Dėl įtarimų apie dronus Lietuvoje skelbtas oro pavojus, pranešimus gavo ir kėdainiečiai
Šiandieną ryte Lietuvoje užfiksuotas neįprastas sujudimas – dėl iš Baltarusijos pusės pastebėtų įtartinų objektų keliose apskrityse buvo paskelbti oro pavojaus signalai. DI sugeneruota asociatyvi nuotrauka.
Trečiadienį ryte Lietuvoje užfiksuotas neįprastas sujudimas – dėl iš Baltarusijos pusės pastebėtų įtartinų objektų keliose apskrityse buvo paskelbti oro pavojaus signalai. Nors po kurio laiko situacija normalizavosi ir šalyje vėl galioja saugus „baltas“ statusas, šis įvykis priminė apie pastarosiomis savaitėmis Baltijos šalyse augančią hibridinių grėsmių įtampą.
Įspėjimai nuo „geltonos“ iki „raudonos“
Suirutė prasidėjo trečiadienį apie 10.20 val., kai Lietuvos kariuomenė informavo apie Baltarusijos teritorijoje, netoli sienos su Lietuva, pastebėtą radaro atžymą. Objektas turėjo bepiločiams orlaiviams (dronams) būdingų bruožų.
Reaguojant į galimą grėsmę, Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose iškart buvo paskelbtas „geltonas“ pavojaus lygis. Netrukus situacija dar labiau paaštrėjo – Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas „raudonas“ signalas, o gyventojai paraginti skubiai vykti į priedangas.
Nors pagrindinis dėmesys teko rytų Lietuvai, perspėjimo pranešimus į savo mobiliuosius telefonus gavo ir dalis Kėdainių rajono, ypač Šėtos seniūnijos, gyventojų.
Kariuomenė patvirtino, kad tai standartinė prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti maksimalų visuomenės saugumą.
Į orą operatyviai buvo pakelti NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai.
Po maždaug valandos įtampos pavojus buvo atšauktas iš pradžių Vilniaus apskrityje, vėliau ir Alytaus rajone, kuriame trumpam taip pat buvo įvestas „geltonas“ statusas.
Šiuo metu visoje Lietuvoje vėl galioja „baltas“ statusas – gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.
Dronų incidentai tampa dažnesni
Šios dienos įvykis Lietuvoje nėra atsitiktinis incidentas, o veikiau dalis platesnės tendencijos, stebimos visame Baltijos regione. Per pastarąsias kelias savaites Latvija, Estija ir Lietuva fiksavo ne vieną atvejį, susijusį su Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos dronų aktyvumu.
Gegužės 7 d. Latvijos Rēzekne regione psatebėti du įtariami nukrypę ukrainietiški dronai iš Rusijos. Vienas jų sprogo naftos saugykloje Rēzeknėje. Po šio incidento Latvija ir Lietuva paragino NATO sustiprinti oro gynybą Baltijos regione.
Gegužės 17 d. gautas pranešimas, kad Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastas nukritęs ir sudužęs dronas. Į vietą išsiųstos specialiosios tarnybos, įvestas planas „Skydas“. Iš pranešimų sprendžiama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos per Švenčionių rajoną, jo skrydis girdimas Švenčionėliuose, Buitūnuose, Vaikutėnuose ir Pauolyje, o trajektorija vedė šiaurės kryptimi – Latvijos ir Rusijos Leningrado srities link.
Gegužės 18 d. paaiškėjo, kad dronas turėjo nesprogusių sprogmenų, kuriuos „Aro“ išminuotojai sunaikino vietoje. Aplinkinių sodybų gyventojai buvo evakuoti. Pirminiais duomenimis, dronas yra ukrainietiškas.
Gegužės 19 dieną NATO Baltijos oro policijos naikintuvas, pakilęs iš Lietuvos, virš Võrtsjärv ežero pietų Estijoje numušė įsibrovusį droną, po to, kai Estijos gynybos pajėgos paskelbė oro grėsmės įspėjimą šešiose apskrityse. Gynybos ministras Hanno Pevkur sakė, kad nuolaužos nukrito sausumoje netoli Kablaküla kaimo prie Põltsamaa, civilių nuostolių neužfiksuota. Numušimą atliko Rumunijos oro pajėgų F-16 naikintuvas iš „Carpathian Vipers“ būrio, dislokuoto Šiaulių oro bazėje.
Kaip elgtis gyventojams?
Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad šiandienos perspėjimas parodė, jog gyventojų informavimo sistema veikia efektyviai. Nors pavojus atšauktas, piliečiai raginami išlikti budrūs.
Jei pamatėte žemai skrendantį, į drona panašų objektą arba radote neaiškios kilmės nuolaužų, prie jų nesiartinkite ir nelieskite.
Nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112, pasitikėkite tik oficialiais Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos ar savivaldybių pranešimais.
Nors šiuo metu padėtis Lietuvoje yra saugi, regioninė situacija rodo, kad panašaus pobūdžio perspėjimai ateityje gali pasikartoti kaip standartinė prevencinė reakcija į bet kokį neaiškų judėjimą oro erdvėje.
