Telefonų naudojimas Kėdainių rajono mokyklose: ar ribojimai skatina gyvą bendravimą ir susikaupimą?

Mokyklose skamba ne tik skambučiai – vis dažniau čia „kalba“ ir išmanieji telefonai. Jie vagia dėmesį pamokose, keičia vaikų bendravimą per pertraukas ir tyliai formuoja naują mokyklos kasdienybę. Ar mokiniai dar moka pabūti be ekranų, o mokykla – apsaugoti erdvę, kurioje svarbiausia būti čia ir dabar? Kėdainių krašto mokyklos stoja akistaton su šiuo iššūkiu. Vienos pasirenka pasitikėjimą, kitos – griežtus ribojimus, bandydamos susigrąžinti mokinių dėmesį, gyvą bendravimą ir emocinę pusiausvyrą. Mokyklų administracijos pripažįsta: sprendimas dėl telefonų naudojimo – tai sprendimas dėl vaikų gerovės, mokymosi kokybės ir visos bendruomenės santykių. Apie tai, kaip telefonų ribojimas keičia mokinių elgesį, nuotaikas ir tarpusavio ryšius, kokios pamokos jau išmoktos ir kokių sprendimų dar ieškoma, pasakoja Kėdainių krašto mokyklų direktoriai ir socialinė pedagogė.

Prie pokyčių planuoja pereiti palaipsniui

Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė pasakoja, kad vyresniems moksleiviams – vienuoliktokams ir dvyliktokams – pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas telefonų naudojimas yra liberalesnis nei jaunesniems. Tačiau nepaisant to, bendra tvarka gimnazijoje vis tiek egzistuoja.

„Kiekvienoje klasėje turime telefonų dėžutes ir per pamoką, jeigu telefonai nenaudojami ugdymo tikslams, jie sudedami į dėžutes. O per pertrauką naudotis telefonu nedraudžiame“, – aiškina V. Liutkienė.

Pasak jos, jaunesni mokiniai iki devintos klasės jau susiformuoja įgūdžius, kaip atsakingai naudotis telefonu, todėl vyresniems šis pasitikėjimas yra svarbus.

Direktorė taip pat pabrėžia platesnį kontekstą: „Vaikai turi gyventi šalia naujausių informacinių technologijų, dirbtinio intelekto. Jei mokykloje visiškai uždrausime telefonus, mokiniai neteks galimybės mokytis naudotis šiais įrankiais atsakingai.“

Tuo tarpu Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla sako, kad jų mokykloje telefonų naudojimas pamokų metu taip pat draudžiamas, o per pertraukas leidžiamas tik vyresniems mokiniams.

„Pradinukams naudotis telefonais neleidžiame. Vyresnieji pertraukų metu gali naudotis, bet filmuoti ar fotografuoti draudžiame, kad nekiltų problemų su socialiniais tinklais“, – aiškina A. Magyla.

Vis tik, jo teigimu, anksčiau ar vėliau ateis tas laikas, kai bus nuspręsta ir vyresniems moksleiviams nebeleisti naudotis telefonais ir pertraukų metu.

„Manau, kad viskas vyksta natūraliai – ne revoliucijos, o evoliucijos principu, palaipsniui. Šis procesas gali būti ilgesnis, bet švelnesnis ir mes pasirinkome tokį kelią. Ateityje pamatysime rezultatus, tačiau jau dabar akivaizdu, kad telefonai nedirba žmogui, neturinčiam konkrečių darbo poreikių. Dažniausiai jie tampa tiesiog gyvenimo malonumų šaltiniu, o moksleiviams tokio nuolatinio naudojimo tikrai nereikia“, – svarsto gimnazijos direktorius.

Uždraudę telefonų naudojimą, siekia stiprinti emocinę vaikų gerovę

Svetlana Denisova, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos direktorė, pasakoja, jog jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje taikomas griežtesnis naudojimosi telefonais modelis.

„Pamokų metu telefonais galima naudotis tik ugdymo tikslais, su mokytojo leidimu. Per pertraukas telefonai laikomi kuprinėse. Taip siekiame pagerinti mokinių susikaupimą, stiprinti gyvą bendravimą ir emocinę gerovę“, – sako pašnekovė.

Anot direktorės, progimnazijos bendruomenė sprendimą priėmė demokratiškai, apklausus tėvus ir mokytojus, o rezultatai rodo teigiamą poveikį: „Pertraukų metu mokiniai daugiau bendrauja, žaidžia, juda, o mokytojai pamokų metu pastebi didesnį susikaupimą.“

Tuo metu „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis pabrėžia atsakingą technologijų naudojimą: „Pamokų metu telefonai draudžiami, išskyrus ugdymo proceso užduotis, pavyzdžiui, „Eduka“ programėlės naudojimą. Telefonus pamokos pradžioje mokiniai sudeda į dėžutes, o po pamokos pasiima. Pertraukų metu mokiniai gali naudotis telefonais, bet dauguma renkasi bendrauti gyvai ar naudotis poilsio erdvėmis.“

Pasidomėjus, kodėl buvo nuspręsta palikti laisvesnį telefonų naudojimą, t.y. nedrausti jų pertraukų metu, direktorius sako, „todėl, kad pusė mokinių gimnazijoje jau yra pilnamečiai.“

Jau mato draudimo naudotis telefonais teigiamus rezultatus

Savo ruožtu Kėdainių senamiesčio progimnazijos socialinė pedagogė Egidija Kalčinskienė akcentuoja priklausomybės nuo telefonų problemą.

„Telefonas – šių laikų „narkotikas“, kuris nejučia įtraukia ir sukelia priklausomybę. Į jį telpa viskas: draugai, laisvalaikis, pramogos, tie patys mokslai, todėl atsisakyti ir sąmoningai nuo jo atsiriboti yra gana sudėtinga. Mes neužsidedame rožinių akinių, savęs neapgaudinėjame ir nebandome įtikinti, kad mokykloje visi laikosi taisyklių, niekas telefonais nesinaudoja. Drąsiai žvelgiame realybei į akis, suprantame, kad visiems pokyčiams reikia laiko, be abejo, matome, kad mokiniai bando rasti būdų naudotis telefonais, tačiau skatiname juos šio įpročio atsisakyti“, – supratingai apie mokinių pasipriešinimą bei pastangas atsisakyti telefonų naudojimo kalba E. Kalčinskienė.

Vis tik ji pastebi, kad ribojimai sumažino neigiamą poveikį emocinei būsenai ir padidino susidomėjimą gyvu bendravimu.

„Anksčiau turėjome atvejų, kuomet prisijungus prie bendro žaidimo telefone, tarp vaikų kildavo konfliktų, kurie kartais baigdavosi ne tik apsižodžiavimu, bet ir susistumdymu. Po tokių žaidimų, patirtų juose nesėkmių, vaikai į pamokas ateidavo suirzę, pikti. Šiais mokslo metais nesame turėję nė vieno tokio atvejo, tad galime daryti prielaidą, kad naujoji tvarka duoda rezultatų“, – pasidžiaugia socialinė pedagogė.

Bendras vardiklis: atsakomybė, bendravimas ir koncentracija

Nepaisant skirtingų požiūrių, visi pašnekovai sutaria dėl pagrindinio tikslo: ribojimai ar taisyklės turi skatinti mokinių dėmesio koncentraciją pamokose, aktyvų fizinį bei socialinį gyvenimą per pertraukas ir atsakingą technologijų naudojimą.

Kaip sako Violeta Liutkienė, „Mokykla nėra atskiras taškas – kol suaugusieji bus sulindę į telefonus, vaikai taip pat bus priklausomi. Svarbu integruoti šią praktiką tiek mokykloje, tiek namuose.“

Alanas Magyla priduria: „Reikia laipsniško perėjimo, kad nebūtų revoliucijos. Vaikai turi priprasti, išmokti gyventi be nuolatinio telefono, bet taip pat išmokti atsakingai jį naudoti.“

Svetlana Denisova pastebi, kad teigiamų pokyčių jau matyti: „Ramesnis emocinis klimatas, daugiau bendravimo ir judesio, mažiau konfliktų dėl technologijų.“ Gintaras Petrulis ir Egidija Kalčinskienė taip pat patvirtina: „Tvarka padeda mokiniams susitelkti, sumažina patyčių atvejus, didina gyvą bendravimą ir fizinį aktyvumą.“

Ateitis: daugiau technologijų, bet atsakingai

Mokyklų direktoriai sutaria – telefonų naudojimas mokyklose neišnyks, tačiau turi būti protingai integruotas. Įrankiai, tokie kaip edukacinės programėlės ar interneto paieškos, gali būti naudingi, bet pagrindinė žinia mokiniams yra aiški: telefonas – pagalbinė priemonė, ne gyvenimo centras.

Violeta Liutkienė tai apibendrina: „Mes turime paruošti vaikus ateičiai šalia dirbtinio intelekto, bet kartu išmokyti juos atsiriboti nuo nereikalingo priklausomybės poveikio. Tai – bendras mokyklos ir šeimos darbas.“