Herojai iškilo aikštėn: kėdainiečiai tapo pasaulio vicečempionais (gausi galerija)

Ko reikia sėkmei? Pirmiausia – puikios idėjos, kuri iš pradžių netgi gali pasirodyti utopiška. Antra – bendraminčio, patarėjo, kuris tavo svajone tiki lygiai taip pat, kaip ir tu, o gal net ir stipriau už tave patį. Tiki taip, kad, kalbėdamas apie ją, nepaisant visų pasitaikančių kliūčių, metai iš metų žvelgia degančiomis akimis. Na, o trečia – nuoširdaus, nuoseklaus ir atkaklaus darbo. 

O tada jau ir kalnus galima nuversti.

[quote author=“G. Čečkauskas“]Grįžtant į viešbutį dangų nutvieskė vaivorykštė. Parodžiau ją vaikams ir pasakiau, kad ši rytojaus dieną mums atnešianti sėkmę. Nebebuvo kur trauktis, kad prasibrautume į finalinį ketvertą, žūtbūt reikėjo pergalių.[/quote]

Ši istorija – apie du Kėdainių specialiosios mokyklos kūno kultūros mokytojus – Rytį Šležį ir Gintarą Čečkauską. Du mokytojus, kuriems mąstymas: „Sporto salė atrakinama aštuntą ryto, o prieš penkias jau užrakinama“ arba „Darau tik tiek, kiek nurodyta mano darbo sutartyje“ yra svetimas.

Šių dviejų mokytojų dėka Kėdainiuose buvo prikelta kuriam laikui visoje šalyje primiršta grindų ritulio sporto šaka. Ne tik prikelta, bet ir akredituota Olimpinio komiteto. O kovo 14–25 dienomis šie treneriai, kartu su grindų ritulio rinktinės žaidėjais iš įvairių Lietuvos miestų, Pasaulio specialiosiose Olimpinėse žiemos žaidynėse Austrijoje iškovojo sidabro medalius.

Tiesa, čia atsiranda ir kevirtasis sėkmei būtinas faktorius – specialiųjų mokyklų moksleiviai, kuriuos treneriams pavyko, pirmiausia, įtikinti, kad jie gali pasiekti daug, ir kartu nužygiuoti iki Olimpinių žaidynių finalo.

Lietuvos grindų ritulio rinktinės sportininkai – antri pasaulyje. O jų gretose – ne tik du kėdainiečiai treneriai, bet ir penki šaunūs, drąsūs, sportiški Kėdainių specialiosios mokyklos vaikinukai.

Liaupsės – iš Jos Ekscelencijos lūpų

Lietuvos specialiosios olimpiados komanda, vos tik sugrįžusi iš žiemos žaidynių Graco mieste (Austrija), buvo pagerbta ir pačios Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

[quote author=“R. Šležys“]Po nesėkmingos dienos susėdome su Gintaru, perskirstėme penketukus, sudėliojome naują žaidimo sistemą, sulipdėme naują taktiką. Ėjome va bank. Ir tai pasiteisino.[/quote]

Šiemet Lietuvos delegaciją sudarė 38 nariai: 28 sportininkai, 8 treneriai, delegacijos vadovas ir jo padėjėjas. Austrijoje vykusioje olimpiadoje Lietuvos sportininkai iškovojo rekordinį skaičių apdovanojimų. Į Lietuvą buvo parvežti 23 medaliai – 13 aukso, 7 sidabro ir 3 bronzos.

Specialiosiose olimpinėse žaidynėse šiemet dalyvavo 2 700 sportininkų iš 107 pasaulio valstybių. Atletai varžėsi 9 sporto šakų varžybose. Lietuviai dalyvavo trejose: Olimpiadoje dalyvavo septyni slidininkai, šeši sniegbridininkai ir penkiolika grindų ritulininkų.

Lietuvos specialieji olimpiečiai iš pastarųjų vasaros žaidynių Los Andžele (JAV) 2015 metais grįžo laimėję 17 medalių, iš jų – 9 aukso. 2013 m. žiemos žaidynėse Pietų Korėjoje lietuviai iškovojo 13 medalių, iš jų – 8 aukso.

„Po ankstesnių specialiųjų olimpinių žaidynių – ir Pietų Korėjoje, ir Amerikoje – atrodė, kad tokio gausaus medalių laimikio pakartoti jau neįmanoma. Bet jūs sėkmingai sugriovėte bet kokias prognozes ir iš Austrijos parvežėte Lietuvai net dvidešimt tris medalius – iš jų net trylika aukso. Jūsų sėkmė tik patvirtina, kad žmogus visada gali siekti pergalių. Visada – tai reiškia kasdien. Savo darbštumu, kantrybe ir ryžtu nugalėti. Jūs sugebėjote būti geriausi tarp tūkstančių kitų atletų iš daugiau nei šimto valstybių, – kalbėjo Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė, su visa Lietuvos delegacija susitikusi Baltojoje Prezidentūros salėje. – Iš Specialiosios olimpiados rinktinės galima pasimokyti ir visiems kitiems sportininkams, ir visiems Lietuvos žmonėms. Visų pirma – kovingumo, kantrybės, pasiaukojimo. O mūsų valstybės institucijos turėtų skirti didesnį dėmesį į sporto ir sveikatingumo veiklą. Kad žmonės, turintys specialių poreikių, kiekvieną dieną galėtų užsiimti sportu. Ne tik dėl naujų medalių žaidynėse, bet ir dėl sveikatos, dėl džiaugsmo, kurį dovanoja sportas.“

Septyni sidabriniai kėdainiečiai

Ir nors mūsų šalies atletai žaidynėse dalyvavo ketvirtąjį kartą, Lietuvos grindų ritulio rinktinei, sudarytai iš penkiolikos sportininkų ir keturių trenerių štabo, tai buvo debiutas.

Rinktinėje – net septyni kėdainiečiai: rinktinės vyriausiasis treneris Kėdainių specialiosios mokyklos kūno kultūros mokytojas R. Šležys, jo asistentas kolega G. Čečkauskas bei penki įstaigos moksleiviai – Modestas Kaziulis, Lukas Suchodolskis, Ričiardas Raziūnas, Artūras Ruseckas ir Paulius Kalėda.

Pirmąją vietą grindų ritulio rungtyje iškovojo Indija, trečiąją – Honkongas, ketvirtąją – Švedija, penkta liko Japonija.

[quote author=“R. Šležys“]Laimėjome 5:2, iškovodami kelialapį į finalą. Jau tą akimirką Lietuvos grindų ritulio rinktinė pasijautė čempione.“[/quote]

Neslepia: važiavo parvežti Lietuvai medalių

Sausio pabaigoje Kėdainių specialiojoje mokykloje vykusiame grindų ritulio renginyje Lietuvos specialiosios olimpiados nacionalinių programų direktorius Rimvydas Mikučiauskas „Rinkos aikštei“ prasitarė, kad šiai rinktinei keliami labai aukšti reikalavimai.

„Lietuviai išvažiuoja į kiekvieną Specialiąją olimpiadą ir kaskart grįžta su medaliais. Iš grindų ritulio rinktinės tikimės pirmosios–trečiosios vietos“, – didelių lūkesčių dar prieš du mėnesius neslėpė svečias.

Ir jo maldos buvo išklausytos. „Vykdami į Austriją tikėjomės šį tą pasiekti. R. Mikučiauskas kalbėjo apie pirmąją–trečiąją vietą. Tai va, gavome viduriuką, – šyptelėjo R. Šležys. – Galima pridurti, kad vykome tarsi į nežinią. Mes Olimpiadoje dalyvavome pirmą kartą. Pirmąsias dienas visko mokėsi ir mūsų žaidėjai, ir visas trenerių štabas.“

Lietuvos grindų ritulio rinktinė iš viso sužaidė dvylika rungtynių. „Sudėtingiausia, ko gero, rungtyniauti buvo su JAV ir Švedijos komandomis, kadangi jų žaidėjai – labai galingo sudėjimo. Apskritai, ši olimpiada buvo labai įdomi patirtis. Žaidynėse dalyvavo daug atletų iš egzotinių šalių – Namibijos, Ugandos, Nigerijos, Bangladešo, Indonezijos. Tuo labai džiaugėmės, nes norėjom, kad mums pakliūtų kuo mažiau europiečių. Su jais varžytis nėra taip įdomu“, – juokėsi grindų ritulio vyr. trenerio R. Šležio asistentas ir ilgametis kolega G. Čečkauskas.

Nebebuvo, kur trauktis

Pradžioje lietuviai įveikė kvalifikacinį etapą, kuriame kovojo su Nigerijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Amerikos, Honkongo ir Švedijos sportininkais. Įveikusi šį etapą, grindų ritulio rinktinė keliavo į finalinį penketą, kuriame jų laukė antroji akistata su Honkongu ir Švedija bei jėgų išbandymas su Indija ir Japonija.

„Pirmąją dieną vyko dvejos rungtynės, ir abi jos mums buvo nesėkmingos, – pasakojo G. Čečkauskas. – Honkongui pralaimėjome 1:5, švedams – 2:6. Grįžtant į viešbutį dangų nutvieskė vaivorykštė. Parodžiau ją vaikams ir pasakiau, kad ši rytojaus dieną mums atnešianti sėkmę. Nebebuvo kur trauktis, kad prasibrautume į finalinį ketvertą, žūtbūt reikėjo pergalių.“

[quote author=“D. Grybauskaitė“]Jūsų sėkmė tik patvirtina, kad žmogus visada gali siekti pergalių. Visada – tai reiškia kasdien. Savo darbštumu, kantrybe ir ryžtu nugalėti.[/quote]

Grindų ritulio rungtynės trunka 27 minutes, jas sudaro 9 kėliniai po 3 minutes, tad ant parketo pasirodo kiekvienas komandos narys.

„Nėra nė vieno, sėdinčio viso mačo metu. Visi gauna žaisti savo laiką. Tad po nesėkmingos dienos susėdome su Gintaru, perskirstėme penketukus, sudėliojome naują žaidimo sistemą, sulipdėme naują taktiką. Ėjome va bank. Ir tai pasiteisino“, – šyptelėjo R. Šležys.

Antroji vieta – pati didžiausia pergalė

Nežinia, ar prie to prisidėjo vaivorykštė, tačiau įvyko taip, kaip ir sakė G. Čečkauskas – išaušo sėkminga diena. Jau kitą dieną lietuvių laukė Japonijos iššūkis. Jį tautiečiai įveikė nesunkiai (4:0). O kova su indais baigėsi lygiosiomis 5:5. To pakako, kad Lietuvos grindų ritulininkai iškoptų į finalo ketvertą.

Pusfinalyje R. Šležio auklėtiniai susitiko su Honkongu. Būtent šios šalies sportininkams lietuviai buvo pralaimėję grupės varžybose: „Pradžia gero nežadėjo – po 6 kėlinių atsilikinėjome 0:2. Septintajame netikėtai blykstelėjo du broliukai iš Kauno ir išlyginome rezultatą. Aštuntame kėlinyje žaidė Kėdainių penketukas. Įmušėme tris įvarčius ir laimėjome 5:2, iškovodami kelialapį į finalą.“

Jau tą akimirką Lietuvos grindų ritulio rinktinė pasijautė čempione.

„Tam, kad patektume į finalą, jau buvome atidavę visas fizines jėgas, visas savo emocijas. Ir nors finale indams pralaimėjome 2:7, tačiau nenukabinome nosių – jau ir taip buvo pasiekta labai labai daug“, – akimirką, kuomet Lietuvos grindų ritulio rinktinė tapo pasaulio vicečempione, prisiminė G. Čečkauskas.

Matė ir… A. Švarcenegerį

Dvi dienas, prieš prasidedant Pasaulio specialiajai olimpiadai, Lietuvos delegacija buvo apsistojusi kitame Austrijos mieste – Zalcburge.

„Kiekvienas miestelis priėmė skirtingų šalių delegacijas. Zalcburgas – didelis miestas, tarp kalnų, jame vyko miesto šventė. Šio miestelio Rotary klubas bendrauja su Vilniaus Rotary klubu, galbūt dėl to Lietuvos delegacija ir apsistojo Zalcburge. Prieš prasidedant Olimpiadai gavome šansą geriau pažinti Austriją, jos papročius. Ir prieš Olimpiadą, ir jos metu visur buvo labai daug savanorių, kurie labai nuoširdžiai su mumis bendravo“, – pasakojo R. Šležys.

Iš Zalcburgo sportininkai persikėlė į savo bazes Olimpiniame Graco mieste. Grindų ritulininkai gyveno šio Olimpinio miesto pakraštyje.

„Apsistojome viename viešbutyje su latvių salės ritulininkais. Jie irgi iškovojo sidabrą. Dar buvome stebėti ledo ritulio varžybų, tai matėme tikrą ledo ritulį – su emocijomis ir… muštynėmis“, – juokėsi G. Čečkauskas.

Šių Olimpinių žaidynių ambasadoriumi tapo garsus kultūristas, aktorius ir respublikonų politikas Arnoldas Švarcenegeris – mat jis yra kilęs iš Graco miesto, kuriame ir vyko Specialioji olimpiada.

„Jis olimpiečiams tarė sveikinimo kalbą. Tokio amžiaus jis vis dar atrodo įspūdingai“, – įspūdžiais dalijosi Kėdainių specialiosios mokyklos kūno kultūros mokytojai.

Antrajam gyvenimui prikeltas Kėdainiuose

Grindų ritulys Lietuvoje gyvuoja jau per dvidešimt metų. Tiesa, ilgą laiką šis žaidimas buvo primirštas. Lietuvos grindų ritulio rinktinė Specialiojoje olimpiadoje šios sporto šakos rungtyje jau ilgokai nedalyvavo – Olimpinėse varžėsi tik slidininkai ir sniegbridininkai.

O štai lygiai prieš dvidešimt metų R. Šležys su trimis sportininkais išvažiavęs į Toronte (Kanada) vykusių asmeninių grindų ritulio testų čempionatą, į Lietuvą parsivežė reikiamo inventoriaus šiam komandiniam žaidimui – šalmus, lazdas.

„Taip ir padėjome žaisti. Tiesa, 2008-aisiais liovėmės, kadangi mokyklos sporto salėje buvo paklotas naujas parketas… Tačiau 2012-aisiais vėl pradėjome žaisti. Perėjome visą olimpinį ciklą, pravedėme čempionatą, seminarą, kurio metu kolegas iš kitų miestų supažindinome su šia sporto šaka ir pasidalijome inventoriumi, gavome kvotą iš Olimpinio komiteto, nuo 2013-ųjų pradėjome atsirinkinėti vaikus, ir štai tik prieš dvi savaites su sidabro medaliais sugrįžome iš Specialiosios olimpiados“, – džiaugėsi R. Šležys.

[quote author=“G. Čečkauskas“]Buvome stebėti ledo ritulio varžybų, tai matėme tikrą ledo ritulį – su emocijomis ir… muštynėmis.[/quote]

Ritulys… bet ne ledo

„Grindų ritulys tikrai labai panašus į ledo ritulį. Skirtumas tas, kad jis žaidžiamas ne ant ledo, o ant grindų, – apie šią sporto šaką kalbėjo G. Čečkauskas. – Grindų ritulys sugalvotas tam, kad šalims, esančioms Afrikos ar Pietų Amerikos žemynuose, ten, kur ištisus metus šilta ir nėra sniego, būtų sudarytos galimybės dalyvauti Specialiosiose olimpinėse žiemos žaidynėse. Na, o grindų ritulio taisyklės – identiškos ledo rituliui. Tik žaidžiama ant grindų ir su šiek tiek kitokiu inventoriumi – skiriasi lazdos forma, pats ritulys. Beje, kaip ir ledo ritulyje, čia privalomi šalmai. Tai – tarsi ledo ritulio atmaina. Tik be ledo, be pačiūžų ir su kitokiu rituliu.“

[#gallery=710#]

…

Lietuvos grindų ritulio rinktinėje, be dviejų trenerių iš Kėdainių specialiosios mokyklos ir penkių šios įstaigos auklėtinių, buvo po keturis sportininkus iš Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos ir iš Kauno statybinių paslaugų ir mokymo centro reabilitacijos skyriaus, du – iš Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro. Trenerių štabe – ir šių įstaigų kūno kultūros mokytojai – Vida Misevičienė ir R. Mikučiauskas.

Pasaulinės specialiosios žiemos olimpinės žaidynės kovo 14–25 dienomis vyko Austrijoje.

Specialioji olimpiada – pagrindinis pasaulio sporto renginys sutrikusio intelekto atletams. Nereikėtų jo painioti su Parolimpinėmis žaidynėmis, kuriose varžosi fizinę negalę turintys atletai.

Kaip ir Olimpinės žaidynės, taip ir Specialioji olimpiada vyksta žiemą ir vasarą. Tiek vasaros, tiek žiemos specialioji olimpiada vyksta kas ketverius metus.

Lietuvos delegaciją šiemet Specialiosiose olimpinėse sudarė trisdešimt aštuoni žmonės. Septyni rinktinės nariai – kėdainiečiai.

Iš viso Specialiojoje olimpiadoje atletai iš 107 pasaulio šalių varžėsi devyniose skirtingose sporto šakose. Lietuviai jėgas išbandė trijose – slidinėjimo kroso (7 atletai), sniegbridimo (6 atletai) ir grindų ritulio (15 atletų) rungtyse.