Ar kėdainiečiai gina savo teises?
Praėjusį sekmadienį buvo minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Tad smalsu, kaip šios teisės saugomos mūsų rajone, juolab kad nemokama teisinė pagalba teikiama ir Kėdainių savivaldybėje. Ar kėdainiečiai gina savo teises, ar dažnai naudojasi nemokama teisine pagalba, paklausėme savivaldybės Teisės skyriaus ir viešosios tvarkos vyr. specialisto Mariaus Stasiukonio.
– Kiek žmonių kasmet kreipiasi į rajono savivaldybės Teisės skyrių dėl nemokamos teisinės pagalbos?
– Visi Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai turi teisę pasinaudoti nemokama pirmine teisine pagalba, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto.
Ši paslauga apima teisinės informacijos, teisinių konsultacijų ir valstybės bei savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda, tuo pačiu klausimu asmuo gali kreiptis tik vieną kartą.
Iki 2017 m. lapkričio 30 d. pirminės teisinės pagalbos kreipėsi 939 gyventojai, todėl tikėtina, kad ir 2017 metais gyventojų, pasinaudojusių pirmine teisine pagalba turėtų būti daugiau kaip 1 000. Pernai teisinė pagalba suteikta 1 172 rajono gyventojams. Kiekvienais metais bemaž toks žmonių skaičius ir kreipiasi dėl nemokamos teisinės pagalbos, todėl galima daryti išvadą, kad Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai žino, kaip apginti savo teises, ir aktyviai jas gina.
[quote author=“M. Stasiukonis“]Kėdainių rajono gyventojai žino, kas yra žmogaus teisių pažeidimas ir gana dažnai gina savo galimai pažeistus interesus.[/quote]
– O kada teikiama antrinė teisinė pagalba?
– Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, padedame surašyti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą apima dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, taip pat asmenų interesų atstovavimą sprendžiant ginčą ne teisme.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių.
Asmens pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Jei nustatomas pirmas asmens turto ir pajamų lygis, valstybė garantuoja ir apmoka 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal pirmą pajamų lygį, asmens pajamos per metus neturi viršyti 10 MMA, t. y. 3 800 Eur per metus. Jei nustatomas antras asmens turto ir pajamų lygis, valstybė garantuoja ir apmoka 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal antrą pajamų lygį, asmens pajamos per metus neturi viršyti 15 MMA, t. y. 5 700 Eur per metus.
– Dėl kokių bėdų žmonės dažniausiai kreipiasi nemokamos teisinės pagalbos?
– Jau daugelį metų klausimai, dėl kurių daugiausiai gyventojų pirminės teisinės pagalbos kreipiasi, nesikeičia: šeimos narių tarpusavio išlaikymas, tėvystės nustatymas ir pripažinimas, santuokos nutraukimas, sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos, prievolių, daiktinė ir paveldėjimo teisės klausimai, įvairūs klausimai, susiję su baudžiamuoju procesu ir baudžiamąja teise.
Šiais metais įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui padaugėjo klausimų, susijusių su darbo teisės klausimais – darbo sutarties nutraukimu, išeitinėmis išmokomis ir pan.
– Kas dažniau Kėdainiuose pažeidžia žmogaus teises – privatūs juridiniai, fiziniai asmenys ar valstybinės įstaigos?
– Dažniausiai būna civiliniai nesutarimai ir ginčai tarp privačių asmenų – sutuoktinių, giminaičių, kaimynų, dėl privačių juridinių asmenų (darbdavių) daugiausia būna nusiskundimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio.
[quote author=“Aut. past.“]Jau daugelį metų klausimai, dėl kurių daugiausia gyventojų pirminės teisinės pagalbos kreipiasi, nesikeičia: šeimos narių tarpusavio išlaikymas, tėvystės nustatymas ir pripažinimas, santuokos nutraukimas, sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos, prievolių, daiktinė ir paveldėjimo teisės klausimai, įvairūs klausimai susiję su baudžiamuoju procesu ir baudžiamąja teise.[/quote]
– Nemokamos teisinės pagalbos kreipiasi dažniau vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas?
– Tikrai negalima pasakyti, kad kažkuri žmonių grupė pirminės teisinės pagalbos kreipiasi dažniau: teisinės konsultacijos prašo ir jauni, ir pensinio amžiaus žmonės. Nors oficiali statistika nėra vedama, tačiau galima pastebėti tendenciją, kad moterys yra aktyvesnės ir teisinės pagalbos kreipiasi dažniau nei vyrai.
– Iš savo patirties ką galėtumėte pasakyti apie kėdainiečių išprusimą žmogaus teisių pažeidimo srityje? Ar žmonės žino, kas yra žmogaus teisių pažeidimas ir kur kreiptis, jei jie jaučia, kad teisės yra pažeistos? Ar dažnai tenka žmones nukreipti dėl žmogaus teisių pažeidimo į tam tikras institucijas?
– Kėdainių rajono gyventojai žino, kas yra žmogaus teisių pažeidimas ir gana dažnai gina savo galimai pažeistus interesus, todėl teikdami valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą siūlome gyventojams kreiptis į atsakingas valstybės institucijas: Seimo kontrolierių įstaigą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Pažymėtina, kad gyventojai nėra aktyvūs dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymuose įtvirtinto asmenų diskriminacijos draudimo galimų pažeidimų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
– Kokius žmogaus teisių pažeidimus dažniausiai jūs fiksuojate?
– Dažniausiai žmogaus teisių pažeidimai yra susiję su galimai pažeidžiamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis įvairių valstybės institucijų veikloje viešojo administravimo srityje.
Kreipiantis teisinės pagalbos gyventojams su savimi pakanka turėti asmens dokumentą ir, jei turi, dokumentus, kurie susiję su teisine problema.
Informuojame, kad valstybės garantuojama pirminė teisinė pagalba, nemokamos teisinės konsultacijos, yra teikiamos kiekvieną darbo dieną Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriuje darbo metu. Iš anksto pasiskambinus ir susitarus tel. (8 347) 69 596 antradieniais ir ketvirtadieniais galimos teisinės konsultacijos ir po darbo valandų.
