Kėdainių krepšinio klubo svajonė – ištikima fanų komanda

Jauna, aktyvi, veikli, pilna energijos ir nenustygstanti vietoje – tokia yra Gabrielė  ŽILEVIČIŪTĖ. Ji, būdama tik paauglė, jau sugebėjo tapti Kėdainių krepšinio klubo „Nevėžis“ sirgalių klubo pirmininke, dalyvavo daugybėje sporto varžybų, kuriose pasiekė gerų rezultatų. Kad ir kaip merginai patiko vadovauti sirgaliams, tai ilgai nesitęsė. Tačiau ji pati įvardinti priežasčių, dėl ko taip nutiko, negalėjo. Tuo metu dabartinis krepšinio klubo „Nevėžis“ vadovas Mindaugas Jozėnas, pasigendantis fanų iniciatyvos, teigia, jog klubas jiems yra visada atviras.

Į pirmininkės postą – vos 15-os

Pradėjus domėtis „Nevėžio“ sirgaliais, jų veikla, nariais ir pirmininku, akis užkliuvo, jog fanams vadovauja itin jauna moksleivė. Susisiekus su Gabriele ir paklausus, kokio amžiaus ji tapo sirgalių pirmininke, ši atsakė, jog jai tebuvo vos 15 metų.

Natūralu, kad kilo nuostaba ir kitas klausimas „kaip?“. Kaip jai pavyko, būnant tokiai jaunai, užimti tokias pareigas?

„Čia buvo sudėtinga situacija, – prisiminė dabar jau vienuoliktoje klasėje besimokanti Gabrielė. – Prieš mane buvusi pirmininkė susirgo ir paklausė, ar aš nenorėčiau užimti jos vietos. Kadangi pasižymėjau atsakingumu ir noru veikti, sutikau. Iš pradžių labai abejojau, ar sugebėsiu, bet, manau, man visai neblogai sekėsi.“

O ar tai, kad esi mergina, tau nepakišo kojos tapti sirgalių lydere? O gal atvirkščiai – netgi padėjo? Į šiuos klausimus pašnekovė atsakė nė kiek nesureikšmindama savo lyties.

[quote author=“G. Žilevičiūtė“]Šaukdavome skanduotes, turėdavome mažą orkestrėlį, vėliavą. Lydėdavome komandą į kitus miestus ir juos palaikydavome. Taip pat turėjome fanų taisykles bei privilegijas. Už jų nesilaikymą buvo galimas pašalinimas.[/quote]

„Tam dalykui reikėjo tiesiog atsakingo ir nebijančio darbo žmogaus: organizuoti išvykas, burtis, išsiųsti arenai sąrašą sirgalių, kurie bus tos dienos rungtynėse. Manau, tikrai kojos nepakišo“, – įsitikinusi sporto aistruolė.

Deja, laikui bėgant, anot Gabrielės, gausios sirgalių gretos ėmė trauktis.

„Kadaise buvo tikrai gausi, tačiau po kiek laiko greičiausiai pabodo tokia rutina ir užimti vakarai, laiko leidimas arenoje, todėl ateidavo vis mažiau sirgalių. Aš stengiausi juos skatinti eiti palaikyti Kėdainių komandos, tačiau ne visi sutiko“, – apgailestavo mergina.

Fanai privalėjo laikytis taisyklių

Paklausta, kokia veikla užsiimdavo krepšinio komandos sirgaliai, ji vardijo ne tik fanams įprastus „darbus“, bet taip pat pabrėžė, kad turėjo būti laikomasi ir sirgalių klubo taisyklių.

„Šaukdavome skanduotes, turėdavome mažą orkestrėlį, vėliavą. Lydėdavome komandą į kitus miestus ir juos palaikydavome. Taip pat turėjome fanų taisykles bei privilegijas. Už jų nesilaikymą buvo galimas pašalinimas, – pasakojo pašnekovė. – Pavyzdžiui, fanas privalo palaikyti gerą atmosferą organizacijoje, neįžeidinėti kitų fanų, nekelti konfliktų; privalo kiek įmanoma anksčiau pranešti apie savo dalyvavimą/nedalyvavimą varžybose; reguliariai vėluojantis bei neturintis pateisinamos priežasties fanas gali būti svarstomas. Jis privalo laikytis visų vadovo nurodymų. Fanas, keliantis problemas, nesusikalbėjimą, taip pat gali būti svarstomas.“

Apie tai, ar turi kokią nors savo krepšinio komandai skirtą skanduotę, Gabrielės klausti net nereikėjo. Ji išvardijo bent kelias. Taip pat pridūrė, jog turi ir visoms sirgalių komandoms skirtus ritualus.

„Turime kelias skanduotes. Visada pristatinėjant komandą rėkiama, skanduojame jiems plojame ir palaikome, nors, manau, tai daro kiekvieni sirgaliai, – sakė G. Žilevičiūtė.

Žalia balta, /mūsų spalva, kas benutiktų mes visada su ja/ žaliai balti/ tik su jumis/ olė olė… olė olė.

O… Už Kėdainius/ Savą klubą/ Žaliai baltus…/ Palaikysim mes visad tiktai žaliai baltus/ Pergalė ar ne, mes visad būsime drauge.

Pirmyn, Kėdainiai, visad pirmyn…/ Pirmyn, Kėdainiai, su viltim širdy…/ O mes visad kartu!/ Su mylimu klubu!/ Laimėsim, pralaimėsim – nesvarbu…/ Olė olė olė…

Kai jums sunku…/ Neabejokit – mes kartu…/ Mus širdyse ligi mirties/ Nevėžis skambės/ Lai lai lai lai.

„Nevėžio“ sirgalių klubo pirmininke mergina buvo neilgai. Šiuo metu ji šia veikla nebeužsiima. Anot jos, veikla nutrūko kartu su pasibaigusiu krepšinio sezonu.

„Sezonas baigėsi, nebebuvo rungtynių ir savaime sustojo veikla. O kitąmet, nebuvo susisiekta su manimi. Greičiausiai manęs nebereikėjo arba tiesiog atsirado norintysis užsiimti šia veikla. Manau, gąsdino ir mano metai“, – svarstė Gabrielė.

Paklausus, ar nebandė pati imtis iniciatyvos ir vėl tęsti veiklą, mergina sakė supratusi, kad tikriausiai nėra lengva pasitikėti tokiu jaunu žmogumi atsakingame poste.

„Nebandžiau, nes suvokiau, jog greičiausiai nėra visiškai pasitikima žmogumi, kuriam vos 15-ka, o tai pareigos, reikalaujančios atsakomybės. Nors, manau, buvau labai atsakinga ir veikli“, – teigė krepšinio sirgalė.

Tačiau taip lengvai rankų ji nuleisti neketina ir, pasak G. Žilevičiūtės, ji vėl ketina jungtis prie „Nevėžio“ fanų.

[quote author=“M. Jozėnas“]Klubas atviras ir norintis turėti savo krašto žmones, kurie jaustų atsakomybę, garbę už tai, būtent prieš kitus Lietuvos miestus. Ne visi Lietuvos miestai turi tokias komandas, tokias arenas ir gali konkuruoti. Kažkaip galbūt nevertinamas tas dalykas.[/quote]

„Susisiekiau su dabartiniu sirgalių pirmininku Mariumi Stundžia, ketiname susitikti, pakalbėti apie sirgalius ir, manau, jog tikrai grįšiu“, – džiugiai kalbėjo pašnekovė.

Pasak merginos, jai svarbu būti sirgalių būryje ir palaikyti savo miesto komandą.

„Patinka palaikyti savo miestą, kartu išgyventi pergales bei pralaimėjimus. Visuomet puiku yra atsitraukti nuo rutinos. Įgavau patirties būdama arenoje. Išmokau vadovauti, suburti“, – sakė Gabrielė.

Ateities su sportu nesieja

Paprašyta papasakoti, kas labiausiai įsiminė iš tų laikų, kuomet buvo fanų pirmininkė, ji teigė, jog jai labiausiai įstrigęs pats vadovavimas.

„Labiausiai įsiminė vadovavimas, mano pačios paslaugumas kitiems, kuris augo kartu su manimi, vertė jausti didelę atsakomybę. Tik dėl to, kad buvau pirmininke, augau kaip asmenybė. Net pati nustebau, jog galiu būti tokia paslaugi. Tokia esu ir iki šių dienų“, – atviravo mergina.

Kaip pasakojo buvusi pirmininkė, anksčiau sporto ir varžybų jos gyvenime tikrai netrūko.

„Seniau lankiau krepšinį, tinklinį, 5–8 klasėse dalyvaudavau kvadrato, tinklinio, futbolo, krepšinio varžybose ir esame pasiekę puikių rezultatų su LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija. Pradinėse dalyvaudavau „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ estafetėse. Taip pat pernai sporto klube „Fenixas“ užsiiminėjau savanoriška veikla, ateidavau pasportuoti“, – savo pasiekimus vardijo G. Žilevičiūtė.

Kalbai pakrypus apie būsimas studijas ir specialybės pasirinkimą, atvirai pasakius, nė kiek neabejojau, jog tai bus kažkas, susiję su sportu. Tačiau Gabrielė mane pribloškė.

„Na, pusantrų metų (iki brandos egzaminų, – red.) nėra daug ir mane tai gąsdina. Tačiau žinau, ką noriu veikti ateityje. Noriu būti viešbučių ir restoranų vadybininke, studijuoti Vilniuje, – savo studijų pasirinkimą įvardijo buvusi sirgalių klubo pirmininkė. – Sportas – man pomėgis, pramoga. Galbūt dar apsigalvosiu, bet niekuomet nenorėjau sieti ateities su sportu.“

Trūksta sirgalių iniciatyvos

Tuo metu krepšinio klubo „Nevėžis“ laikinai direktoriaus pareigas einantis Mindaugas Jozėnas apie Gabrielę nieko pasakyti negalėjo. Mat jis klubui pradėjo vadovauti jau tada, kai mergina buvo baigusi savo vadovavimą klubo sirgaliams.

„Kadangi aš pats į klubą atėjęs tik nuo 2017 metų sezono, tai nežinau, kas vyko anksčiau. Kiek man yra žinoma, Gabriele sirgalių pirmininke buvo 2016 metų sezone, – kalbėjo M. Jozėnas. – Žinau, kad prieš tai buvęs klubo vadovas Vaidas Avyžius bendravo su kažkuo iš sirgalių klubo. Jiems buvo skirta 50 abonementų į rungtynes. Tačiau šiandien susidaro toks vaizdas, kad sirgalių nė kiek nepadaugėjo.“

Klubo l. e. p. direktorius apgailestauja, kad šiuo metu žiūrint iš šalies susidaro įspūdis, jog fanams trūksta patriotiškumo, palaikymo savam kraštui, savo miesto komandai.

„Ne pats klubas turėtų rinkti, skambinti, kviesti, dalyvauti. Jeigu jie jaučia sentimentus savo kraštui, krepšiniui, žaidimui – jie patys turėtų išreikšti tą būrimosi norą ir tada kreiptis į krepšinio klubą, tartis dėl oficialaus fanų klubo įsteigimo. Jeigu jis būtų, tada galima būtų galvoti apie kažkokią paramą. Mes tikrai palaikytume tas idėjas, – apie norą turėti ištikimų sirgalių grupelę kalbėjo M. Jozėnas. – Matosi, kad bendrai nėra ryšio tarp pačių kėdainiečių, trūksta iniciatyvesnių žmonių ir kažkokios tokios chemijos, kuri sulipdytų.“

Paklaustas, ar svajoja apie tokią palaikymo komandą, kokią turi Kauno „Žalgiris“, klubo vadovas teigė, jog ir maži miesteliai turi puikių pavyzdžių.

„Nebūtinai „Žalgiris“. Kad ir visi kiti mažesni klubai, pavyzdžiui, Prienų – ten jaunimas, Utenos, Pasvalio – atitinkamas bendruomenės būrelis, – ištikimiausius kitų miestų gerbėjus vardijo pašnekovas. – Jeigu jie „lipdytųsi“, mums būtų žymiai didesnis interesas žaisti, kovoti. Tada galėtumėm skirti abonementų, galbūt finansuoti atributiką.“ 

M. Jozėnas: „Klubas nori turėti sirgalių komandą“

Anot M. Jozėno, iš Kėdainių sirgalių labiausiai trūksta nuolatinio komandos palaikymo, o ne tik tuo metu, kai komandai sekasi.

„Nesinori tų vienalaikių investicijų. Norisi turėti ilgalaikį užtikrintą procesą. Iš fanų trūksta to, kad ir sunkiausiais momentais liktų tas pats palaikymas. Nes dabar viskas į vienus vartus: kai duodi renginį, viskas sekasi, visi myli, gerbia, palaiko, o jeigu tik atsiduriame duobėje, tada jau nebelieka tų, kurie turėtų palaikyti, komunikuoti, kalbintis, norėtų susitikti“, – apgailestavo l. e. p. direktorius.

Jozėnas tikina, kad „Nevėžis“ labai norėtų turėti ištikimų sirgalių komandą, su kuria kartu galėtų siekti sporto aukštumų ir galbūt netgi pasipuikuoti prieš kitus miestus, kurie tokių komandų neturi.

„Mums tikrai reikia, bet mūsų darbas nėra dar ir fanų klubą kurti, administruoti, daryti jo darbus. Klubo darbas yra išlaikyti komandą, rengti krepšinio renginius, varžybas ir vykdyti projektus. – kalbėjo vadovas. – Žinoma (norėtų turėti fanų klubą, – red.), dėl ko tada daryti, jeigu ne dėl fanų, miesto, rajono bendruomenės? Klubas atviras ir norintis turėti savo krašto žmones, kurie jaustų atsakomybę, garbę už tai, būtent prieš kitus Lietuvos miestus. Ne visi Lietuvos miestai turi tokias komandas, tokias arenas ir gali konkuruoti. Kažkaip galbūt nevertinamas tas dalykas. Aišku, galbūt nusivylę ankstesne istorija, bet juk ir patys geriausieji tokie kaip „Žalgiris“ buvo ne tokioje pavyzdingoje situacijoje nei dabar, bet vis tiek kaip bebūtų, padarė išvadas ir pradėjo ieškoti kelių į fanų širdis. Svarbu – teisingai daryti.“