Pomėgis, virtęs specialybe

„Rinkausi ne diplomą, o man patinkančią specialybę“, – sako Antanas Ivanauskas. Jo teigimu, visuomenėje ir šeimoje vis dar stiprus spaudimas rinktis perspektyvią profesiją, o kartais net nesvarbu kokią. Svarbu, kad ji būtų pažymėta ženklu „aukštasis išsilavinimas“, tarytum šis magiškas žodžių derinys būtų raktas į sėkmingą gyvenimą. „Suprantu, kad darbą pagal specialybę   nebus paprasta rasti, bet dėl savo sprendimo niekada nesigailėjau“, – sako A. Ivanauskas, ateityje ketinantis dirbti sporto klubo treneriu.

Nesvarbu, ar spaudžia žvarbus šaltis, ar kepina kaitri saulė, vaikiną sutiksi Pajieslio daugiafunkciame centre. Atrodo, lyg čia prieš keletą metų įrengta treniruoklių salė būtų tapusi Antano antraisiais namais. Čia ir susitinkame pasikalbėti apie motyvaciją ir priežastis, skatinančias nesustoti pusiaukelėje. Daug dėmesio skiriame ir sportui – juk jau pavasaris, ir kiekvienam norisi žvelgti į veidrodį kaip į savo gerą bičiulį.

Profesionalumo kaina

Antanas mėgo sportuoti nuo mažens, tad baigęs dvylika klasių nedvejodamas nunešė dokumentus į Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą. Jo seserys ir broliai studijuoja su sportu nesusijusias specialybes.

„Daugelis sakė, kad galiu siekti „kažko aukščiau“, tačiau man svarbiausia profesija“, – sako šiais metais sporto klubo paslaugų teikėjo/darbuotojo kvalifikaciją įgysiantis jaunuolis.

Antanas lengvuoju kultūrizmu (geriau žinomu kaip „fitnesas“) susidomėjo prieš keletą metų. Vaikinas atviras: „Treniruoklių salėje pradėjau lankytis, siekdamas geriau atrodyti. Pradėjęs intensyviau sportuoti, pajutau, kad žymiai pagerėjo sveikata. Sportas – tai geros energijos įkrova. Kad ir kaip tą dieną neturėčiau nuotaikos, iš sporto salės visada išeinu su šypsena. Dabar penkerių metų laikotarpyje galvoju ir apie dalyvavimą lengvojo kultūrizmo varžybose.“

Iš pirmo žvilgsnio penkeri metai – gana ilgas laiko tarpas iki pirmojo starto. Esame įpratę prie sėkmės istorijų, apie iš niekur išnirusius sėkmės kūdikius, kuriems pakako kelių mėnesių tam, kad pasiektų stulbinamų rezultatų.

Vaikinas tokias sėkmės istorijas vertina skeptiškai. Kai kurios jų būna pagrįstos ir anabolinių steroidų vartojimu. (Anaboliniai steroidai – natūralūs sintetiniai arba steroidiniai hormonai, kuriuos kai kurie sportininkai naudoja siekdami išraiškingesnių kūno formų. Medikai šias draudžiamas medžiagas prilygina narkotikams). Ne paslaptis, kad ir tarp sporto klubų lankytojų, pasitaiko tokių, kurie nevengia draudžiamų preparatų.

„Kai sportuoji „švariai“, raumenys, net sumažinus krūvį niekur nedingsta o naudojant „chemiją“, nutraukus darbą raumenys labai greitai nyksta. Tam laikui papildas raumenį padarys didesnį, tačiau vėliau tas raumuo išnyks. Būtų gaila įdėto darbo“, – aiškina, kodėl nesusigundo greitu rezultatu vaikinas. Pasak jo, tokių preparatų vartojimas iškreipia pačią sporto dėl sveikatingumo esmę.

„Daugelis sako, kad jiems pakaktų kelerių metų treniruočių tam, kad patektų į profesionalųjį sportą. Taip nebūna, – nukerta Antanas. – Varžybos – ilgo proceso rezultatas. Žmogus gali sportuoti dešimt metų ir tik tada nuspręsti pasirodyti varžybose. Neretai „sėkmės akimirkos“ neatskleidžia ilgo kelio iki pergalės.“

Bandymų keliu

Antanas sportuoja pagal savo paties sudarytą sporto programą penkis kartus per savaitę. „Kartais būnu pavargęs, nieko nesinori, tačiau vis tiek turiu ateiti. Žinau, jeigu nors vieną dieną praleisiu, visa savaitė bus sugadinta – netreniruota raumenų grupė pradės atsilikti nuo kitų. Kiekviena diena skirta vis kitai kūno daliai. Pirmadienį treniruoju rankas, antradienį krūtinę ir rankas“, – vardija vaikinas.

Jis pripažįsta, kad savo kelyje neišvengė klaidų. „Iš pradžių, kaip ir daugelis pradedančiųjų, bandžiau dirbti su dideliais svoriais. Atrodė, kuo daugiau, tuo geriau. Tačiau supratau, kad treniruotės su mažesniais svoriais yra daug efektyvesnės. Ar metodas pasiteisina, parodo pats organizmas. Jei po savaitės nesijaučia, kad dirbtų raumuo, esi pavargęs, apatiškas, vadinasi, tokios treniruotės labiau išsekina negu suteikia naudos. Kiekvienam programa turi būti pritaikyta, atsižvelgiant į organizmą ir fizinį parengimą“, – dalijasi patirtimi.

Jis prisimena, kaip iš pažiūros tvirtam, kresnam naujokui treneriai parinko pusiau profesionalo programą ir gana intensyviai didino svorius. Tačiau netrukus pasipylė traumos.

Norintiems priaugti svorio, išryškinti kūno linijas Antanas rekomenduoja mitybą, kurios didžiąją dalį sudaro baltymai. Tik priduria, kad reikia vartoti daug vandens, kadangi baltymų dieta skatina spuogų kilimą. Siekiantys profesionalesnių rezultatų turėtų treniruotis apie penkis kartus per savaitę. Treniruočių trukmė – apie valandą.

Antanas sporto klubuose netaisyklingai sportuojančius lankytojus mato labai dažnai. Jis pastebi, kad daugelis pasirenka per didelius svorius, kuriuos norėdami iškelti kūprinasi, lenkiasi, o paskui skundžiasi, kad skauda nugarą, prasideda traumos. O juk nuo traumų apsaugo ne tik specialios priemonės, bet ir taisyklingos kūno padėtys pratimų metu.

„Visada prieinu padėti, bet būna ir tokių žmonių, kurie viską moka, viską žino. Tuomet sakau: „Tavo organizmas, tavo kūnas, sportuok kaip tu nori. Aš galiu tik patarti“, – pastebi jaunuolis.

Tas įnoringas pilvukas

Jeigu vyrukai dažniau siekia priaugti masės, tai moterys neretai mielai sutiktų atsikratyti kelių kilogramų. Abiem atvejais svarbiausias vaidmuo tenka mitybai.

„Tarp sportininkų seniai žinoma tiesa: sportas lemia 30 procentų rezultato, o likusieji priklauso nuo mitybos. Sutvarkę mitybą, netgi nesportuodami, galite pasiekti tikslų. Jeigu norite numesti svorio, pamėginkite valgyti tą patį, tik šiek tiek sumažinti porcijas. O jeigu tai nepadeda, reiktų galvoti, ką iš savo meniu galėtumėte išbraukti. Paprastai rekomenduojama atsisakyti miltinių patiekalų, bulvių. Ypač nedėkingas produktas – juoda duona. Ji tukina netgi labiau negu batonas. Formuojant savo valgiaraštį nepamirkite vaisių ir daržovių“, – stebuklingos piliulės nežada Antanas.

O koks geriausias vaistas dažnam galvos skausmui – per dideliam pilvukui? Pasak būsimo trenerio, veiksmingiausios priemonės – krosas ir kitos kardio treniruotės. Šios treniruotės naudingiausios ir metant svorį. Jų metu dirba beveik visas kūnas, stiprinama kraujotakos sistema, intensyvėja plaučių darbas. Geriausia šias treniruotes atlikti atsikėlus ryte, nieko nevalgius, o pasportavus nepamiršti sočiai papusryčiauti.

„Jeigu kitoms raumenų grupėms, pvz. rankoms, labiau įtakos turi treniruotės, tai sportuodami netgi metų metus, bet nesutvarkę mitybos, gražaus pilvo preso neturėsime“, – priduria Antanas.

Intensyvumo dažnis

Paklausus, kiek laiko reikėtų skirti sportui, Antanas prisimena žinomą trenerį Andrių Pauliukevičių, kuris teigia, kad jei nesportuojantis žmogus sportui pradės skirti vieną dieną per savaitę, tai jau bus progresas. Geriausia, vieną dieną pasportuoti, kitą – turėti laisvą, kad organizmas spėtų atsigauti.

„Du kartai po valandą arba dar geriau trys – po keturiasdešimt minučių per savaitę – pakankamas laikas sportuojančiam žmogui patobulinti linijas, atsikratyti pilvuko, pasitempti ir vasaros sezoną pasitikti geresnės nuotaikos“, – įsitikinęs sportininkas.

Dvylika minučių – vietoj valandos

O kokie jaunojo sportininko neturintiems ir tos brangios auksinės valandos, kurią būtų galima skirti sportui? Vaikinas pastebi, kad internete yra pateikiama ir žymiai trumpesnių treniruočių, trunkančių pvz., dvylika minučių.

„Jas kuriantys žmonės tikrai išmano savo darbą. Tokios treniruotės intensyvios, tačiau labai efektyvios. Bent dvylika minučių per dieną sportui kiekvienas iš mūsų tikrai galėtume atrasti“, – teigia jaunuolis.

Mamoms – aerobika, vyresniesiems – plaukimas

Vyresniems žmonės Antanas nepataria rinktis intensyvių treniruočių. Dideli svoriai, šuoliukai gali per daug apkrauti sąnarius, išprovokuoti įsisenėjusių problemų paūmėjimą. Senjorams labai naudingas dvidešimties minučių pasivaikščiojimas ryte – taip pagerinama visa kraujotakos sistema. Labai naudingas ir baseinas – plaukiojimo metu dirba visos raumenų grupės.

Moterims, norinčioms po gimdymo padailinti formas, „tampytis su treniruokliais“ pašnekovas nerekomenduoja: „Tokiu atveju patarčiau rinktis grupines treniruotes, kurių metu galima ne tik  pagerinti formą, bet ir pabendrauti su bendramintėmis.“

Viskas įmanoma

Ar įmanoma sportuojant savarankiškai, namuose, be trenerių pagalbos pasiekti gerų rezultatų?

Antano atsakymas vienareikšmiškas: „Žinoma. Dabar labai populiarios treniruotės namuose, kurios nereikalauja papildomos įrangos. Žmogus treniruojasi su savo kūno svoriu. Šiais laikais profesionalios informacijos internete labai daug. Tačiau svarbiausia atsižvelgti į savo organizmą.  Jeigu vienam tinka kažkoks pratimas, nebūtinai jis tiks ir kitam; tas pats pasakytina ir apie mitybą“, – pabrėžia Antanas ir priduria, kad pats vasarą stengiasi sportuoti lauke: važinėja dviračiu, bėgioja krosą.

„Uždaroje patalpoje ne toks grynas oras ir sportuoti nebe taip smagu“, – sako jis.

Mokytojo patirtis

Antanas neseniai atliko kūno kultūros mokytojo praktiką mokykloje. Jis vedė pamokas 5–12 klasių moksleiviams. Jaunasis mokytojas pastebi, kad fizinės kultūros pamokų vengimo tendencija, deja, niekur nedingo. Kartais net trečdalis vaikų pamoką praleidžia ant suoliukų. Tokį aptingimą jis sieja su lėtu gyvenimo būdu.

„Moksleiviai daug sėdi: prie kompiuterio, televizoriaus ar ruošdami pamokas, sutingsta. Daugeliui užtenka pavalgyti, pamiegoti ir nebereikia to sporto. O dabar kelkis, sportuok, lakstyk“, – neveiklumo priežasčių ieško būsimasis sporto veiklos organizatorius.

Jis pastebi, kad fizinio lavinimo pamokų labiau nemėgsta merginos. Jo nuomone, aptingusius išjudinti padėtų masiniai sporto renginiai. Tuomet neliktų baimės, kad kažkas tave stebi ar šaiposi. „Čia panašiai kaip ir dainuoti – vienam nejauku, o minioje – ir smagiau, ir linksmiau“, – šypsosi jaunasis treneris.

Žingsnis po žingsnio

Kas skatina nepasiduoti kartais užplūstančiam nuovargiui ir nemesti pasirinkto kelio? „Kažkada skaičiau, kad įpročiui susiformuoti reikia trijų mėnesių. Ir kaip tyčia, pasportavęs tris mėnesius, pajutau, kad organizmas reikalauja krūvio ir tiesiog nebeišeidavo neateiti į salę“, – prisimena sportininkas.

Pasak Antano, svarbiausia – turėti tikslą. „Tarkime, norite numesti tuos nelemtus tris centimetrus nuo pilvo. Pasimatuojate ir pradedate sportuoti. Kai rezultatas nors šiek tiek pradės matytis, patikėkite, motyvacija tikrai labai išaugs. Kol pamačiau rezultatus, praėjo nemažai laiko, tačiau jie tikrai įkvepia“, – teigia sportininkas.

Valentino puokštė – štangai

Antanas įkvėpimo semiasi ir iš pripažintų garsenybių: jaunuolis svajoja susitikti su Europos kultūrizmo čempionu bei pasaulio kultūrizmo ir fitneso čempionatų prizininku Andriumi Pauliukevičiumi.

Taip pat žavisi garsiu Bulgarijos kultūristu Lazaru Angelovu, kuris yra pasiekęs ne tik puikių rezultatų, bet turi charizmą bei gerą humoro jausmą. Antai, Valentino dieną jis nuėjo į sporto klubą ir rožių puokštę įteikė… štangai.

O visgi, ką Antanas atsakytų tiems, kurie mano, jog toks rūpinimasis kūnu tėra tuščias laiko gaišinimas?

„Jeigu žmogus, sportuodamas ir prisižiūrėdamas jaučiasi labiau pasitikintis savimi, nemanau, kad tai yra laiko švaistymas. Grožis šiais laikais yra svarbus, tačiau pervertinamas. Aš sportuodamas pirmenybę teikiu ne kūno grožiui, o fizinių savybių gerinimui: ištvermei, valios ugdymui, jėgai… Manau, kad kiekvienas žmogus pats renkasi, kaip jis nori gyventi. Tai, ką darai dėl savęs, negali būti tuščia“, – tvirtai sako atletas.

„Jeigu nepavyktų gauti darbo sporto klube, tai eisiu į savanoriu, į kariuomenę“, – ateities planus dėlioja Antanas. Taip jis atliktų ir pareigą tėvynei, ir neišsižadėtų didžiosios gyvenimo aistros.