Vaikų globos namuose augančių globotinių Kalėdos bus kitokios

Psichoterapeutas Martynas Marcinkevičius prognozuoja, jog šiųmetės šventės daugeliui šalies gyventojų bus liūdnesnės nei pernai: „Žmonių bendrą emocinį foną labai veikia tai, kad sveikatos sistema ant perdegimo slenksčio, niekada nežinai tu ar tavo šeimos nariai laiku gaus reikiamą pagalbą.

Todėl šventės šiais metais bus tikrai liūdnos, nes visi nuo vaikystės yra įpratę prie ritualų, susitikimų, šventimų, dovanų, džiaugsmo – tai labai veikia žmonių dvasinę sveikatą.“

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovė Sandra Sagatienė, liūdnesnės šventės laukia ir vaikų globos namuose gyvenančių auklėtinių.

Tačiau nepaisant karantino, prastos pandeminės situacijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba užtikrina, kad tiek įvaikinimo, tiek laikinosios globos paslaugos yra teikiamos įprastai, be jokių pertrūkių.

Žmonės pavargo

Kaip pastebi psichoterapeutas, daugelio žmonių nuotaika per šį karantiną yra blogesnė nei per pirmąjį, nes pirmasis karantinas truko labai trumpai, o atvejų Lietuvoje buvo labai mažai.

„Atrodė, kad ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, Europa, t. y. tos šalys, kurios tvarkėsi, tai darė gana sėkmingai. Iš pradžių buvo šokas, visi užsidarė, susikaustė, bet tai truko labai trumpai ir viskas labai greitai gerėjo.

Tačiau dabar mes matome situaciją, kad net ir turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios Europos šalys – Vokietija, Prancūzija – skęsta. Skęsta jų sveikatos sistemos ir visi mato, kad tai greitai ir lengvai nesibaigs“, – visuomenės emocinę ir psichologinę būseną apibūdina M. Marcinkevičius.

Anot jo, ta užsitęsusi trauma veikia visiškai kitaip – jaučiame tam tikrą išsekimo periodą.

„Žmonės iš tiesų labai pavargo būti karantine, fizinių, socialinių normalių kontaktų nebuvimas, pagaliau – mokymasis nuotoliniu būdu visus labai išvargino. Aš jau nekalbu apie medicinos darbuotojus, kurie dabar yra ypatingai sunkioje padėtyje. Dabar pareina išsekimo fazė visai visuomenei“, – įžvalgomis dalijasi psichoterapeutas.

Bendraus nuotoliniu būdu

Nerimas ir kiek slogesnės nuotaikos nei įprastai prieš šventes šiemet tvyro ir vaikų globos namuose. Kaip teigia Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovė S. Sagaitienė, anksčiau buvusius įprastus globos namuose gyvenančių vaikų apsilankymus ar kelių dienų pasisvečiavimus šeimose COVID-19 sustabdė ir šiuo metu jie nevyksta.

„Pandemijos metu vaikų susitikimai su svečiuotis paimančiais asmenimis nevyksta, t.y. vaikai nevyksta į šeimas svečiuotis. Jei vaikas pageidauja, bendravimas organizuojamas nuotoliniu būdu“, – kalba S. Sagatienė

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikų globos namuose augančių vaikų biologiniai tėvai taip pat nelanko, jais nesidomi.

„Jeigu būtų poreikis, užtikrintume vaikų ir tėvų bendravimą nuotoliniu būdu, pasitelkę technologijas“, – išeitį iš susidariusios situacijos siūlo centro vadovė.

Iki pandemijos, pasak pašnekovės, vaikų globos namuose augančius vaikus svečiuotis paimdavo keturios šeimos, svečiuotis vykdavo taip pat keturi vaikai. 

„Tikėtina, kad šios Kalėdos bus kitokios ir vaikų svečiavimąsi šeimose diktuos situacija Lietuvoje, – apie švenčių sutikimo scenarijų pasakoja S. Sagatienė. – Kadangi karantinas tęsiamas, vaikų svečiavimasis nebus vykdomas asmenų šeimose, tačiau pabendrauti nuotoliniu būdu su šeimomis vaikams bus sudarytos visos galimybės.“

COVID-19 laikinųjų globėjų neišgąsdino

Nors daugelį gyvenimo sričių sukaustęs koronavirusas pristabdė veiklas ir privertė žmones būti atsargesniais, tačiau kai kuriose šeimose gyvenimas teka įprasta vaga ir nuolat atsiranda vaikų, kuriems skubiai reikia ištiesti pagalbos ranką – rasti laikinus globėjus.

Šios gyvenimo srities veikla, anot Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Neringos Martišienės, išliko nepakitusi ir teikia pagalbą įprastai – nepaisant koronaviruso, laikinieji globėjai, prisiėmę atsakomybę, ją turi vykdyti visomis gyvenimo sąlygomis, net ir tada, kai galbūt jiems patiems gresia užsikrėsti gąsdinančiu virusu.

„Globėjas atlieka jam skirtas funkcijas ir jau prieš tapdamas globėju, turi įvertinti visas galimas rizikas ir atsakomybes. Ir, tik atsakingai įsivertinus, imtis šios veiklos, kurioje, be abejo, bus daug iššūkių ir netikėtumų, – pastebi N. Martišienė. – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vienareikšmiškai pasisako už vaiko augimą biologinėje šeimoje ir deda visas pastangas padėti sunkumų turintiems tėvams, kad vaikas galėtų augti saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje.

Vaiko perkėlimas iš šeimos yra kraštutinis sprendimas. Šeimai sudaromos galimybės gauti visokeriopą specialistų pagalbą, kurią, esant poreikiui, vaiko teisių specialistai inicijuoja. Bet pirmoje vietoje vienareikšmiškai yra vaiko interesai.“

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad laikinos globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą, kai išnyksta jos nustatymo priežastys. Vaikas gali būti grąžinamas į šeimą tik įsitikinus, kad tai atitinka jo interesus, įvertinama aplinkybių visuma, taip pat vaiko nuomonė, kai jis jau gali pagal amžių ją išreikšti. Visais atvejais pirmenybė teikiama vaiko interesams.

[quote author=“N. Martišienė“]Globėjas atlieka jam skirtas funkcijas ir jau prieš tapdamas globėju, turi įvertinti visas galimas rizikas ir atsakomybes. Ir, tik atsakingai įsivertinus, imtis šios veiklos, kurioje, be abejo, bus daug iššūkių ir netikėtumų.[/quote]

Padaugėjo laikinųjų globėjų

Kaip sako Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, net ir COVID-19 akivaizdoje laikinųjų globėjų ir jų paslaugų poreikis nesumažėjo.

„Šeimai patekus į krizę, stengiamasi vaikus apgyvendinti artimųjų, giminaičių šeimose, šeimynose, pas budinčius ar laikinus globėjus. Tokiu būdu vaikas patenka į saugią šeimos aplinką, gebančią atliepti jo poreikius ir apsaugomas nuo papildomo streso“, – pažymi N. Martišienė.

Jos skaičiavimu, nežiūrint į tai, kad siaučia pandemija, per šiuos metus Kėdainių rajone laikinųjų globėjų netgi padaugėjo.

„Budinčių globotojų rajone yra 8, pernai buvo 6, – reziumuoja skyriaus vedėja. – Už paslaugas globėjui ir globojamam rūpintojui yra atsakingas globos centras, pagal globėjo gyvenamąją vietą. Viena iš globos centro pareigų – sudaryti sąlygas globojamam vaikui bendrauti su biologine šeima, užtikrinant, kad nenutrūktų ryšys tarp vaiko ir biologinių jo tėvų, jei tai atitinka geriausius vaiko interesus.“

Įvaikinimo procesas nesikeičia

N. Martišienės teigimu, nesikeičia ir įvaikinimo procesas – visi, norintys, tą gali padaryti bet kuriuo metu.

„Visos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai priskirtos funkcijos yra vykdomos, komunikacija dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu.

Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu (COVID-19) ir Vyriausybei paskelbus karantiną nemažoje dalyje šalies teritorijos, Tarnyba, siekdama efektyviai prisidėti prie situacijos valstybėje suvaldymo, vėl ima taikyti viruso plitimo stabdymo priemones, – pabrėžė pašnekovė. – Tačiau tiek reagavimas į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tiek kitos svarbios funkcijos dėl to nenukentės.

Dėl koronaviruso šalyje susiklosčiusi situacija nekeičia pagrindinės Tarnybos užduoties – ginti kiekvieno vaiko teises, užtikrinti geriausius jo interesus.“

Tarnybos duomenimis, Kėdainių rajone šiemet įvaikinti du vaikai: 10 ir 6 metų. Praėjusiais metais taip pat buvo įvaikinti du vaikai.

„Norime pabrėžti, kad įvaikinimo procesas kiekvienu atveju vykdomas labai atsakingai. Paprastai galimam įvaikinti vaikui šeima renkama ne iš vienos. Lygiai taip pat atsakingai vertinami ir šeimos lūkesčiai bei jos pasirengimas prisiimti atsakomybę už vaiką, įveikti galimus sunkumus, psichologinį pasirengimą ir, žinoma, motyvaciją, – atkreipia dėmesį N. Martišienė. – Paties vaiko nuomonė – vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese.

Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, įvaikinimo procedūra nebus pradedama vaikui nesutikus. Vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę įvertinamas.“

Su išsamia įvaikinimo statistika šalyje galima susipažinti tinklalapyje https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/statistika/.