Dėl duobių keliuose finansinių nuostolių patyrė kas 8-tas vairuotojas
Vairuotojai dažnai mano, kad po smūgio į duobę didžiausia problema bus pažeista padanga, tačiau pasekmės neretai būna kur kas rimtesnės./ Asociatyvi „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Finansinių nuostolių dėl prastų kelių per pastaruosius metus patyrė beveik kas aštuntas vairuotojas. Draudikai skaičiuoja, kad patirta žala gali siekti ir kelis tūkstančius eurų, o visi gedimai neretai paaiškėja tik po kurio laiko.
Žala siekia kelis šimtus eurų
Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, jog 10 proc. vairuojančių respondentų per paskutinius 12 mėnesių dėl prastos kokybės kelių patyrė automobilio apgadinimus, kurių žala siekė iki 500 eurų, o dar beveik 4 proc. nurodė, kad nuostoliai viršijo 500 eurų.
Net 78 proc. apklaustųjų teigė, kad buvo įvažiavę į duobę, tačiau finansinių nuostolių pavyko išvengti. Pozityviai Lietuvos kelių būklę vertinančių vairuotojų dalis išlieka nedidelė. Tik 9 proc. vairuotojų sutiko su teiginiu, kad Lietuvos keliai yra geri.
Apklausos duomenimis, kaimo vietovių gyventojai sudaro didžiausią dalį visų nukentėjusiųjų (32 proc.), tačiau jų patiriami apgadinimai dažniausiai yra smulkūs – tik kas penktas atvejis viršijo 500 eurų žalą.
Aut. past.
Daugiau dėmesio keliams – būtinybė
„Net ir tie vairuotojai, kurie nepatyrė tiesioginių nuostolių, dažniausiai vis tiek susiduria su prasta kelių kokybe ir jų būklę vertina kritiškai. Turime spartinti kelių remonto ir priežiūros darbus skiriant didesnį dėmesį prevenciniam kelių būklės gerinimui, kad užtikrintume eismo saugumą šalyje, o vairuotojai išvengtų didelių nuostolių dėl laiku netvarkomos infrastruktūros“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko.
Pavyzdžiui, po žiemos pagrindinėje Lietuvos automagistralėje atsivėrusios didžiulės duobės daliai vairuotojų šiemet sugadino ne tik kelionių planus, bet ir automobilius, priduria jis.
„Duobės atsiranda ten, kur dangos remontas buvo atidėtas arba išvis neįvyko dėl finansavimo stokos. Kelių ruožuose, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo rekonstruoti ar bent atnaujinti, tokios problemos kyla labai retai“, – sako Š. Frolenko.
Apklausos duomenimis, kaimo vietovių gyventojai sudaro didžiausią dalį visų nukentėjusiųjų (32 proc.), tačiau jų patiriami apgadinimai dažniausiai yra smulkūs – tik kas penktas atvejis viršijo 500 eurų žalą.
Vairuotojai dažnai mano, kad po smūgio į duobę didžiausia problema bus pažeista padanga, tačiau pasekmės neretai būna kur kas rimtesnės. Ypač važiuojant didesniu greičiu, smūgio metu nukenčia ne tik ratai ar ratlankiai, bet ir pakabos elementai, amortizatoriai, vairo mechanizmas, įvairūs jutikliai ar net elektroninės sistemos.
R. Bieliauskas
Priskaičiavo 9000 eurų žalą
Pasak vienos iš draudimo bendrovių Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, praėjusiais metais keliuose sukeliami transporto priemonių gedimai išliko viena dažniausių kreipimosi į draudikus priežasčių.
Bendrovė 2025 m. užregistravo beveik 250 KASKO draudimo įvykių, tiesiogiai susijusių su kelių defektais, o bendra vairuotojams išmokėta suma siekė beveik 180 tūkst. eurų. Vidutiniškai vienas toks įvykis vairuotojams kainavo apie 725 eurus.
Vertinant naujausius duomenis, šiais metais registruoti jau 124 įvykiai už bendrą 108 tūkst. eurų sumą. Vidutiniškai vieno įvykio žala vairuotojams siekė 876 eurus.
Eksperto teigimu, problema dėl duobių dažniausiai išryškėja pavasarį esant temperatūros svyravimams ir didelei drėgmei. Šių metų vasarį bendrovė registravo net 51 duobių žalą, kovą – 37.
„Vairuotojai dažnai mano, kad po smūgio į duobę didžiausia problema bus pažeista padanga, tačiau pasekmės neretai būna kur kas rimtesnės. Ypač važiuojant didesniu greičiu, smūgio metu nukenčia ne tik ratai ar ratlankiai, bet ir pakabos elementai, amortizatoriai, vairo mechanizmas, įvairūs jutikliai ar net elektroninės sistemos. Kai kurie gedimai neretai paaiškėja tik po kurio laiko, o remonto išlaidos gali siekti ne tik šimtus, bet ir tūkstančius eurų“, – teigia R. Bieliauskas.
Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais didžiausia draudimo išmoka tokiais atvejais siekė net 9 tūkst. eurų, o vien šiemet jau fiksuotas įvykis už 5 tūkst. eurų. Taip pat pasitaiko nemažai situacijų, kai žala, įvažiavus į duobę, viršija 3 tūkst. eurų.
1 Komentaras
3,14darai(draudėjai) nori,kad tik rinkti pinigus už draudimą,o išmoku nebūtų.