Vaikų žaidimų aikštelę kausto baimė: tėvai priversti patys saugoti savo vaikus

Vaikų žaidimų aikštelė, kurioje mažieji turėtų jaustis saugūs, Kėdainiuose jau ne vienerius metus kai kurioms šeimoms tapo baimės vieta. Dešimtys tėvų pasakoja apie tą pačią suaugusią moterį, kuri, jų teigimu, tyčiojasi iš vaikų, juos užgaulioja, provokuoja konfliktus ir net smurtauja. Nors vienoje byloje moteris jau buvo pripažinta kalta dėl smurto prieš mažametį, bendruomenė tvirtina, kad jos elgesys nepasikeitė. Šiandien kai kurie tėvai vaikus į žaidimų aikštelę lydi ne tam, kad pažaistų kartu, o tam, kad juos apsaugotų. „Rinkos aikštės“ tyrimas atskleidžia ne tik sukrečiančias nukentėjusių šeimų istorijas, bet ir tai, kaip teisinių bei institucinių priemonių nepakanka sustabdyti problemą, besitęsiančią jau ne vienerius metus.

Tėvų skundai kartojasi metų metais

Situacija, susiklosčiusi tarp Respublikos bei Chemikų gatvių esančioje vaikų žaidimų aikštelėje, eskaluojasi ne vienerius metus. Periodiškai socialiniuose tinkluose vis pasirodo nuskriaustų vaikų tėvų įrašai, kuriuose jie pasakoja savo patirtis ir bando ieškoti sprendimų. Deja, nesėkmingai.

Viena mama viešai kreipėsi į miesto bendruomenę, neslėpdama susirūpinimo: „Noriu atkreipti tėvų dėmesį į situaciją mūsų vaikų žaidimų aikštelėje. Jau kurį laiką ten ateina suaugusi mergina, kuri provokuoja vaikus, didesnes mergaites skatina erzinti mažesnius ir pati iš jų tyčiojasi. Dėl tokio elgesio vaikai grįžta namo nuliūdę, išsigandę ir nebenori eiti žaisti į aikštelę. Manau, kad vaikų žaidimų aikštelė turėtų būti saugi vieta, o ne patyčių zona“.

Dešimtys kitų tėvų pradėjo didžiulę diskusiją, kurioje ir paaiškėjo, kad problema nėra nauja – tai lėtinis miesto skaudulys, su kuriuo kovojama jau ne vienerius metus.

Mažame mieste su tokiu elgesiu nepasislėpsi, dauguma komentavusiųjų teigė žinantys, apie ką eina kalba, kai kurie nevengė net ir atvirai rašyti moters vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos ir asmeninių šeimos detalių.

„Oi žinau aš ją, ji elgiasi kaip ne viso proto, keikiasi prie vaikų, spjaudo ant jų, jai jau buvo tėvai policiją iškvietę, bet ji vėl ateina į tą aikštelę su vaiku ir sėdi ten pastoviai. Suaugusi mergina, bet elgiasi baisiau nei tie vaikai“, – rašė viena kėdainietė.

Kiti liudininkai papildė, kad moteris ne tik pati smurtauja, bet ir moko kitus vaikus, iš ko ir kaip reikia pasišaipyti, kurdama toksišką aplinką ten, kur turėtų skambėti juokas ir vaikiški žaidimai.

Mušė mažametį vaiką

Vienas iš nedaugelio tėvų, pasiryžusių eiti iki galo ir situaciją spręsti teisiniu keliu, yra kraštietis Balys. Jo susidūrimas su minima moterimi prasidėjo prieš dvejus metus, kai jo tuomet dar dešimties neturintis sūnus grįžo namo su akivaizdžiais smurto ženklais, išsigandęs ir apsiverkęs.

„Mano vaikui tuomet buvo nepilnai dešimt metų. Jis žaidė aikštelėje su kitais vaikais, tarp kurių buvo ir Jarūnės sūnėnas, kurį ji ten neva prižiūri. Kažko jie ten nepasidalino, jos sūnėnas metė į mano vaiką bananą, maniškis numetė tą bananą atgal. Tada tas vaikas susinervino, ėjo spirti mano vaikui, o mano sūnus tiesiog iškėlė koją apsiginti. Viskas.

O Jarūnė tai pamatė, priėjo ir rėžė mano vaikui stiprų antausį. Mano vaikas grįžo apsiverkęs, su raudonu žandu“, – prisiminimais dalijosi Balys.

Tėvas pasakoja, kad iš pradžių net negalėjo patikėti, jog smurtautoja – suaugęs žmogus.

„Kai man pasakė, kad jai 24 metai, aš nepatikėjau. Jos išvaizda yra kaip 14–15 metų merginos. Ji žemo ūgio, smulkutė, veidas pakankamai jaunas. Tai galbūt ir suklaidina vaikus, jiems atrodo, kad ji bendraamžė, todėl ji lengvai juos sudomina istorijomis, o vėliau pradeda manipuliuoti“, – aiškino vyras.

Nuėjus į aikštelę paaiškėjo, kad moteris jau pasišalinusi iš jos, tačiau Balys ją rado sėdinčią netoliese futbolo manieže. Paklausus amžiaus, Jarūnė pradėjo pulti vaiką, tačiau galiausiai pripažino esanti pilnametė. Balys nedelsdamas iškvietė policijos pareigūnus.

Teismas pripažino kalta, moteris teigė besigailinti

Nors policija įvykio vietoje moters jau nerado, pareigūnai užfiksavo vaiko sužalojimus – paraudonavusį skruostą. Vėliau sekė ilgas ir psichologiškai ne toks jau paprastas procesas. Balys pabrėžė, kad jam buvo svarbu ne piniginė kompensacija, o teisingumo fiksavimas.

„Mes išėjome į teismą. Tas teismas vyko per kelis kartus. Iš pradžių Jarūnė ilgai neigė savo kaltę, vadino mane melagiu. Jos motina man skambino ir siūlė atsiimti pareiškimą bei grasino paduoti mane į teismą už tai, kad neva mano vaikas sužalojo jos anūką. 

Aš paraginau ją taip ir padaryti, tačiau galiausiai Jarūnė visgi prisipažino tyrėjai mušusi mano vaiką, prisiėmė kaltę ir pasižadėjo daugiau taip nesielgti. Teisėja pasiūlė susitaikymą, o aš sutikau su sąlyga, kad jos kaltė bus faktiškai užfiksuota teisme ir ji atlygins mano teisines išlaidas.

Jokios neturtinės žalos neprašiau, bet nesiruošiau leisti, kad ji vadintų mane ir mano vaiką melagiais, išsisuktų. Norėjau, kad jei ateityje situacijos kartotųsi ir tėvai kreiptųsi į teisėsaugą, būtų matoma, kad tai ne pirmas kartas ir jos toks elgesys yra pasikartojantis“, – pasakojo Balys.

Pasak tėvo, tyrėjai jam atskleidė, kad Jarūnė jau anksčiau figūravo dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose – vienas dėl svetimo turto sugadinimo, kitas – dėl nepilnamečio nuskriaudimo. Tačiau tyrimas dėl vaiko sužalojimo buvo nutrauktas trūkstant įrodymų.

„Mano byloje pagrindinis įkaltis buvo mano ir mano vaiko liudijimas. Vaikas turėjo viską papasakoti specialistui, teismo psichologui. Manau, kad kitos šeimos tiesiog nenorėjo leisti savo vaikų tokiai apklausai, nes tai iššūkis mažamečiui. Man taip pat buvo kilę dvejonių, bet mano sūnus pakankamai psichologiškai stiprus, jis viską padarė, ir tik dėl to ji buvo pripažinta kalta“, – sakė pašnekovas.

Tyčiojasi, užgaulioja, rūko ir siūlo vaikams

Nepaisant teismo proceso, bendruomenės nariai teigia, kad Jarūnės elgesys nepasikeitė. Balys pasakoja, kad per kelerius metus sukaupė gausybę informacijos apie jos elgesį tiek toje, tiek ir kitose vaikų žaidimų aikštelėse.

„Ji sėdi tarp tų vaikų, tarp paaugliukų, trylikmečių, keturiolikmečių, prisiklijuoja kaip draugė. Girdėjau apie baisius dalykus – kad dešimtmečiams, vienuolikmečiams siūlo „veipus“ pamėginti. Aš jau nekalbu apie nuolatinius keiksmažodžius ir vaikų užgauliojimus.

Šiuos tėvų skundus feisbuke per dvejus metus matau gal ketvirtą kartą. Skirtingi tėvai rašo tą patį, bet niekas nesikeičia“, – piktinosi vyras.

Pasak gyventojų, moteris lankosi ne tik Respublikos gatvės kiemuose, bet ir Vytauto parke bei kitose gausiai vaikų lankomose vietose. Tėvai, pavargę nuo institucijų neefektyvumo, pradėjo organizuoti savotiškas „budėjimo akcijas“ – jei išleidžia vaikus žaisti, o aikštelėje nėra suaugusiųjų, kas nors ateina specialiai pasėdėti ant suoliuko profilaktiškai, kad Jarūnė bijotų prieiti.

Apkaltintoji ginasi, vadina viską šmeižtu

„Rinkos aikštei“ susisiekus su pačia Jarūne, moteris laikėsi gynybinės pozicijos. Ji kategoriškai neigė visus daugelio tėvų metamus kaltinimus, teigdama, kad socialiniuose tinkluose platinama informacija yra melas ir šmeižtas.

Moteris reikalavo, kad žiniasklaida imtųsi priemonių ištrinti privačių asmenų skelbiamus įrašus socialiniuose tinkluose.

Netrukus po pokalbio į redakciją kreipėsi ir Jarūnės draugė, kuri grasino kreiptis į teisėsaugą dėl neva pažeidžiamų asmens duomenų ir viešo asmens puolimo.

Panašu, kad tokio spaudimo sulaukė ir socialiniuose tinkluose įrašą paskelbęs asmuo, o taikyta grasinimo taktika pasiteisino – skundas iš socialinių tinklų galiausiai buvo ištrintas. Tačiau problemos esmė išlieka – dešimtys tėvų ne pirmus metus pasakoja apie panašius incidentus, o baimė dėl vaikų saugumo niekur nedingo.

Pareigūnų rankos surištos procedūrų, tėvai į institucijas kreipiasi vangiai

Kėdainių policijos komisariatas, paklaustas apie situaciją, neatskleidė, ar buvo gavęs pranešimų apie minėtos moters elgesį vaikų žaidimų aikštelėse. Tačiau ragina tėvus visada skambinti skubios pagalbos numeriu 112, net jei asmuo spėja pasišalinti iki policijai  atvykstant, nes tai padeda kaupti duomenis apie sistemingus asmens daromus pažeidimus.

„Jeigu asmuo naudoja fizinį smurtą, grasina, trikdo viešąją tvarką ar kitaip pažeidžia teisės aktus, svarbu policijai pateikti kuo tikslesnę informaciją apie įvykio laiką, vietą, aplinkybes, galimus liudytojus.

Esant galimybei ir nepažeidžiant teisės aktų, reikšmingi gali būti ir įvykio aplinkybes patvirtinantys vaizdo ar garso įrašai.

Kiekvienas pranešimas vertinamas individualiai, todėl net ir tais atvejais, kai pareigūnai atvykę asmens neberanda, tai nereiškia, kad informacija lieka neįvertinta. Kuo daugiau objektyvių duomenų policija turi, tuo išsamiau gali įvertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus“, – sako Kėdainių policijos pareigūnai.

Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių ir padaryto pažeidimo pobūdžio, už tokį elgesį, kokiu skundžiasi vaikų tėvai, gali būti taikoma administracinė atsakomybė arba, nustačius nusikalstamos veikos požymius, pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovė Žydrė Krivičienė teigė, kad jų skyrius oficialių skundų dėl šios moters iki šiol nebuvo gavęs. Keisčiausia tai, kad net specialistams lankantis aikštelėse, tėvai apie suaugusios moters šėliones nutyli.

„Lankantis aikštelėse nė vienas tėvas ar mama nepranešė apie smurtaujančią ar neadekvačiai besielgiančią moterį. Tėvai gali kreiptis į mus darbo valandomis, mes visada reaguojame ir stengiamės atvykti į įvykio vietą kaip įmanoma greičiau.

Tačiau sudrausminti galime tik žodžiu. Už necenzūrinių žodžių vartojimą ar įžeidžiamą kibimą bausti gali tik policija“, – paaiškino Ž. Krivičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad vaikų žaidimų aikštelės yra zonos, kuriose galioja griežtos taisyklės: jose negalima rūkyti, vartoti alkoholio.

 „Vaikų aikštelėse draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholį, ir už tai pažeidėjui gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda iki 240 eurų.

Tėvai visada turėtų kviesti policiją, jei pastebi bet kokį smurtą prieš vaikus. Kol atvyks policijos pareigūnai, jei tai tikrai pažeidimas, reikėtų fiksuoti – nufilmuoti ar padaryti nuotraukų bei įrašų.

Pažeidėja gali būti nubausta ir už vieno vaiko trikdymą ar netinkamą elgesį vaikų žaidimų aikštelėse. Už tai taip pat gresia baudos iki 240 eurų“, – sako Ž. Krivičienė.