Ar 200 tūkst. eurų dar pakanka nuosavam namui pastatyti?

Ar už 200 tūkst. eurų vis dar galima pasistatyti nuosavą namą Vilniaus ar Kauno apylinkėse? Ekspertės teigimu, tai įmanoma tik tuomet, jei šis biudžetas derinamas su racionaliu namo dydžiu, nesudėtinga architektūra ir tinkamai pasirinktu sklypu. Statybų kainų spaudimas sunkina situaciją: 2025 m. statybų sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo iki 14 proc., auga ir bendros statybų sąnaudos.

Individualių namų vystymo verslu užsiimančios bendrovės „Plote.lt“ plėtros vadovė Diana Kliukovska sako, kad žmonės dažnai pradeda nuo norimo namo ploto ir prabangaus interjero sprendimų, o apie biudžetą susimąsto vėliau. Tuomet ir paaiškėja, kad pražiūrėtos išlaidos biudžetą gali išpūsti net ir dvigubai.

„Svarbu iš karto susitarti, ką vadiname 200 tūkst. eurų vertės namu. Ar į šią sumą įtrauktas sklypas? Iki kokio baigtumo namas bus pastatytas? Ar skaičiuojame vidaus įrengimą, terasą, tvorą ir kiemą? Kol neturime šių atsakymų, pats biudžeto dydis nedaug ką pasako“, – teigia D. Kliukovska.

Statybai lieka gerokai mažiau

„Plote.lt“ skaičiavimu, sklypas vidutiniškai sudaro apie 22 proc. viso individualaus namo biudžeto. Taigi, jei bendra projekto suma siekia 200 tūkst. eurų, žemei tektų maždaug 44 tūkst. eurų.

Projektavimas, dokumentai ir statyba iki 85 proc. baigtumo paprastai sudaro apie 65 proc. visos sumos. Šiuo atveju tai būtų apie 130 tūkst. eurų. Likusi biudžeto dalis tenka statybų organizavimui ir finansavimui, jei žmogus samdo visą procesą prižiūrintį partnerį.

„Dažnas klientas skaičiuoja paprastai: turiu 200 tūkst. eurų, noriu 140 kv. m namo, vadinasi, vienam kvadratiniam metrui galiu skirti daugiau nei 1400 eurų. Tačiau tai būtų tiesa tik tuo atveju, jei žmogus jau turėtų sklypą, projektą, leidimą ir jam nereikėtų mokėti už kitus darbus. Pradėjus nuo nulio, pačiai statybai gali likti apie 130 tūkst. eurų“, – aiškina D. Kliukovska.

Jei sklypas jau priklauso šeimai, padėtis gerokai palankesnė. Tuomet daugiau pinigų galima skirti pačiam namui arba jo įrengimui. Vis dėlto ir nuosavas sklypas gali pateikti staigmenų: papildomai kainuoja prastas gruntas, sudėtingas reljefas, elektros įvadas, gręžinys ar vietinė nuotekų sistema.

Kokio namo galima tikėtis?

Remiantis „Plote.lt“ per pastaruosius 12 mėnesių rengtais rangovų konkursais, paprastos architektūros namo statyba iki 85 proc. baigtumo šiuo metu kainuoja apie 1100 Eur už kv. m. Vidutinės klasės namo su daugiau individualių sprendimų kaina siekia apie 1250 Eur už kv. m.

Brangesnių namų statybos kaina prasideda maždaug nuo 1450 Eur už kv. m ir, pasirinkus nestandartinę architektūrą, dideles vitrinas, aukštas lubas ar brangesnę apdailą, gali viršyti 2000 Eur.

Vadinasi, turint apie 130 tūkst. eurų pačiai statybai, galima planuoti maždaug 115–120 kv. m paprastos architektūros namą. Pasirinkus daugiau individualių sprendimų, realus plotas artėtų prie 100–105 kv. m.

Tačiau D. Kliukovska pabrėžia, kad kvadratinio metro kaina yra tik pirminis orientyras.

„Vienodo ploto namai gali kainuoti labai skirtingai. Paprastos stačiakampės formos 120 kv. m namas gali būti pigesnis už 100 kv. m namą su keliais tūriais, sudėtingu stogu ir nestandartiniais langais. Todėl svarbu vertinti ne tik plotą, bet ir tai, kiek kainuos pasirinkta architektūra“, – sako ji.

Papildomi 20 kvadratinių metrų nėra smulkmena

Pasak ekspertės, projektuodamos namą šeimos paprastai pradeda nuo kambarių: trijų miegamųjų, svetainės su virtuve, darbo kambario, dviejų vonios kambarių. Tačiau sudėjus koridorius, tambūrą, techninę patalpą, drabužines ir sienas paaiškėja, kad planuotas 120 kv. m namas išaugo iki 140 kv. m.

Esant dabartinėms statybų kainoms, papildomi 20 kv. m gali kainuoti daugiau nei 20 tūkst. eurų. Vėliau didesnį namą taip pat reikės įrengti, šildyti ir prižiūrėti.

„Mažinti plotą nereiškia mažinti svetainę ar vaikų kambarius. Dažniausiai pirmiausia reikėtų ieškoti prastai išnaudotų vietų: ilgų koridorių, per didelių pagalbinių patalpų ar kambarių, kurių paskirtis nėra aiški. Gerai suplanuotas 115 kv. m namas šeimai gali būti patogesnis už 140 kv. m namą, kuriame dalis erdvės tiesiog prarandama“, – teigia D. Kliukovska.

Biudžetą smarkiai veikia ir pastato forma. Kiekvienas papildomas kampas reiškia ilgesnius pamatus, daugiau išorės sienų, sudėtingesnį stogą ir daugiau darbo.

Pasak ekspertės, turint ribotą biudžetą geriau pasirinkti vieną ar du šeimai svarbius sprendimus, pavyzdžiui, didesnį svetainės langą ar patogų išėjimą į terasą, o likusią namo dalį projektuoti kuo paprasčiau.

Sklypo kaina gali būti ženkliai didesnė, nei atrodo skelbime

200 tūkst. eurų biudžetą gali sujaukti ir nepakankamai įvertintas sklypas. Prieš jį perkant reikia patikrinti ne tik paskirtį, bet ir užstatymo galimybes, apsaugos zonas, servitutus, privažiavimą, gruntą, reljefą bei komunikacijas.

D. Kliukovska prisimena atvejų, kai žmonės sklype planavo apie 130 kv. m namą, tačiau dėl galiojančių apribojimų realiai galėjo užstatyti tik apie 80 kv. m. Pasitaiko ir tokių sklypų, kurių privažiavimo kelias priklauso keliems savininkams, todėl statyboms reikalingi derinimai užtrunka mėnesius.

„Kartais brangesnis sklypas su aiškiu privažiavimu ir šalia esančiomis komunikacijomis galiausiai kainuoja mažiau nei pigus sklypas, kurį dar reikia paruošti statybai. Jeigu sklypui pakelti, gruntui sutvarkyti ir tinklams įrengti prireikia papildomų 20 tūkst. eurų, tiek pat mažėja namui liekanti suma“, – sako ji.

Todėl prieš perkant žemę verta bent preliminariai patikrinti, ar joje telpa norimas namas ir kiek kainuos pradėti statybas. Sklypo ir namo nereikėtų planuoti atskirai.

85 proc. baigtumas gali suklaidinti

Skaičiuojant biudžetą svarbu atskirti namo statybą iki 85 proc. baigtumo nuo visiškai įrengto būsto. 85 proc. baigtumas leidžia pastatą įregistruoti ir atlikti turto vertinimą, tačiau nebūtinai reiškia, kad šeima jau gali kraustytis.

Dar gali būti likusi sienų, grindų ir lubų apdaila, vidaus durys, santechnikos prietaisai, šviestuvai, virtuvė ir kiti baldai. Į šią sumą dažniausiai nepatenka ir terasa, tvora, trinkelės bei apželdinimas.

„Reikia turėti du aiškius skaičius: kiek kainuos pastatyti namą iki numatyto baigtumo ir kiek dar reikės, kad būtų galima jame gyventi. Jei visas biudžetas baigiasi ties 85 proc., namas pastatytas, tačiau šeimai vis tiek tenka ieškoti pinigų jo įrengimui“, – pažymi D. Kliukovska.

Dalį darbų galima atidėti. Pavyzdžiui, tvora, terasa ar apželdinimu pasirūpinti vėliau. Tačiau jų kainą vis tiek reikėtų numatyti, kad projekto pabaigoje ji netaptų netikėtumu.

Svarbu aiškiai žinoti, kada reikės pinigų

Statant namą svarbu suplanuoti ne tik bendrą sumą, bet ir tai, kada jos prireiks. Už sklypą, projektą, tyrimus ir pirmuosius statybos darbus reikia mokėti anksčiau, nei atsiranda bankui tinkamas įkeisti turtas.

Todėl žmogus gali uždirbti pakankamai, kad gautų 200 tūkst. eurų būsto paskolą, tačiau neturėti lėšų metus ar ilgiau savarankiškai finansuoti statybas.

„Perkant butą paprastai sumokamas pradinis įnašas, o likusią kainos dalį finansuoja bankas. Statant namą procesas sudėtingesnis, nes turto vertė kuriama palaipsniui. Dar prieš pradedant reikia žinoti, iš ko bus mokama už kiekvieną etapą ir kada bus galima pasinaudoti banko finansavimu“, – aiškina ekspertė.

Rinkoje jau siūlomi ir tokie modeliai, kai tarpinius mokėjimus prisiima statybų procesą valdanti bendrovė, o klientas didžiąją sumos dalį sumoka pastačius namą. Tačiau, pasak D. Kliukovskos, bet kuriuo atveju svarbu tiksliai įvertinti sutarties sąlygas: kas atsako už terminus, rangovų darbą, defektus ir galimą kainos pokytį.