Seimo nariai siūlo drausti mokiniams mobiliuosius telefonus iki 11-os klasės

Prieš keletą metų iškeltas klausimas apie mobiliuosius telefonus mokyklose vėl išvydo dienos šviesą. Anuomet Švietimo įstatymo pataisas, kurios turėjo reglamentuoti mobiliųjų telefonų, planšečių ir kt. naudojimą mokyklose asmeniniais tikslais, inicijavo Seimo narys Justas Džiugelis. Tiesa, po projekto pateikimo Seimas jam nepritarė. Dabar keli parlamentarai vėl pateikė tokias pataisas. Jie siūlo mokyklose drausti naudotis mobiliaisiais telefonais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais pirmų–dešimtų klasių moksleiviams.

Ribojimas būtų rekomendacinio pobūdžio

„Siūlome pirmų–dešimtų klasių mokiniams ugdymo proceso metu, tai yra pamokų ir pertraukų metu, neleisti naudotis asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais, išskyrus specialius atvejus, kuriuos nustatytų Švietimo ir mokslo ministerija“, – sakė Seime surengtoje spaudos konferencijojeTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Daiva Ulbinaitė, pristačiusi tokias Švietimo įstatymo pataisas.

Įstatymo pataisas ji nurodė parengusi su frakcijos kolegomis Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Liutauru Kazlavicku ir socialdemokratu Sauliumi Čaplinsku.

Pasak L. Kazlavicko, 11–12 klasių moksleiviams išmaniųjų įrenginių ribojimas būtų rekomendacinio pobūdžio.

„Joms (vyriausioms klasėms – BNS) siūloma, kad mokyklose, kuriose vykdomos 11–12 klasių ugdymo programos, asmeninių mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimas gali būti ribojimas, jei tokią tvarką nustato mokyklos vadovas, vadovaudamasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis“, – sakė konservatorius.

Jis pažymėjo, kad pataisa užtikrina galimybę mokiniams atsinešti telefonus į mokyklas, tik turėtų būti numatomos vietos, kur įrenginiai laikomi.

„Tad (galimybė – BNS) išlaikyti ryšį prieš mokyklą, einant į mokyklą arba po mokyklos su tėvais yra užtikrinama, Tokia praktika naudojama daugelyje mokyklų, kurios visiškai uždraudusios arba apribojusios telefonų naudojimą. Tą situaciją tikrai galima labai tvarkingai reglamentuoti“, – teigė L. Kazlavickas.

„Mokytojai sako, kad vaikai nebegali po pertraukų susirinkę sutelkti dėmesio, susiduria su sunkumais suvokiant skaitomus tekstus, su iššūkiais bendraujant su bendraamžiais, nes realybė skiriasi nuo to, kuo jie gyvena telefonuose“.

D. Ulbinaitė

„Priėjome aiškią raudoną ribą“

„Kaip sako profesorius Dainius Pūras, ne tai, kad mums norėtųsi šalyje kolekcionuoti kokius draudimus, bet čia yra tas atvejis, kai priėjome aiškią raudoną ribą ir delsti daugiau negalime, nes ant svarstyklių mūsų vaikų emocinė sveikata ir turime imtis nacionalinių sprendimų“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.

Anot jos, mokslininkai sako, kad neribotai ugdymo metu naudojami telefonai tampa vaikų depresijos, atminties ir dėmesingumo sutrikimų, smurto bei patyčių priežastimis, daro neigiamą įtaką jų emocinei, psichinei sveikatai ir mokymosi rezultatams.

„O mokytojai sako, kad vaikai nebegali po pertraukų susirinkę sutelkti dėmesio, susiduria su sunkumais suvokiant skaitomus tekstus, su iššūkiais bendraujant su bendraamžiais, nes realybė skiriasi nuo to, kuo jie gyvena telefonuose“, – pažymėjo D. Ulbinaitė.

Pataisas jų autoriai teigia parengę reaguodami į pilietinę iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“, kurią palaiko apie 200 visuomeninių organizacijų, apie 100 mokyklų ir beveik 4 tūkst. gyventojų.

Taip pat – įvertinę psichiatrų ir mokslininkų pateiktą informaciją, išklausę mobiliųjų telefonų naudojimą jau ribojančias ir to nedarančias mokyklas, diskusijoje Seime išklausę mokinių ir jų tėvų atstovus, išanalizavę draudimą taikančių šalių praktiką.

Technologijos taip greit atėjo į gyvenimą, kad moksliniai tyrimai nespėja vertinti jų poveikio vaikams ir paaugliams.

Psichiatrijos klinikos vadovė S. Lesinskienė

Specialistai pabrėžia priklausomybės riziką

Skaitmeninės etikos centro steigėja, lektorė Renata Gaudinskaitė ragino atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus, kad 30 proc. paauglių yra probleminiai interneto naudotojai.

„Jie (tyrimai – BNS) sako, kad Lietuvoje turime kas antrą paauglį, kuris problemiškai naudoja socialinius tinklus, o vienas iš aštuonių patiria didžiulę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką“, – teigė R. Gaudinskaitė.

Anot jos, centras mato didžiulį skirtumą tarp vaikų, kuriems ribojama prieiga prie išmaniųjų įrenginių, ir kuriems – ne.

Pasak specialistės, Skaitmeninės etikos centro tyrimai rodo, kad vaikai prie išmaniųjų įrenginių praleidžia keturias–septynias valandas ir ilgiau, „ir didelės rizikos grupėje yra tie, kurie gali išmaniaisiais įrenginiais naudotis laisvai kiek nori, kaip nori, tiek namuose, tiek mokykloje“.

„Mokymosi aplinkoje, kur dėmesio sutelkimas ir protinis įsitraukimas yra labai svarbus, nuolatinis telefonų keliamas blaškymas labai trukdo pilnavertiškai įsisavinti informaciją. (…) Delsdami mes tiesiog auginame pacientus psichikos sveikatos specialistams“, – tvirtino R. Gaudinskaitė.

Anot Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovės Sigitos Lesinskienės technologijos taip greit atėjo į gyvenimą, kad moksliniai tyrimai nespėja vertinti jų poveikio vaikams ir paaugliams.

„Mes matome jau pasekmes, kad tai yra problema“, – teigė psichiatrė. Ji ragino politikus ir šalies vadovus galvoti apie tai, kad planuojant įvesti išmaniųjų įrenginių ribojimą, reikėtų užtikrinti moksleivių užimtumą per pertraukas.

„Labai svarbu, ką kita tas jaunuolis ar jaunuolė veikia, ir kaip per pertraukas mes užimame moksleivius. Ypač, kai dabar yra įtraukusis ugdymas, mokyklos neturi erdvių (…) ir tada kas prižiūri vaikus, (…) ar socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, kas pasirūpintų kokybišku jaunuolių bendravimu pertraukų metu“, – sakė S. Lesinskienė.

„Tokių žmonių mokykloje, kurie pertraukas kokybiškas užtikrintų, dar nėra, tai aš kviesčiau ir apie tai galvoti. (…) Aš labai kviesčiau iš anksto ruoštis, kaip atrodys mokykla, kai bus technologijos ribotos. Ir pateikti šią žinią pozityviai, juk tai yra galimybė draugauti, bendrauti, drįsčiau sakyti, gal su suaugusiųjų pagalba“, – pažymėjo psichiatrė.

Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė vasarį buvo išreiškusi dvejonę, kad ribojimai įsigaliotų šį rugsėjį, tvirtino, jog projektas „su laipsnišku įsigaliojimu“ Seimui galėtų būti pateiktas pavasario sesijoje.

Politikė trečiadienį nurodė, jog šią Švietimo įstatymo pataisą „jau pasirašė ne vienos partijos atstovai“, o centralizuoto ribojimo reikia dėl aiškumo ir lengvesnio sprendimų priėmimo visiems nustačius vienodas taisykles.

Savo ruožtu, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija ketvirtadienį rengia diskusiją apie mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Joje dalyvaus ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos, mokyklų ir mokytojų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.