„Lietuviškos Alpės“ turistams? Kėdainių valdžia sako „NE“
Kėdainių lankytinų vietų sąrašas papildytas naujais objektais, tačiau taryboje kilo karštos diskusijos dėl „Lifosos“ kalnų, kuriems, kaip turizmo objektui, valdantieji pasakė griežtą: „NE“./ D. Umbraso/lrytas.lt nuotr.
Kėdainių rajono savivaldybė jau keletą metų turi oficialų lankytinų objektų sąrašą. Į jį paskutinio rajono tarybos posėdžio metu buvo įtraukti dar keli nauji objektai – medžiai ir akmenys. Tačiau tarp politikų užvirė diskusija apie tai, kad galbūt tą sąrašą būtų galima papildyti kitokiais objektais, kurie, tikėtina, būtų patrauklesni miesto svečiams nei, antai, į sąrašą įtraukti akmenys. Ir vis dėlto valdantieji nukirto, kad lietuviškosiomis Alpėmis vadinami „Lifosos“ fosfogipso kalnai tikrai negali būti laikomi lankytinu objektu, o štai Babėnų šilas dabar yra statybų aikštelė, tad į sąrašą jis galėtų būti įtrauktas nebent vėliau.
Penki nauji gamtos paveldo objektai
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje pristatytas sprendimo projektas, kuriuo buvo siūloma papildyti rajono lankytinų vietų sąrašą penkiais naujais gamtos paveldo objektais. Šis žingsnis tapo būtinas po to, kai Aplinkos ministerija pakeitė saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.
Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė kolegoms pristatė siūlymą į atnaujintą sąrašą įtraukti Paliepių tuopą Josvainių seniūnijoje, Meironiškių akmenis ir Galnės ąžuolą Krakių seniūnijoje, Labūnavos tuopą Pelėdnagių seniūnijoje bei Sūriškių ąžuolą Surviliškio seniūnijoje.
Savivaldybė negali savo nuožiūra lankytinomis vietomis skelbti teritorijų, kurios priklauso privatiems asmenims arba kelia grėsmę saugumui.
V. Baltraitienė
Tam, kad prie regioninių ar vietinių kelių atsirastų oficialūs rudi informaciniai kelio ženklai, nukreipiantys keliautojus į šiuos gamtos paminklus, jie privalo būti patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimu. Nors visi tarybos komitetai vienbalsiai pritarė šiam žingsniui, tarybos posėdžio metu diskusija greitai peržengė įprastų procedūrų ribas ir išsiplėtė į gerokai platesnį klausimą.
Kodėl vengiame industrinio paveldo ir Šaltojo karo istorijos?
Demokratas Arūnas Kacevičius, nors ir pabrėžė iš esmės pritariantis pateiktam projektui, atkreipė dėmesį, kad Kėdainių rajono požiūris į turizmą vis dar yra pernelyg fragmentiškas. Pasak jo, savivaldybė reaguoja tik tada, kai atsiranda poreikis pastatyti konkretų kelio ženklą, užuot turėjusi aiškią, visapusišką krašto turizmo viziją.
A. Kacevičius priminė, kad jau praėjusiais metais siūlė į lankytinų objektų sąrašą įtraukti Babėnų šilą, taip pat Keleriškių raketinę bazę, kuri galėtų tapti išskirtiniu Šaltojo karo istorijos liudytoju. Politikas ragino į turizmą pažvelgti gerokai moderniau ir į sąrašą įtraukti objektus, kurie iš tiesų yra įdomūs miesto gyventojams ir svečiams.
„Neseniai šalia Babėnų karjero buvo įrengta apžvalgos aikštelė, poilsio zona. Turizmo ir verslo informacijos centro duomenų bazėje kaip lankytini objektai jau yra Akademijos, Ašarėnos, Angirių tvenkiniai, Skongalio užtvanka.
Kėdainių rajono požiūris į turizmą vis dar yra pernelyg fragmentiškas. Pasak jo, savivaldybė reaguoja tik tada, kai atsiranda poreikis pastatyti konkretų kelio ženklą, užuot turėjusi aiškią, visapusišką krašto turizmo viziją.
demokratas Arūnas Kacevičius
Manau, kad reikėtų galbūt įtraukti į šį sąrašą ir vadinamuosius „Lifosos“ kalnus – su prierašu, kad į patį objektą patekti negalima, tačiau šalia jo sustoti ir pasižvalgyti – kodėl gi ne? Ateityje galima svarstyti dėl nedidelės automobilių aikštelės įrengimo, iš kurios būtų galima apžvelgti šį objektą“, – pasiūlymą pateikė A. Kacevičius.
Politikas taip pat griežtai atmetė komitetuose nuskambėjusius argumentus, esą Babėnų šilo negalima įtraukti į šį sąrašą todėl, kad jame šiuo metu vyksta takų atnaujinimo darbai. Pasak jo, statybos tėra laikina būsena, o šilas – ilgalaikė rekreacinė erdvė.
A. Kacevičius kreipėsi į rajono vadovus, prašydamas įvardyti konkretų terminą, kada savivaldybės administracija kartu su turizmo specialistais sistemiškai peržiūrės visą rajono lankytinų vietų sąrašą.
Valdantieji: atliekų kalno į lankytinų vietų sąrašą tikrai netrauks
Atsakydama į A. Kacevičiaus vizijas, vicemerė V. Baltraitienė teigė, kad savivaldybė negali savo nuožiūra lankytinomis vietomis skelbti teritorijų, kurios priklauso privatiems asmenims arba kelia grėsmę saugumui.
Anot pranešėjos, „Lifosos“ fosfogipso kalnai oficialiai yra pripažinti gamybinėmis atliekomis, o pati įmonė pašalinių asmenų į teritoriją neįsileidžia.
„Jeigu pradės žmonės važiuoti lankyti „Lifosos“ kalnų, o jie į savo teritoriją juk nieko neįsileidžia, tai kaip čia būtų?
Lygiai tas pats su buvusia raketine baze – kaip įtraukti ją į lankytinų vietų sąrašą, jei ten nei infrastruktūra sutvarkyta, nei teritorija priklauso savivaldybei?“ – retoriškai klausė vicemerė, patikinusi, kad Babėnų šilas į sąrašą bus įtrauktas iškart, kai tik baigsis infrastruktūros tvarkymo darbai.
Atsargumo laikėsi ir tarybos narys Jonas Talmantas, kuris ragino visiškai pamiršti „Lifosos“ kalnus kaip turizmo traukos centrą, primindamas apie gamybos atliekų cheminius procesus ir privačią nuosavybę.
Reaguodamas į tai, A. Kacevičius replikavo, kad kalba eina ne apie lipimą ant atliekų kalnų, o apie civilizuotą apžvalgos vietą iš tolo, pateikdamas Naujosios Akmenės karjerų, sutraukiančių minias smalsuolių, pavyzdį.
Kėdainių rajono meras taip pat bandė vėsinti aistras, teigdamas, kad sąrašas tikrai bus pildomas, o prie klausimo busgalima sugrįžti metų pabaigoje, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį. Žinoma, nebuvo apsieita ir be nuostabos, kodėl keliama diskusija „lygioje vietoje“.
P. Aukštikalnis: sąrašas yra įsipareigojimas dirbti, o ne formalumas
Gindamas opozicijos teisę kelti strateginius klausimus, į diskusiją įsitraukė tarybos narys demokratas Paulius Aukštikalnis. Jis pabrėžė, kad A. Kacevičiaus iškelta tema tarybos posėdžių salėje buvo itin reikalinga, nepaisant to, jog valdančiųjų atstovai siūlė apsiriboti komitetų lygmeniu.
„Gerai, kad Arūnas iškėlė klausimą taryboje, matome, kad vyksta šauni diskusija. Komiteto posėdžių įrašų juk niekas nežiūri, kiti tarybos nariai komitetų diskusijų taip pat nežino.
Mes tikrai palaikome sprendimo projektą, tačiau nereikia atmesti pasiūlymų vien todėl, kad juos teikia opozicija“, – kalbėjo P. Aukštikalnis.
Politikas akcentavo, kad oficialus lankytinų vietų sąrašas atlieka kur kas gilesnę funkciją nei tik rodyklių pastatymas. P. Aukštikalnio nuomone, tai strateginis įrankis, kuris įpareigoja institucijas judėti į priekį.
„Tikrai joks atvažiavęs turistas neieškos mūsų tarybos sprendimo ar paties sąrašo. Bet šis sąrašas, kaip ir visi strateginiai planai, įpareigoja Turizmo ir verslo informacijos centrą, įpareigoja mus pačius dažniau galvoti apie tuos objektus.
Kai susirašai savo darbus į sąrašą, anksčiau ar vėliau prie jų prieini“, – pabrėžė P. Aukštikalnis.
Tiesa, valdantieji kai kurių opozicijos siūlytų objektų nesutinka įtraukti į lankytinų objektų sąrašą argumentuodami, kad ten nėra tinkamos infrastruktūros. Tačiau paaiškėjo, kad šis argumentas galioja ne visada.
Diskusijos metu paaiškėjo, kad prie Sūriškių ąžuolo, įtraukto į lankytinų objektų sąrašą, patekti galima tik per upelio brastą. Taigi ateityje reikės įrengti pėsčiųjų tiltelį, jeigu žmonės norėtų aplankyti ąžuolą nesušlapę kojų.
1 Komentaras
Tilta per Nevėži (Pelėdnagiu seniunija),per Smilga ir Dotnuvėle(Kėdainiu seniunija)-butinai itraukti kol dar nesugriuvo.