Meilė sportui jauną vaikiną pakeitė neatpažįstamai

„Pagrindinis mano hobis – sportas. Nors nežinau ar tai būtų galima pavadinti hobiu, nes sportas jau yra tapęs įprastu dalyku. Šiuo metu tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo be jo“, – tikina aštuoniolikmetis kraštietis Mykolas Eigirdas.

Dar prieš septynerius ar aštuonerius metus vaikinas tebuvo paprastas kaimo vaikis, tačiau atsakingos treniruotės, tinkama mityba, jokių žalingų įpročių ir brolio pagalba vaikiną pakeitė neatpažįstamai. Šiuo metu gatvės gimnasto socialiniame tinkle viešai publikuojami sportiniai pasiekimai sudomino per 4 tūkstančius sekėjų.

Gatvės gimnastika – tai fizinės jėgos ir ištvermės sportas, kuriame, naudojant savo kūno svorį, atliekami įspūdingi triukai. Šiuo sportu Mykolas domėtis pradėjo gana anksti, kai tebuvo dešimties ar vienuolikos metų jaunuolis. Kaip jis pats sako, tai nemokamas malonumas, nes susidomėję šiuo sportu žmonės gali sportuoti visur, kur pavyksta rasti kažką panašaus į „turniką“ ar lygiagretes.

Sportavo su vyresnėlio brolio pagalba

– Gatvės gimnastika prieš kelerius metus išties smarkiai išpopuliarėjo. Kaip manai, kodėl?

– Gatvės gimnastika Lietuvoje pradėjo plisti, kai kelios grupelės žmonių ėmė organizuoti varžybas. Vėliau vis daugiau žmonių pradėjo kelti nuotraukas bei vaizdo klipus iš savo treniruočių į internetą bei vieni su kitais konkuruoti. Po kurio laiko susibūrė viena stipri komanda „Project mayhem“, kuri organizavo oficialius čempionatus. Taip pat jie prieš kelis metus laimėjo projektą „Lietuvos talentai“, taip šį sportą pamatė dar daugiau žmonių.

– Mykolai, kiek tau buvo metų, kai pasiryžai atsakingai sportuoti ir siekti rezultatų? Kiek jau metų praėjo nuo tos dienos?

–  Tuo metu man buvo, regis, 10 ar 11 metų, – šypsosi jaunuolis. – Tuomet tai nebuvo rimtas sportas. Tiesiog ateidavau į stadioną ir mėgindavau padaryti kelis prisitraukimus bei atsispaudimus lygiagretėse.

– Nesuprantu, iš kur tokiame jauname amžiuje tiek motyvacijos, užsidegimo? Juk dažniausiai tokio amžiaus berniukų galvose mintys sukasi tik apie žaidimus ir išdaigas…

– Viskas nuo žaidimų ir prasidėjo, – prisimena atletas. – Kai maždaug prieš septynerius metus pas kaimynų vaikus žaisdami slėpynių su draugais radome kažką panašaus į skersinį.

– Ar tai ir buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi tave keistis?

– Tąkart ant surasto skersinio man pavyko padaryti daugiausia prisitraukimų, nes buvau lengviausias iš visų. Na, o vienas draugas padarė vieną žinomiausių ir paprasčiausių gatvės gimnastikos triukų „vilką“. Tuo metu žinojome tik šį ir dar keletą pratimų. Deja, man „vilko“ padaryti nepavyko, tačiau nepasidaviau ir panorau žūtbūt jį išmokti.

– Tuomet prasidėjo rimtos treniruotės?

– Tuo metu mano vyresnėlis brolis Gediminas buvo susipažinęs su lengvąja atletika, todėl turėjo daugiau žinių ir patirties šioje srityje. Treniruočių metu brolis stiprino ne tik kojas, bet ir viršutinę kūno dalį ir jau turėjo vadinamąjį six-pack‘ą. Man tai atrodė kažkas wooow, turbūt čia ir buvo tas kabliukas, kuris ėmė kaip reikiant mane motyvuoti.

Su Gediminu pasigaminome skersinį kieme, tuomet išmokau „vilką“ ir dar daugelį kitų triukų. Pradėjau dar labiau domėtis šiuo sportu ir supratau, jog nepakanka vieno ar kito pratimo ant skersinio, todėl ėmiau tobulinti visą kūną.

Save išbandė ir kultūrizmo srityje

– Kaip dabar vertini nueitą kelią link svajonės turėti ištobulintą kūną? Kokios sunkiausios kliūtys buvo įveiktos šiame kelyje?

– Šis kelias svajonių link nesibaigė, jis vis dar tęsiasi ir tęsis dar ilgai. Kliūčių buvo daug, tačiau visa tai, manau, tik į naudą, nes gavau daugiau patirties. Esu įsitikinęs, jog svarbiausia klausyti savęs ir tiesiog negirdėti, ką sako kiti, nepasiduoti įvairioms pagundoms ir daryti tik tai, kas tau patinka.

– Kokiuose turnyruose jau teko dalyvauti?

– Teko dalyvauti daugelyje įvairiausių varžybų. Seniau dar tik pradėjęs rimčiau domėtis gatvės gimnastika, dalyvaudavau ir lengvosios atletikos varžybose, tačiau gerų rezultatų ten nepasiekdavau  ir labai greitai supratau, kad šis sportas skirtas ne man. Po kiek laiko, kai buvo pradėtos organizuoti gatvės gimnastikos varžybos, panorau išbandyti savo jėgas čia.

– Nenusivylei pabandęs?

– Ne. Sekėsi gana neblogai, nes jau buvau išbandęs šį sportą dar anksčiau nei jis išpopuliarėjo Lietuvoje. Vėliau buvo dar daug įvairių varžybų, kuriose sekėsi išties gerai. Tačiau gatvės gimnastikos neužteko, po kiek laiko kultūrizmo treneris Deividas Dubinas, pamatęs mano nuotrauką socialiniame tinkle „Facebook“ pasiūlė dalyvauti kultūrizmo varžybose.

– Žinoma, sutikai…

– Tikrai taip, nes jau seniai norėjau išmėginti savo jėgas scenoje. Žinoma, man dar buvo per anksti lipti ant scenos, kadangi mano konkurentai buvo daug stipresni ir pats dar nebuvau įspūdingos formos. Tačiau bet kokiu atveju tai buvo naudinga ir įdomi patirtis. Manau, jog ateityje dar sugrįšiu į sceną, nes pasiruošimas varžyboms, dietos, grimo kvapas, trapučiai prieš varžybas, naujos pažintys – mane tiesiog traukte traukia (šypsosi).

Vieno vienintelio idealo nėra

– Turbūt nesuklysiu sakydama, jog pats Žydrūnas Savickas tau spaudė ranką.

– Taip, tai buvo sporto festivalis „Savickas Classic“, kuriame vyko kultūrizmo ir bikinio turnyras. Vienoje rungtyje reikėjo kuo greičiau atlikti tam tikrą skaičių prisitraukimų, atsispaudimų lygiagretėse, atsispaudimų ant žemės bei pritupimų. Tai buvo nepamirštama patirtis, nes įveikiau daug stiprių sportininkų, be to, pirmosios vietos laimėtoją sveikino ir apdovanojo pats Žydrūnas Savickas. Tai kiekvienam sportininkui reikštų labai daug, man taip pat.

– Svarstau, jog turbūt didelė dalis sportuojančio jaunimo turi vieną ar kitą idealą. O ar tu turi?

– Vieno vienintelio idealo neturiu. Yra daug skirtingų, įdomių, pasiekusių žmonių, kurie įkvepia siekti savo tikslų.

Vengti tenka ne maisto, o piktavalių

– Mykolai, kur dažniausiai tenka parodyti savo galimybes, jėgą, ištvermę?

– Dažniausiai tiesiog treniruočių arba varžybų metu, tačiau būna tokių akimirkų, kai mieste randu tinkama vietą atlikti kokį pratimą, niekuomet nepraleidžiu progos kažką įdomaus padaryti ir įsiamžinti. Juk tai gatvės gimnastika (juokiasi).

– Kiek laiko ir pastangų atima tokie rezultatai, kokius turi dabar?

– Tai atima išties daug laiko bei pastangų. Anksčiau treniruotėms skirdavau kur kas daugiau laiko. Kadangi šiuo metu studijuoju, sportui lieka mažiau laiko. Treniruojuosi maždaug pusantros valandos per dieną šešis kartus per savaitę.

– Pakanka vien sporto, ar reikia prisižiūrėti ir mitybą?

– Visko esmė yra ta, kokie yra tikslai,  priklausomai nuo to reikia suvalgyti tam tikrą kiekį baltymų, angliavandenių bei sveikųjų riebalų. Šiuo metu savęs labai neriboju tiesiog stengiuosi valgyti kuo mažiau greito maisto, saldžiųjų gėrimų ir pan. Visas reikiamas medžiagas surenku iš sveikų produktų.

– Tačiau jei nori būti tvirtas, gražus ir sveikas, nejaugi nereikia nieko atsisakyti?

– Jei žmogus sportuoja sau, nedalyvauja varžybose ir nesiekia profesionalumo, atsisakyti turbūt nėra ko. Pakanka prisižiūrėti mitybą ir neturėti žalingų įpročių. Gal kažkas ir nustebs, tačiau net ir geriausi sportininkai nevaržybiniu metu kerta greitą maistą – picas, mėsainius, kebabus. Tačiau tai nėra jų kasdienis maistas. Vienas ir pats svarbiausias dalykas, kurio būtina atsisakyti – žmonių, kurie bando tave smerkti ir žlugdyti tavo svajones.

– Galbūt turi kokį pamėgtą receptą?

– Jokių ypatingų receptų neturiu. Pagrindinis maistas, kurį valgau ir kuris yra tinkamiausias sportininkams, yra kiaušiniai, vištiena, jautiena, žuvis, varškė įvairios košės, daržovės, vaisiai.

Sėkmė slypi motyvacijoje

– Atrodo, elementaru – daug dirbti ir laikytis maisto režimo. Tačiau ar nebūna taip, kad apima tingulys arba norisi ilgiau pavakaroti? Įdomu, ar ir tave apninka tokios pagundos ir kaip joms atsispiri?

– Niekad nebūna taip, kad užvaldo tinginys. Aš darau tai, kas man patinka, paprasčiausiai treniruotės, varžybos, konkursai yra įprasta mano gyvenime.

– Mykolai, esi jaunas, gražus, tvirtas vaikinas. O ką manai apie sportuojančias merginas?

– Atletiškas kūnas – puikus jaukas merginų medžioklei. Tad kodėl šio posakio nepritaikius merginoms (juokiasi)? Manau, jog sportuojanti mergina nėra blogai, juk merginos neabejotinai atkreipia dėmesį į sportuojančius vaikinus, todėl ir mano dėmesį greičiau patrauktų sportuojanti mergina (šypsosi).

– Kaip, tavo nuomone, atrodo sėkmės formulė?

– Visų pirmiausia, reikia išsikelti sau tikslus, žengti pirmą lemtingą žingsnį ir daryti tik tai, kas tau patinka neklausant kitų žmonių kritikos. Taip pat svarbu iš savo aplinkinių žmonių rato atsiriboti nuo tų, kurie ne padeda tau, o tik smukdo. Tiesiog svarbu daryti tai, kas tau patinka, neišklysti iš kelio ir tau tikrai pasiseks!

– Ačiū už pokalbį. Linkiu didelės sėkmės!