Nauja bendruomenė veiklą pradėjo gerais darbais
Kėdainiuose dvi džiugios žinios. Pirmoji – mūsų mieste įsikūrė nauja veržli bendruomenė, antra – susibūrę aktyvieji kėdainiečiai veiklą pradėjo gerais darbais.
Susipažinkite – Gediminaičiai!
Didingą istorinį pavadinimą pasirinkusi bendruomenė įsikūrusi Janušavos kaime. Gediminaičius subūrė trijų naujakurių gatvių gyventojų draugystė: Maumedžių gatvės, Lazdynų bei Senojo kelio. Bendruomenės pirmininkė – verslininkė ir visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ narė Jelena Maksimenko.
„Dabar žmonės labai užimti, daug dirba, todėl dažnai netgi nepažįsta savo kaimynų, o ypač gyvenantieji butuose. Mūsų rajonas didelis, daug gražių šeimų. Labai įdomu vieniems kitus pažinti, sužinoti, kuo gyvena kaimynai, – mintis, paskatinusias įkurti bendruomenę, pristato J. Maksimenko. – Tarpusavio bendravimas, palaikymas, saugumas – visa tai atneša bendruomeniškumas, to mes ir siekiame.“
Kodėl Gediminaičiai?
Istorija, kaip gimė skambusis bendruomenės pavadinimas, pasirodo, labai paprasta. Bendruomenė įsikūrusi greta Gedimino gatvės. Būtent ši ir padiktavo vardą.
Bendruomenė jau džiaugiasi ir turėdama savą herbą. Tai raudoname tradicinio herbo formos fone pavaizduoti Gedimino stulpai, maumedžio, lazdyno šakelės ir senasis kelias. Taip pat herbe pavaizduotos dvi rankos, o delnuose – saulė.
„Kaip pasakė viena mūsų bendruomenės narė, rankos reiškia, kad mes savo rankomis gyvenime galime padaryti viską“, – simboliką paaiškina J. Maksimenko.
Kurs poilsio zoną
Dar vienas Gediminaičių bendruomenės tikslas – netoliese įkurti vaikų žaidimų aikštelę ir aktyvaus laisvalaikio zoną.
„Mūsų bendruomenėje – daug mažus vaikus auginančių šeimų, bet šalia nėra jokios vaikų žaidimų aikštelės. Labai svarbu čia plėsti vaikų užimtumo, sportinės veiklos, sveikatinimosi bei aktyvaus laisvalaikio galimybes. Mūsų planuose – vaikų žaidimų aikštelė, treniruoklių zona, nedidelis stadionas. Taigi rašysime projektus finansavimui gauti“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Projektų jau įgyvendino
2017 m. įsikūrusi bendruomenė jau parašė ir įgyvendino du projektus. Vieną finansavo Sveikatos apsaugos ministerija, o kitą – rajono savivaldybė. Įgyvendindami minėtus projektus Gediminaičiai surengė tris renginius.
Pirmiausia bendruomenė išsiruošė į kelionę pas žymų farmacininką bei žolininką Virgilijų Skirkevičių.
„Kelionės ir bendros veiklos – vieni geriausių būdų susipažinti ir atrasti kitą žmogų, pamatyti jo kitą pusę. Tai ir svarbiausia tokiuose susitikimuose“, – akcentuoja J. Maksimenko.
[quote author=“J. Maksimenko“]Mes suprantame, kad ne visi žmonės gali gyventi vienodai gerai. Tad visada bus šeimų, kurioms reikės padėti ir kuriomis visuomenė turės pasirūpinti.[/quote]
Dar vienas Gediminaičių renginys – psichologo Vaido Arvasevičiaus paskaita apie vaikų ir tėvų santykius, išmintingą atžalų auklėjimą bei emocijų pažinimą.
Draugystę sutvirtino šventė
Galiausiai naujoji bendruomenė draugystę sutvirtino visus narius subūrusi į didelę šventę J. Maksimenko sodyboje.
„Džiaugiuosi, kad organizuojant šventę prisidėjo daug aktyvių bendruomenės narių. O ir į pačią šventę susirinko beveik 60 dalyvių: 40 suaugusiųjų ir 19 vaikų. Nuostabu! – šypsosi pašnekovė. – Vaikus linksmino personažas Pepė. Sodybos terasoje koncertą surengė rašytojas ir dainininkas Vytautas Landsbergis, o mūsų bendruomenės narė trumpai pristatė Gediminaičių dinastijos istoriją.“
Ne tik linksmybės
Bendruomenė savo šventę nuspalvino šviesiomis gerumo spalvomis ir pakvietė narius paaukoti vaikiškų drabužėlių bei kitų daiktų nepasiturinčių šeimų mažyliams.
„Šis sumanymas sulaukė didelio bendruomenės narių palaikymo ir suaukotų gėrybių buvo išties daug: drabužėlių, batų, sauskelnių, patalynės, knygelių, žaislų. Mes suprantame, kad ne visi žmonės gali gyventi vienodai gerai. Tad visada bus šeimų, kurioms reikės padėti ir kuriomis visuomenė turės pasirūpinti. Žinoma, šis mūsų darbas yra tik maža smulkmena“, – kalbėjo J. Maksimenko.
Gediminaičių bendruomenė per šventę surinktas dovanas vaikus auginančioms nepasiturinčioms rajono šeimoms perdavė labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“. Šis, pasitaręs su seniūnijų socialiniais darbuotojais, daiktus perdavė labiausiai tokios paramos stokojančioms šeimoms.
Pagalba reikalinga
Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektų vadovė Vitalija Surgautienė pasakoja, kad parama iškeliavo Pelėdnagių, Josvainių, Dotnuvos, Krakių bei Truskavos seniūnijose gyvenančioms šeimoms.
Gėrybės pasiekė ir du vaikus – vienerių bei ketverių dukreles – auginančios Sandros (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) šeimą. Moteris nuoširdžiai dėkoja geradariams.
„Sulaukėme vaikiškų drabužėlių, patalynės, sauskelnių, – vardija mama. – Be to, labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ anksčiau yra pasirūpinęs mano dantų sveikata ir su rėmėjais padovanojęs man šypseną. Esu nepaprastai dėkinga už didelę paramą mūsų šeimai. Tokios pagalbos iš niekur kitur nebūtume gavę.“
Nori persikraustyti
Moteris guodžiasi, jog gyventi atokiame kaime nėra paprasta. Čia sunku ir auginti vaikus, ir susirasti geriau apmokamą darbą.
„Aš nedirbu – prižiūriu dukras. Vyras dirba, bet negauna tiek pinigų, kad gyvenimas būtų lengvas ir geras, tačiau vis tiek stengiamės iš paskutiniųjų, – sunkumais dalijasi moteris. – Norėtume pakeisti gyvenamąją vietą. Stovime eilėje socialiniam būstui gauti. Mat gyvename atokiame kaime, kur nėra nei parduotuvių, nei vaikų darželio, nei vaikų žaidimų aikštelės. Su autobusais irgi sudėtinga – jei reikia kur nors važiuoti, turime samdyti mašiną. Norėčiau dirbti, bet nėra galimybės vaikų vežioti į darželį. Taigi dabar jaučiamės apriboti. Tikimės, kad pakeitus gyvenamąją vietą taps lengviau susikurti sotesnį gyvenimą.“
Skatina stiebtis
Drauge su labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektų vadove V. Surgautiene šeimas lankė ir fondo savanorė, visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ narė gydytoja Aušrelė Kaminskienė.
„Su dovanomis aplankėme šeimą, kurią fondas globoja nuo praėjusių metų. Šeima iš vagonėlio vienkiemyje persikėlė gyventi į socialinį būstą. Buvo miela ir gražu žiūrėti, kaip pasikeitusios ne tik šeimos gyvenimo sąlygos, bet ir vaikutis. Mergaitė ūgtelėjusi, lanko darželį, ji tapo bendraujanti, guvi, smalsi. Pamačiusi dėlionę mergaitė iš karto norėjo ją dėlioti, skaityti dovanų gautas knygutes. Tikrai smagu vaiko akyse matyti džiaugsmą.
Pasidžiaugti turėčiau ir pačia šeima. Didžiausias labdaros atlygis yra būtent pozityvūs žmonių gyvenimo pokyčiai. Jie labai patenkinti savo būstu, stengiasi jį gražinti, tvarkyti, gerinti buitį. Gražu, kad žmonėms suteikta pagalba, parama, skatina juos siekti šviesesnės ateities ir savarankiškai imtis pokyčių“, – įspūdžiais dalijosi A. Kaminskienė.
Nepamirškime ir dėmesio
Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ savanoris bei visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ narys Paulius Aukštikalnis sveikina bendruomenių užmojį į savo renginius įtraukti ir labdaringą veiklą.
„Labai sveikintinas ir pagirtinas dalykas, nes taip ne tik šventė praeina turiningai, bet drauge ir bendruomenė parodo rūpestį žmonėmis, kuriems labiausiai reikalinga parama“, – nuomonę išdėsto P. Aukštikalnis.
Pašnekovas paliečia ir kitą aspektą – vaikams visada reikia daug dėmesio, tad svarbu ne tik materialinė parama.
„Žmones, kurie renka labdarą bei aukoja, visada skatinu žengti ir kitą žingsnį – vaikams skirti ne tik materialinę paramą, bet ir savo dėmesį, aplankyti vaikus, praleisti su jais laiko. Tai skatina gerus dalykus. Sulaukęs dėmesio toks vaikas jaus ryšį su visuomene, jausis reikalingas, neatstumtas. O mums, kaip visuomenei, tai irgi turėtų būti svarbu, jei tikimės šviesios visuomenės ateities“, – įžvalgomis pasidalijo P. Aukštikalnis.