Žygiai – visiems, norintiems atitrūkti nuo kasdienės rutinos

 Žygiai – visiems, norintiems atitrūkti nuo kasdienės rutinos

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Vasara – palankus metas keliauti. Saulėtas oras ir šiluma gundo išvykti prie vandens telkinių – ežero, jūros. Visiems norisi pailsėti ir visiems gerai pažįstamos poilsinės kelionės. Tačiau taip pat keliauti galima ne tik poilsiui, bet ir pažintiniais tikslais. Pavyzdžiui, leistis į kelionę žygiuojant, pėsčiomis arba dviračiais. Leistis į šias keliones rekomenduojama visiems, tačiau ypatingai – norintiems atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pajusti ryšį su gamta. Plačiau apie tai, ką gali suteikti žygiai, pasikalbėjome su keliautoju, žygių organizatoriumi, „Vaikštūnai – hike&bike“ įkūrėju Andriumi Sakalausku.

– Vieniems asmenims žygiai asocijuojasi su kančia, kuomet einant keliasdešimt kilometrų pritrinamos pūslės, o kitiems – su atradimais ir malonumu. Kaip jūs apibūdintumėte žygius ir ar manote, jog į juos verta leistis?

– „Vaikštūnai“ – keliautojų, dviratininkų, kalnų žygeivių bendruomenė, vienijanti nuotykių ir aktyvaus laisvalaikio ieškotojus. Mes mėgstame iššūkius, todėl mūsų žygiai veda pačių kuriamais maršrutais. Keliautojus ir aktyvaus laisvalaikio entuziastus kviečiame pažinti ir atrasti tiek  Lietuvą, tiek užsienio šalis.

Skatiname gamtos pažinimą, aktyvų laisvalaikio praleidimą, tvarų turizmą. Organizuojame aktyvius pėsčiųjų, vandens ir dviratininkų žygius bei sudėtingesnes ekspedicines išvykas. Mūsų keliai prasideda ten kur kitų pasibaigia.

Leistis į žygius rekomenduoju visiems norintiems atitrūkti nuo kasdieninės rutinos, pajausti ryšį su gamta.

Keliautojas, žygių organizatorius, „Vaikštūnai – hike&bike“ įkūrėjas Andrius Sakalauskas./Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokie žmonės turėtų susidomėti žygiais? Ar asmenims, norintiems leistis į žygius ir keliones, reikalingos kokios nors ypatingos savybės?

– Organizuojame žygius nedidelėms grupėms 30–50 žm. („Vaikštūnų“ žygių formatai nėra orientuoti į masinius tūkstantinius renginius). Mūsų organizuojami žygiai dažniausiai yra dviejų dienų su nakvyne gamtoje (stovyklavietėje, kaimo turizmo sodyboje ar kempinge), todėl skirti labiau pažengusiems, turintiems stovyklavimo patirties, turintiems inventorių ir patirties pėsčiųjų bei dviračių žygiuose.

Jei patinka jaukesnė žygeiviška aplinka, ilgesni maršrutai, nakvynės palapinėje, maisto gaminimas ant laužo, stovyklavimo dvasia – tuomet žygiai yra skirti jums. Leidžiantis į ilgesnius žygius Lietuvoje ir užsienyje įvardinčiau šias reikalingas savybes, kurios per patirtis ir žygeivio stažą yra nuolat ugdomos: komunikabilumas, atkaklumas ir pasitikėjimas savimi (tikslui pasiekti), smalsumas, šaltas protas ir atsakomybė (ekspediciniuose žygiuose), iniciatyvumas, ištvermė ir disciplina, kūrybiškumas (kūrybiškas mąstymas, išeities suradimas  sunkiose situacijose).

Egoizmas, nepagarba bendrakeleiviui, išdidumas ir įžūlumas – didžiausi žygeivių priešai.

– Dėl kokių priežasčių verta leistis į  žygius? Ką žygio metu galima pamatyti, atrasti?

– Žygiuose ir kelionėse pažinsi ne tik Lietuvą ar pasaulį, bet ir save patį.

„Jei patinka jaukesnė žygeiviška aplinka, ilgesni maršrutai, nakvynės palapinėje, maisto gaminimas ant laužo, stovyklavimo dvasia – tuomet žygiai yra skirti jums“.

A. Sakalauskas

– Kokiais maršrutais – vietovėmis galima žygiuoti Lietuvoje?

– Pradedantiesiems keliautojams rekomenduočiau pradėti nuo nacionalinių ir regioninių parkų paruoštų pėsčiųjų ir dviračių nesudėtingų maršrutų. Vėliau galima leistis į paruoštus naudoti ilgesnius nacionalinius maršrutus tokius kaip Camino Lituano, Jūrų takas, Miško takas, Takas aplink Vilnių, Takas aplink Kauną ir pan. (įveikti dalimis). Taip pat dalyvauti organizuojamuose įvairių gidų ir organizacijų žygiuose Lietuvoje ir užsienyje.

– Ar žygiams turi įtakos sezoniškumas ar žygiuoti galima visus metus?

– „Vaikštūnų“ žygiai vykdomi visus metus. Mano manymu, žygiai sezoniškumo neturi, tereikia pasirinkti tinkamą veikos ar žygio formatą, aprangą ir inventorių. „Vaikštūnai“ rudens žiemos mėnesiais daugiau keliauja pėsčiomis, o pavasario–vasaros mėnesiais, daugiau žygių vykdome dviračiais, baidarėmis arba kombinuojame kelias veiklas (pvz., viena diena dviračiais ar žygis pėsčiomis, kita diena baidarėmis).   

– Ar rengiantis žygiui pravartu pasitarti su profesionalu, o galbūt ir pačiam savarankiškai galima susiplanuoti kelionę?

– Viskas priklauso nuo žygio ar kelionės formato, trukmės ir regiono į kurį ketinam vykti.

Jei, pvz., ketinate keliauti ar žygiuoti į kalnus – vienareikšmiškai rekomenduoju pasitarti su profesionalais aptrati maršrutą, jei yra galimybė jungti prie grupės ir vengti solo žygio, jei nėra sukauptos patirties.

Jei žygis Lietuvoje ar civilizuotoje aplinkoje, maršrutus galima susiplanuoti ir pačiam (pirmais kartais tai neatrodys labai lengva, bet sulig nauja kelione ar žygiu tai taps vis lengviau).

„Leistis į žygius rekomenduoju visiems norintiems atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pajausti ryšį su gamta“.

A. Sakalauskas

– Tikriausiai žygio metu gali nutikti ir įvairių netikėtumų, pavojų? Kokių ir kaip jų būtų galima išvengti?

– Prevencija gana paprasta – kritiškai vertinti savo norus ir galimybes, draudimų įsigijimas vykstant į keliones ir žygius užsienyje, artimųjų informavimas apie savo planus ir išvykas, maršruto pasidalinimas. Ruošimasis blogiausiam scenarijui ar oro sąlygoms. Planuoti rezervinę žygio dieną ilgesnėje kelionėje, jei kažkas nutiktų ne pagal planą.

Trumpiems žygiams Lietuvoje – visuomet kritiškai pagalvoti apie galimas oro sąlygas, pasiimti tinkamą inventorių, įsivertinti vietas (šaltinius, sodybvietes ar kitas urbanizuotas vietas) kur būtų galima pasipildyti maisto, vandens atsargas, jei tai kelių dienų žygis.   

– Gal turite patarimų, kurie praverstų būsimiems keliautojams?

– Kelionė prasideda nuo paties iniciatyvos ir pirmo žingsnio, tad linkiu neatidėlioti ir leistis į nuotykius individualiai arba kartu su mumis. 

– Ką svarbu pasiimti su savimi rengiantis žygiui? Kokios priemonės reikalingos?

Pagrindiniai ir svarbiausi atributai:

1. Tinkama avalynė (pakaitinę avalynę, persirengimui stovykloje)

2. Tinkama apranga, apsauginiai drabužiai nuo vėjo/lietaus/saulės pagal sezoną

3. Stovyklavimo reikmenys (palapinė, kilimėlis, miegmaišis, pasėdukas)

4. Pakaitinė apranga stovykloje

5. Valgymui skirti įrankiai, indai, gertuvė

6. Turistinė viryklė, dujų balionėlis

7. Prožektorius / ciklopas

8. Higienos priemonės

9. Pinigai smulkioms išlaidoms

10. Žygio kuprinė 20–30 l (vienos dienos žygiui), 40–60 l (kelių dienų žygiui) ir 60–80 l/ (ekspediciniam žygiui ar žygiui žiemos sąlygomis)

Jei keliaujama dviračiu, sąrašas pasipildytų šiais elementais:

1. Tvarkingas dviratis

2. Šalmas

3. Atsarginė kamera dviračiui, universalus įrankis ir keletas remonto įrankių

4. Bagažo tvirtinimo elementai ant dviračio, Bikepacking krepšiai

5. Gertuvė(s) vandeniui

1 Komentaras

  • o anonizmo klubo dar Kedainiuose nera?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video