Lietuviai pinigus uždirba sunkiausiai iš visos Europos šalių
Lietuviai, pasirodo, dirba sunkiausiai ir, norint uždirbti tą išsvajotąjį dolerį, tenka dirbti ilgiausiai./ BNS Žygimanto Gedvilos nuotr.
Tradiciniai ekonominiai rodikliai, tokie kaip Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, dažnai piešia optimistinį šalių ekonominį vaizdą. Tokiuose tyrimuose Lietuva neretai užima aukštas pozicijas, kaip viena sparčiausiai besivystančių ekonomikų. Tačiau naujas Antverpeno ir Oksfordo universitetų profesoriaus Olivier Stercko tyrimas atskleidžia gerokai niūresnį dirbančiojo lietuvio vaizdą. Pasitelkęs „vidutinio skurdo“ sąvoką, mokslininkas apskaičiavo, kiek laiko vidutiniškai gyventojui užtrunka uždirbti vieną tarptautinį dolerį. Lietuviai, pasirodo, dirba sunkiausiai ir, norint uždirbti tą išsvajotąjį dolerį, tenka dirbti ilgiausiai.
Lietuva ir Vengrija – Europos užribyje
Pagal O. Stercko metodologiją, kurią aprašė „Luxembourg Times“, vidutinis Lietuvos gyventojas vieną tarptautinį dolerį uždirba per 76,4 minutės. Tai yra vienas prasčiausių rezultatų tarp tyrime nagrinėtų Europos Sąjungos šalių ir JAV. Tokį patį rezultatą fiksavo tik Vengrija.
Palyginimui, reitingo viršūnėje esančiame Liuksemburge tas pats doleris uždirbamas vos per 20,7 minutės. Tai reiškia, kad Liuksemburgo gyventojai turtėja beveik keturis kartus greičiau nei lietuviai.
Netoliese lyderių rikiuojasi Nyderlandai (24 min.), Vokietija (25,9 min.) ir Belgija (26,8 min.).
Neįgalumą turinčių asmenų skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai pasiekė 43,5 proc. Paaiškėjo, kad čia situacija ne tik, kad negerėja, bet ir ženkliai blogėja – skaičiai yra blogiausi per pastaruosius 20 metų Lietuvoje, o remiantis naujausiais Eurostato duomenimis – blogiausi ir visoje Europos Sąjungoje per pastarąjį dešimtmetį.
Aut. past.
Kodėl laikas svarbiau už skaičius banko sąskaitoje?
Tradicinė statistika rodo, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią 2024 m. siekė apie 47 165 dolerius – tai rodiklis, lenkiantis net Japoniją ar Lenkiją. Tačiau O. Stercko „vidutinio skurdo“ matas žiūri į gaunamas pajamas per laiko prizmę.
„Skurdą galima apibrėžti kaip pajamų inversiją. Jei pajamos matuojamos doleriais per dieną, tai skurdas – dienomis, reikalingomis doleriui gauti“, – aiškina profesorius. Šis metodas geriau atspindi realų gyvenimo lygį ir tai, kiek pastangų žmogui kainuoja pasiekti bazinį gerovės vienetą.
Tyrime itin išsiskiria JAV. Nors pagal BVP vienam gyventojui JAV išlieka viena turtingiausių pasaulio valstybių, šiame reitinge ji nukrito į žemą poziciją – amerikiečiui uždirbti dolerį trunka 63,1 minutės. Tai gerokai daugiau nei daugumoje Vakarų Europos šalių.
Nuo 1990 metų laikas, reikalingas uždirbti dolerį, pasaulyje susitraukė 55 proc.
Aut. past.
Pagrindinė to priežastis – milžiniška pajamų nelygybė. Nuo 1990 metų nelygybė JAV augo sparčiau nei vidutinės pajamos. Pasak O. Stercko, kai turtas pasiskirsto itin netolygiai, bendra šalies ekonomika gali augti, tačiau vidutinis gyventojas santykinai skursta, nes jo „laiko kaina“ uždirbant pinigus išlieka aukšta.
Skurdas traukiasi, bet ne visur vienodai
Nors Lietuva šiuo metu užima nepalankią poziciją, bendra pasaulinė tendencija optimistiškesnė: nuo 1990 metų laikas, reikalingas uždirbti dolerį, pasaulyje susitraukė 55 proc.
Daugelyje Europos šalių, tokių kaip Airija (-64 proc.) ar Lenkija (-52 proc.), šis laikas per tris dešimtmečius drastiškai sutrumpėjo. Visgi, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje (+40 proc.) ar JAV (+47 proc.), dėl ekonominių pokyčių ir augančios nelygybės laikas doleriui uždirbti netgi pailgėjo. Ir vis dėlto, jis nepasiekė tokio lygio, kokį turime Lietuvoje, net su augančia ekonomika ir daug žadančiu BVP.
Liuksemburge tas pats doleris uždirbamas vos per 20,7 minutės. Tai reiškia, kad Liuksemburgo gyventojai turtėja beveik keturis kartus greičiau nei lietuviai.
Aut. past.
Ne vienintelis prastas skurdo rodiklis Lietuvoje
Tačiau, pasirodo, ne tik dolerį uždirbti mums trunka ilgiausiai.
Valstybės duomenų agentūra pristatė informaciją, kurioje matyti, kad neįgalumą turinčių asmenų skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai pasiekė 43,5 proc. Paaiškėjo, kad čia situacija ne tik, kad negerėja, bet ir ženkliai blogėja – skaičiai yra blogiausi per pastaruosius 20 metų Lietuvoje, o remiantis naujausiais Eurostato duomenimis – blogiausi ir visoje Europos Sąjungoje per pastarąjį dešimtmetį.
Lietuviai, pasirodo, dirba sunkiausiai ir, norint uždirbti tą išsvajotąjį dolerį, tenka dirbti ilgiausiai.
Aut. past.
Paaiškėjo, kad žmonių su negalia skurdo priežastimi neretai tampa visuomenės ir darbdavių požiūris, apribotos galimybės jiems siekti išsilavinimo, dirbti, savarankiškai gyventi.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas taip pat skelbia, kad Lietuvoje kasmet dirba tik apie trečdalį darbingo amžiaus žmonių su negalia. Neįgalieji tris kartus dažniau tampa bedarbiais, nei žmonės, neturintys negalios.
