Valstybės tarnybos reforma: atsisakoma priedų už stažą, kiltų algos politikams

 Valstybės tarnybos reforma: atsisakoma priedų už stažą, kiltų algos politikams

BNS (Josvydo Elinsko) nuotr.

rinkosaikste.lt, BNS inf.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo iš esmės pertvarkyti valstybės tarnybą, kartu keičiant ir darbo užmokesčio skaičiavimą, politikams su nauja kadencija pakeitimai atneštų gerokai didesnes algas. VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą, taip pat pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Kitiems metams pareiginės algos bazinis dydis siektų nebe dabartinius 181 eurą, bet 1579,4 euro, bet būtų keliskart sumažinti koeficientai, iš kurio dauginant bazinį dydį nustatoma pagrindinė alga.

Valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarka įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, o valstybės politikams pakeitimai taptų aktualūs nuo naujos kadencijos.

VRM pateiktais duomenimis, 2023 metais padidinti atlyginimams papildomai reikėtų 23,94 mln. eurų, o 2024 metais – dar 1,14 mln. eurų daugiau, po rinkimų įsigaliojus naujiems prezidento, Seimo narių ir ministrų atlyginimų koeficientams.

2025 metais, kai politikai didesnes algas gautų jau visus metus, papildomai reikėtų 3,05 mln. eurų.

Pagal dabartinį skaičiavimą, prezidento pareiginė alga iki mokesčių šiuo metu siekia 9,9 tūkst. eurų, o po rinkimų 2024 metais ji kiltų 10,2 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių kiltų 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Tačiau politikai nebegautų priedų už stažą, kuris siekia 1 proc. atlyginimo už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, priedo dydis negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.

Projektų aiškinamajame rašte pažymima, kad pakeitimais būtų suvienodinti ministro pirmininko, Seimo pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestis, iš dalies pritaikant Estijos modelį.

Prezidento atlyginimas ir toliau būtų didesnis, atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovas renkamas tiesioginiuose rinkimuose.

Su pakeitimais kiltų ir atlyginimai teisėjams, aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu jie yra nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. 

Nurodoma, kad šiuo metu apylinkės teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius nesiekia net 2 tūkst. eurų, o valstybės tarybos stažo neturinčio pradedančiojo teisėjo atlyginimas yra dar mažesnis, apie 3,1 tūkst. eurų iki mokesčių arba 1,8 tūkst. į rankas.

Šias pataisas VRM teikia su visu valstybės tarnybos reformos paketu.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video