Pokalbiai su meru apie vaikystę, karjerą ir… kaklaraiščius

„Kavamanijos“ vasaros terasoje kėdainiečiai kartas nuo karto kviečiami pabendrauti su Lietuvai gerai pažįstamais kraštiečiais. Trečiadienio vakarą surengta artimesnė pažintis su Kėdainių rajono savivaldybės meru Sauliumi Grinkevičiumi. Pokalbis, žinoma, sukosi ne apie politiką. Meras šį kartą pasakojo apie skirtingus savo gyvenimo tarpsnius, svajonę tapti… istoriku ir Kėdainių ateities viziją.

Kėdainiuose – nuo dešimties

Pokalbis prasidėjo politiko pasakojimais apie vaikystę, pirmuosius dešimt jo gyvenimo mėnesių, praleistų Šakių rajone, ir vaikystę, kuri bėgo gražiame Perlojos miestelyje Dzūkijoje.

„Save laikau 1/3 dzūku, mat mano tėtis ir seneliai buvo iš Dzūkijos, ir 2/3 kėdainiečiu, kadangi čia su tėvais pedagogais persikėlėme gyventi, kuomet man buvo dešimt metų. Mokiausi antrojoje vidurinėje, dabartinėje „Atžalyno“ gimnazijoje. Joje mokytis pradėjau, kai vidurinė dar buvo įsikūrusi tame pastate, kuriame dabar yra J. Radvilos studijų centras“, – prisiminimais apie vaikystės ir paauglystės metus dalijosi Kėdainių rajono savivaldybės meras.

Troško tapti… istorijos mokytoju

„Pirmoje klasėje, ko gero, kaip ir visi berniukai, svajojau tapti tada dar milicininku, lakūnu arba kosmonautu, tačiau ūgtelėjęs sugalvojau, kad noriu būti istorikas. Nuo šio pasirinkimo mane atkalbėjo pedagogė mama“, – tai prisiminęs šiandien šypsosi vakaro svečias.

S. Grinkevičiui sekėsi ir humanitariniai, ir tikslieji mokslai, todėl vaikinas ėmė svarstyti, kokią profesiją pasirinkęs jis galėtų užsidirbti. Nusprendė, kad gerai uždirbti turėtų inžinieriai – šią specialybę ir pasirinko.

Roko muzikos gerbėjas

Mokyklos laikais dabartinis Kėdainių rajono savivaldybės meras laikėsi to meto madų ir nešiojo ilgus plaukus. Be to, dievino roką: „Svajojau išgirsti pasaulinių roko grupių koncertus. Svajonė išsipildė, bet tik po kurio laiko – su žmona lankėmės „Pink Floyd“, „Nazareth“ ir kitų grupių koncertuose.“

Garderobe nėra vietos kaklaraiščiams

Koks gi verslininkas, o juolab – meras be kaklaraiščio? S. Grinkevičius teigia tame nematąs nieko blogo.

„Kai buvau jaunas verslininkas, dažnai juos dėvėjau, pabodo, tad nutariau kaklaraiščių atsisakyti. Kai vos tik tapęs meru vykau į susitikimą Vilniuje, Prezidentūroje su kitais šalies merais, kolegų išsyk atsiprašiau už tai, kad neryšiu kaklaraiščio, ir įspėjau, kad taip yra ir visada bus“, – juokėsi meras.

Atsiskleidė verslumo gyslelė

Dešimtajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje S. Grinkevičius suprato, kad jis kaip inžinierius gali ne tik prekiauti tam tikra produkcija, bet ir kuo puikiausiai ją gaminti.

„Su verslo partneriu paėmėme pirmą kibirą, užmaišėme majonezą, pajutome, kad mums gali pasisekti, ėmėme pirkti įrangą ir pradėjome gamybą“, – pasakoja 24 metus UAB „Daumantai LT“ vadovo poste praleidęs S. Grinkevičius.

Darbu patenkintas

Paklaustas, ką jam reiškia kovo 14-oji diena (būtent šią dieną praėjusias metais buvo inauguruotas naujasis Kėdainių rajono savivaldybės meras S. Grinkevičius, – aut. past.), meras, nors ir prisimena iškilmes, kai į jo rankas pateko miesto šeimininko regalijos, šios dienos sureikšminti nėra linkęs.

„Taip, tai diena, kai tapau meru. Tačiau neiškeliu savęs aukščiau dėl to, kad esu meras. Svarbiausia, kad dirbu savo darbą, kad mane palaiko kėdainiečiai ir kad esu savose rogėse“, – kalbėjo vakaro svečias.

Jis patikino, kad didelis ramstis darbe ir gyvenime yra jo žmona: „Ji visada pataria, padeda ir palaiko. Ji – mano įkvėpėja“.

Anketos „Facebook“ susikurti nežada

Paklaustas, kodėl neturi populiariausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, S. Grinkevičius juokėsi, kad jos nesikurs tol, kol eis dabartines savo pareigas.

„Esu ir taip viešas asmuo, kas nori gali su manimi susitikti, pasikalbėti. Jeigu mane kviečia į renginius, neatsisakau ir atvykstu. Manau, kad žmogui gyvenime reikia pasilikti šiek tiek paslapties“, – šyptelėjo S. Grinkevičius.

Kėdainiai – NE agurkų miestas

„Kėdainiams jau 644 metai – tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Norisi, kad atgaivintume senamiestį ir įneštume į jį šurmulio. Norisi, kad rekonstravus „Saulutę“ Didžiosios Rinkos aikštėje kiekvieną šeštadienį vyktų mažesni ar didesni festivaliai, koncertai. Kad kėdainiečiai sakytų: „Nėra ką veikti namuose, keliaujam į Rinkos aikštę, ten bus ką veikti“. Jei kėdainiečiai pradės burtis senamiestyje, į miestą atvyks ir svečių. Kėdainiai tikrai nėra agurkų, majonezų ar ledų miestas. Tai – Radvilų miestas“, – miestu didžiuojasi jo šeimininkas.

Tiki, kad pramonė klestės

Paklaustas, kaip, jo manymu, mūsų miestas atrodys 2030-aisiais, S. Grinkevičius neabejojo, kad tai bus gražus pramoninis miestas su puikiai išvystyta infrastruktūra, pilnas kultūrinių įstaigų su įdomiais renginiais ir statiniais, kuriuose linksmai laiką galėtų leisti jaunimas. Jis viliasi, kad ir miesto parke atsiras daugiau pramogų, tokių kaip baseinai, čiuožyklos ar atrakcionai.

„Negana to, Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio komanda žais Eurolygoje, o FK „Nevėžis“ – Lietuvos futbolo A lygoje. Visi gyvens laimingai“, – pokalbį su humoro gaidele užbaigė vakaro svečias.

– Gerbiamas mere, kaip vertinate tokias jaunų kėdainiečių iniciatyvas viešam pokalbiui prie kavos puodelio pakviesti vis kitus, gerai šalyje žinomus kėdainiečius, skirtingų profesijų atstovus?

– Vertinu labai gerai, nes tie jauni žmonės ir įkvėps tos gyvybės ir energijos mūsų miestui. Gaila, bet yra žmonių, kurie daugiau bamba negu ką daro. Tie jauni žmonės atvirkščiai – daugiau daro, negu inkščia. Tegu ir toliau kviečia įvairius žmones, tegu kviečia politikus, o šie tegu ateina, kalbasi, nebijo klausimų, ir tik tada atsiras supratimas, kad valdžia – ne kažkas tolimo.

Turi dingti takoskyra tarp valdžios ir žmonių. Tik kartu dirbdami ir siekdami tikslo Kėdainius padarysime kitokius.

– Ar šįvakar „Kavamanijos“ vasaros terasoje buvote priimtas šiltai?

– Susirinko geranoriški žmonės, kurie supranta, kad problemų buvo, yra ir bus, todėl vyko paprastas, šiltas pokalbis. Čia susirinkusiems buvo įdomu, ką galvoju, kaip man gyvenime sekasi dabar ir kaip sekėsi anksčiau. Man šis susitikimas labai patiko.

– Publika galėjo Jums pateikti klausimus anonimiškai surašę juos ant popieriaus lapelių. Kuris klausimas Jums pačiam buvo įdomiausias?

– Visi įdomūs – vieni linksmesni, kiti rimtesni. Klausytojai teiravosi to, kas jiems atrodė įdomu, suprato diskusijos formatą, jog nesusirinkome problemiškiausių klausimų gvildenti, o aptarti bendrai vyraujantį požiūrį į kėdainiečius, Kėdainius ir tai, kaip meras mato ateitį. Tikiuosi, kad žiūrovai liko patenkinti.

– Minėjote, kad yra nemažai inkščiančių, bet nieko dėl savęs nedarančių kėdainiečių. Ko jiems palinkėtumėte?

– Pirmiausia žmogus turi turėti vidinę nuostatą, kad viskas turi būti gerai. Viskas tikrai eina į priekį. Pragyvenau šiame mieste nemažą laikotarpį, prisimenu, kas buvo prieš dvidešimt penkerius–trisdešimt metų. Prisimenu, kaip atrodė Kėdainiai ir kaip gyveno kėdainiečiai tada ir kaip miestas atrodo bei kaip žmonės gyvena šiandien. Tai – lyg diena ir naktis. Kėdainiai šiandien gyvena geriausią laikotarpį per visą savo istoriją. Norisi, kad ateityje būtų tik geriau. To ir linkiu visiems kėdainiečiams.