčiu knygos priešlapį: knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis, poetinio teksto redaktorius Kornelijus Platelis, komentarų redaktorė Audra Kairienė. Viskas aišku.

Esu įsitikinus, kad knygos išorė turi tarsi papildyti turinį, tai turi būti tarsi vienas sąskambis. O, deja, kartais būna, kad knygos turinys viena kalba, o jos išorė visai ką kita ir netgi klaidina.

Džiugu, kad šios knygos turinys su išore labai gražiai susikalba. Taigi pirmame šios knygos viršelyje regiu mažai viešumoje matytą jauno Česlovo Milošo nuotrauką (autorius nežinomas), antrame viršelyje – jau pagyvenusio (autorius Antanas Sutkus).

Knyga susideda iš dviejų  dalių: pirmoje ant balto popieriaus – „Poetinis traktatas“: lyginiuose puslapiuose kūrinys lenkų kalba, nelyginiuose – lietuvių. Antroje dalyje ant gelsvesnio popieriaus – autoriaus komentarai: pirmiausia lenkų kalba, paskui lietuvių.

Knyga baigiama vertėjo žodžiu lietuvių skaitytojui lietuviškai ir lenkiškai. Na, ir čia jau reikia pristatyti vertėją. O kas daugiau gali išversti, jei ne žymusis intelektualas Tomas Venclova – neeilinis poetas ir vertėjas. Tik toks vertėjas ir tegali versti sudėtingą, daugiasluoksnę Č. Milošo kūrybą.

Turinys ir vertėjo žodis

Pats Milošas yra sakęs, kad „Poetinio traktato“ turinys – XX amžiaus lenkų poezijos istorija. Poemoje Milošas atvaizduoja lenkų ir net pasaulinės poezijos plėtotę. Pradedant nuo laikų prieš Pirmąjį pasaulinį karą, vadinamosios „Gražiosios epochos“, – tą laikotarpį jis sieja su Krokuva.

Tuo metu plėtojosi „Jaunosios Lenkijos“ sąjūdis, kuriame dalyvavo ir keli lietuviai. Po to aprašomas Lenkijos tarpukario nepriklausomybės laikotarpis. Ten kalbama apie Varšuvą, Lenkijos sostine tapusį miestą, ir jame atsiradusias poetines kryptis.

Bandymas atsakyti į amžiaus iššūkius – totalitarizmo, komunizmo, nacizmo, karo pavojus, Milošo nuomone, buvo nepakankamas. Poetai sukdavo pašaliniais keliais. Iš dalies dėl to daugelis jų pasidavė komunistinei ideologijai. Tai tarsi epochos sąmoningumo poezija.

Ja bandoma suvokti visas to meto pagundas, joms atsispirti ir bandyti kurti literatūrą, dalyvaujančią istorijoje, vertą savo epochos iššūkių. Šiai temai skirti du paskutinieji „Poetinio traktato“ skyriai. „Istorijos dvasioje“ pasakojama apie nacių okupaciją bei pasipriešinimą jiems, holokaustą, lenkų poetus, žuvusius per Varšuvos sukilimą.

Paskutiniajame skyriuje „Gamta“ vaizduojamas laikas, kai Milošas jau yra Amerikoje. Jam kyla klausimas, ar kurti idilišką, gamtišką poeziją, nutolusią nuo epochos klausimų, ar bandyti aprašyti tai, kas vyksta, siūlant išeitis. Poemoje yra nepaprastai gražių skirsnių, kuriuose poetas kalba apie savo asmeninę patirtį. Apie budėjimą pirmosiomis karo dienomis, kada Varšuvą bombardavo nacių lėktuvai.

Patirtį, kai dalį nacių okupacijos teko praleisti slepiantis lenkų kaime, bei savotišką medžioklę Amerikoje.

T. Venclova savo žodyje skaitytojui sako: „Tikrai ta istorija „Traktate“ dėstoma geriau negu kokiame vadovėlyje ar kritikos knygoje: tekstas sklidinas pastabų apie ano meto literatūrines tendencijas, jame pažertos daugelio poetų charakteristikos, pateikiami jų taiklūs, glausti, lyriškai arba ironiškai nuspalvinti portretai.

Tačiau tai toli gražu ne viskas. Miłoszas suvokia poeziją kaip atsaką – kartais sėkmingą, bet paprastai nepakankamą – į tragiško šimtmečio iššūkius, taigi vaizduoja visą tą šimtmetį, jo pagundas, viltis ir nelaimes. Poemą galėtume pavadinti neprilygstamai tikslia ir ekspresyvia filosofine meditacija: ji blaiviai nusako epochos klaidas, atskleidžia jos dramą ir pasveria įvykių prasmę.“

[quote author=“Aut. past.“]Knygos išorė turi tarsi papildyti turinį, tai turi būti tarsi vienas sąskambis. O, deja, kartais būna, kad knygos turinys viena kalba, o jos išorė visai ką kita ir netgi klaidina. Džiugu, kad šios knygos turinys su išore labai gražiai susikalba.[/quote]

Leidėjos žodis

Pakalbinta leidėja G. Kadžiulytė noriai pasakoja: „Pradedam minėti Česlovo Milošo“ 110-ąsias gimimo metines. Dar sausį knygynus pasiekė bene sunkiausiai išverčiamas jo kūrinys. Poema parašyta ir publikuota 1956–1957 metais, kai Milošui tebuvo 45-eri, komentarai – 2000–2001 m., kai poetui jau buvo 90.

Maždaug tuo laiku Krokuvoje, 2001-ųjų birželį, kelios dienos iki 90-ojo gimtadienio, gauta naminė duona ir pirmieji sveikinimai iš Lietuvos Milošą pradžiugino.

Po kelių dienų išvykstant namo iš jubiliato gavau dovanų jo knygą anglų kalba (matyt, nebuvo tikras, ar galiu skaityti ir suprasti lenkiškai – juk bendravom tik angliškai). Milošas parinko man ką tik Niujorke pasirodžiusį „Poetinio traktato“ vertimą į anglų k. „A Treatise on Poetry“ ir knygoje užrašė: „For Gedra, with my warm regards, 26 VI 2001 Kraków, CzM.“

Praėjo du dešimtmečiai ir aš pagaliau atiduodu „skolą“: išleidau jo kūrinį lietuvių ir lenkų kalbomis, su kaip tik tam amerikietiškam leidimui parašytais išsamiais komentarais. O ir nebuvo jokių dvejonių, kai jį ėmėsi versti Tomas Venclova.“

Knyga, anot Giedrės, bus platinama Lietuvoje ir Lenkijoje. Tikimasi, kad aplinkybės bus palankios knygą pristatyti tarptautiniame Milošo festivalyje Krokuvoje, Seinuose ir Krasnagrūdoje, gal ir Lietuvoje – bendradarbiaujant su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu – Šeteniuose ar Kėdainiuose, gal net ir Vilniuje.

„Žinoma, norėjau dar ką nors išleisti iš milžiniško Milošo kūrybos palikimo, nes tikrai lietuviškai turime toli gražu ne viską. Kai Tomas Venclova, paklaustas, ar nenorėtų ką nors išverst, pasakė, kad seniai svajoja įveikti „Poetinį traktatą“, apsidžiaugiau ir patikinau, kad mielai išleisiu.

Norėjau, kad spėtume Česlovo Milošo jubiliejui, bet nebuvau tikra, kaip greitai vertėjas išvers. Kai Venclova po pusmečio atsiuntė vertimą, iškart pradėjau ieškoti rėmėjų ir rūpintis autorinėmis vertimo teisėmis – be kita ko, norėjosi ir prabangesnio, jubiliejui tinkamo leidimo.

Ir norėjosi išleisti dviem Milošo kalbomis“, – pasakoja leidėja ir sako, kad iš karto supratusi, jog tai bus iššūkis. Viskas klostėsi gerai: finansų paieškos buvo sėkmingos, po gero pusmečio jau gauta Lietuvos kultūros tarybos parama, vėliau dar šiek tiek lėšų skyrė Lenkijos vertimų rėmimo programa.

G. Kadžiulytė – knygos redaktorė, pradedant nuo leidinio koncepcijos ir idėjos, jos tekstinio ir vaizdinio įgyvendinimo, iškalbingų fotografijų ir baigiant spaudos medžiagų parinkimu. Sakosi neketinanti sustoti.

„Šiaip ar taip – tarp mūsų gimtinių, nubrėžus tiesę, vos 12 km susidaro. Jei aplinkybės leis, išleisiu dar bent tris Česlovo Milošo knygas“, – sako Giedrė.

Prieš beveik tris dešimtmečius ji kuravo Česlovo Milošo knygų leidybą Atviros Lietuvos fonde, tada likimas ir padovanojęs asmeninę pažintį su kūrėju. Giedrė jau yra išleidusi penkias Česlovo Milošo knygas ir beveik 1000 puslapių Andrzejaus Franaszeko „Miłoszo biografiją“, už kurios vertimą Vytas Dekšnys 2019 m. apdovanotas Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija.

Knygos pristatymą galite pamatyti LRT Mediatekoje čia: https://bit.ly/37Z8HEM

Kodėl „Poetinio traktato“ vertimas į lietuvių kalbą toks reikšmingas, kuo ši knyga ypatinga, kalbėsis jos vertėjas prof. Tomas Venclova ir du Česlovo Milošo kūrybos tyrinėtojai – literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas ir prof. Aleksanderis Fiutas (Krokuva).

[#gallery=2564#]

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video