Apie karjeros pabaigą, penkių sūnų auginimą ir gyvenimą tarp kurčiųjų

Vakar, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, Kėdainių kultūros centre šeštąjį kartą vyko garbingieji Kėdainių krašto Metų Moterų apdovanojimai. Šventės „Ačiū, kad šalia esi“ metu buvo paskelbtos ir apdovanotos šešios penkių nominacijų laimėtojos. Kas jos tokios?

[quote author=”D. Mykolaitienė”]Pabaiga džiugi tuo, kad išeidamas palieki stiprius žmones. Profesionalus, gebančius puikiai dirbti savo srityje. Džiaugiuosi, kad trys mano kolektyvo nariai tapo vadovais.[/quote]

Apdovanojimo verta kiekviena

Metų altruistės nominacijai buvo patvirtintos net aštuonios pretendentės. Kraštiečių ir komisijos balsai lėmė, kad Metų altruistėmis pripažintos buvo net dvi pretendentės.

Viena iš Metų altruisčių, Gudžiūnų ambulatorijos administratorė, LIONS klubo narė Jūratė TYLIENĖ paklausta, kuris, jos manymu, yra reikšmingiausias ir didžiausias pačios gyvenime nudirbtas darbas, vieno išskirti negalėjo. „Kiekvieną darbą, net ir patį mažiausiąjį, stengiuosi atlikti visu šimtu procentų. Dar ir daugiau negu šimtu, – šyptelėjo viena iš šešių Metų moterų konkurse laimėjusių kraštiečių. – Kai ką nors darai, nelauki kokio ypatingo atlygio. Kai sutinki nusiminusį, liūdną, nelaimingą žmogų, o iš tavęs jis išeina su šypsena, tai ir yra geriausias atlygis.“

Gudžiūnų ambulatorijos administratorė tikina, kad Kėdainių krašte dar yra daug neįvertintų, tačiau tokio paties apdovanojimo vertų moterų: „Visos mes šįvakar buvom vertos apdovanojimų. Verta apdovanojimo kiekviena moteris, kuri sugeba išeiti į visuomenę, ne tik namais rūpintis, kuri stengiasi plačiau žiūrėti į savo gyvenimą ir į moters paskirtį.“

Gyvenimas pasikeitė pagimdžius kurčią sūnų

Antroji Metų altruistės nominacija atiteko Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminės organizacijos vadovei Veronikai GILIENEI.

Ši Kėdainių pirminės organizacijos gestų kalbos vertėja ir socialinė darbuotoja jau tris dešimtis metų yra šlia klausos negalią turinčių žmonių. „Negaliu net apsakyti, kokia laiminga esu. Niekada gyvenime nesitikėjau tokio įvertinimo. Kai dirbi paprastai, paprastam žmogui, džiaugiesi jį matydamas laimingą. Tai – geriausias atpildas už tavo darbą. Bet džiugu ir būti pastebėtai. Kadangi balsavimas už nominantes buvo anonimiškas, nesitikėjau, kad galiu būti viena laimingųjų. Tiems, kurie už mane balsavo, tiems, kurie organizuoja šį konkursą ir visiems visiems žmonėms tariu ačiū. Duok Dieve, kad jiems sektųsi, viskas būtų gerai, kad jie būtų laimingi, o jų šeimose niekas nesirgtų“, – su jauduliu kalbėjo V. Gilienė.

Moteris tikina, kad jau tris dešimtis metų su kurčiaisiais trunkantį bendravimą jai nulėmė pats likimas. „Bendraujame trisdešimt, su kurčiaisiais dirbu – jau dvidešimt. Atgal atsigręžusi to, kad man tai lėmė likimas, dovanodamas man negirdintį sūnų, nesigailiu nė akimirką. Matyt, man išties buvo lemta padėti tokiems žmonės. Pati esu „metalo žmogus“ dvidešimt penkerius metus išdirbau aparatūros gamykloje… Bet viskas apsivertė…“, – pasakojo V. Gilienė ir pridūrė, kad negirdintieji – tokie patys žmonės, kaip ir girdintieji, o jų klausos trūkumą nusveria viską daug geriau jaučiančios širdys.

Įvertinimas – likus trims dienoms iki karjeros pabaigos

Aštuonios pretendentės buvo pateiktos ir Metų specialistės nominacijai. Nominacija atiteko Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkei, komisarei Danutei MYKOLAITIENEI. Metų moterimi įvertinta ji buvo likus trims dienoms iki dvidešimt ketverius metus trukusios karjeros Lietuvos policijoje pabaigos:

[quote author=”J. Tylienė”]Verta apdovanojimo kiekviena moteris, kuri sugeba išeiti į visuomenę, ne tik namais rūpintis, kuri stengiasi plačiau žiūrėti į savo gyvenimą ir į moters paskirtį.[/quote]

„Man buvo labai netikėta. Iš tikrųjų labai netikėta. Nes tiesiog… Juk tai – pabaiga. Ji ateina, susidėlioji visus metus, pažvelgi, kokie jie buvo… Atrodo, kad paskutiniai mano metai nebuvo kažkuo ypatingai ypatingi. Jie buvo tokie patys kaip ir visi kiti mano nudirbti metai. Aš visada buvau panaši: reikli, griežtoka, principinga, bet didelės širdies. Atrodo, kad ir kolegos taip apie mene galvoja, – šypteli policininkė. – Darbas visada turėdavo būti padarytas. To reikalaudavau iš savęs ir tuo pačiu iš kolektyvo. Tokia jau aš esu. O tai, kad mane įvertino, ko gero, viską pasako. Kad pats procesas, dirbau teisingai, ėjau teisingu keliu ir galiu išdidžiai ir oriai uždaryti policijos sistemos duris.“

Trys kolektyvo nariai tapo vadovais

Išgirdusi, jog, galbūt, ypatingi buvo ne paskutinieji, tačiau visi dvidešimt ketveri metai, moteris šypteli. „Manau, kad taip. Pati pradžia – kuomet tu žengi, mokaisi, imi pavyzdį, stengiesi. Tie metai yra labai reikšmingi. Vėliau tu išmoksti ir pradedi mokinti kitus. Šie – taip pat labai svarbūs metai. Kai tu rodai pavyzdį, o jį ima ir tavimi seka, labai pamalonina širdį, – kalbėjo Metų specialistė. – O pabaiga džiugi tuo, kad išeidamas palieki stiprius žmones. Profesionalus, gebančius puikiai dirbti savo srityje. Džiaugiuosi, kad trys mano kolektyvo nariai tapo vadovais. Labai tikiuosi, kad prie to prisidėjau ir aš. Ir tikiu, kad jie šie žmonės darys dar didesnius darbus, nei aš.“

Išlieka paslaptinga

Paklausta, kad galbūt kolegos, kuriuos kartais vargindavo moters reiklumas, kurie, galbūt, nevengdavo ir paburbėti, konkurso metu savo balsus atidavė būtent už ją, D. Mykolaitienė nesistebi: „Visi esame žmonės. Mums patinka, kai mus pastebi, giria, mumis džiaugiasi. O kai reikalauja, pyksta, įsako – juolab, esame statutinė įstaiga – ne visada labai malonu. Tačiau tai yra teisinga.  Ir aš galvoju, kad pati visus tuos metus buvau teisinga.“

Pasiteiravus, ką ji ketina veikti po to, kuomet pasibaigs jos paskutinioji dvidešimt ketverių metų darbo diena policijoje, Metų specialistė nedaugžodžiauja: „Galvoju. Bet… nesakysiu. To kol kas nežino net mano kolegos“, – juokėsi D. Mykolaitienė.

[quote author=”V. Gilienė”]Atgal atsigręžusi to, kad man tai lėmė likimas, dovanodamas man negirdintį sūnų, nesigailiu nė akimirką.[/quote]

Atsidavimas kitų moterų problemoms

Metų pasiekimo nominacijoje taip pat varžėsi keturios pretendentės. Nugalėtoja buvo išrinkta Kėdainių rajono moterų krizių centro vadovė Rita STAKNIŪNIENĖ: „Meluočiau pirmiausia sau, po to – ir tiems, kurie mane rinko, kurie balsavo už mano kandidatūrą, jeigu sakyčiau, kad tai neteikia džiaugsmo. Neapsakomai smagu, kai dirbi tai, kas tau patinka, kas tau gerai sekasi, ir dar būni įvertintas už savo veiklą. “

R. Stakniūnienė Kovo 8-osios proga visoms moterims linkėjo pasistengi pasaulį aplink save daryti kuo gražesnį. „Mes labai dažnai kalbame apie problemas. Aš pati, kaip moteris, norėčiau, kad Tarptautinę moters dieną visos moterys, kurios patiria kokias nors gyvenimo negandas, kaip ir tos, kurios yra laimingos, turėdamos šaunius vaikus ir puikias šeimas, prisimintų, kad jos yra nuostabios“, – kalbėdama jaudinosi Metų pasiekimo nominacijos savininkė.

Patogią veiklą iškeitė į pagalbą kitoms

Paklausta, kas ją skatina daryti gerus darbus, R. Stakniūnienė nė nedvejojo – toks yra jos charakteris. „Turbūt taip savaime gaunasi. Mano vidinės nuostatos, įsitikinimai, noras matyti pasaulį kitokį. Užauginau vaikus, baigiau mokslus, išėjau iš verslo, kuriuo užsiėmiau anksčiau, galėčiau atsiduoti kažkokiam tikrai ramiam darbui, – svarstė moteris. – Bet likimas mane nuvedė į moterų krizių centrą. Pradžioje jame savanoriavau, dabar vadovauju jam, aš supratau, kad tai – veikla, kuri man patinka, veikla, kuria galiu užsiimti ir kuri man gaunasi savaime. Dirbdama šį darbą aš paprasčiausiai jaučiuosi labai gerai.“

[quote author=”R. Stakniūnienė”]Užauginau vaikus, baigiau mokslus, išėjau iš verslo, kuriuo užsiėmiau anksčiau, galėčiau atsiduoti kažkokiam tikrai ramiam darbui… Bet likimas mane nuvedė į moterų krizių centrą.[/quote]

Kalbėti ant scenos sunkiau nei… auginti penkis sūnus

Dvi kitas kandidates į Metų mamos titulą nurungusi labūnaviškė Loreta ŽILINSKIENĖ augina „būsimąjį Lietuvos krepšinio rinktinės startinį penktą“ – penkis šaunius sūnus. „Jeigu turite planą metams – auginkite gėlę. Jeigu turite planą dešimčiai metų – auginkite sodą. Jeigu turite planą šimtui metų – auginkite vaikus. Su vyru pastarąjį planą ir sudarėme. Vyriausiajam, Ugniui, devyniolika, Smilčiui – šešiolika, Antariui – šeši, Akmėjui – trys, Agatui – septyni mėnesiai. Vis tik sunkiau ne penkis sūnus auginti, o kalbėti ant scenos, nes tai – ne kasdienybė, – juokiasi viena moteris tarp šešių ąžuolų, L. Žilinskienė, turinti dvi specialybes – profesionalios mamos ir Pelėdnagių ambulatorijos gydytojos odontologės. – Nuostata pas mus, Lietuvoje, apie vaikus, kokia? Tokia, kad tik „aš, tėtis ir mama esame draugiška šeima“. Jeigu jau turi daugiau negu du ar tris vaikus, žmonės stebisi. Tačiau visi penki mūsų su Dariumi berniukai labai laukti ir mylimi ir tikrai ne „prisidirbti“.“

Išgirdę stebisi: visi penki – to paties tėčio vaikai?

Metų mamos dešinioji ranka, sutuoktinis Darius pabrėžė, kad yra ir kitas dalykas, dėl ko neretas lietuvis nustemba. „Kai kada žmonės nustemba dar ir dėl to, kad visi penki vaikai – nuo vieno ir to paties vyro. Šiais laikais tai nepakankamai standartinė situacija“, – pridūrė penkių sūnų tėtis.

Gyvenimas – kūryba

Metų kūrėjos vardui buvo nominuotos keturios kraštietės. Sėkmė nusišypsojo Kėdainių bendruomenės socialinio centro užimtumo specialistei, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narei, tekstilininkei, odininkei, Kėdainių krašto poetei Mildai VERKAUSKIENEI. Nugalėtoja pabrėžė, kad kūrybai jai yra visas gyvenimas.