Sėkmę galime prisišaukti
Kiekvieno mėnesio antroje pusėje, kai į rankas paimu rajono Tarybos posėdžių medžiagą, vis tikiuosi, jog imsime ir kažką iš esmės pakeisime savo sprendimais rajone: sumažinsime nedarbą ir emigraciją, bendrų diskusijų dėka rasime, kaip spręsti demografines problemas. Juk to iš mūsų tikisi šilti ir darbštūs kėdainiečiai.
Kiekvieną kartą viliuosi, kad mūsų darbas bus konstruktyvus, šiuolaikiškas, atnešantis naudą ne tik štai posėdžių salėje susirinkusiems daugiabučių bendrijų atstovams ar kitoms bendruomenėms, bet ir kiekvienam Kėdainių krašto gyventojui. Nes, kaip sakė mano mėgstamas lietuvių filosofas ir labai išmintingas žmogus – Vydūnas, „… visuomet turėtų būti klausiama: kaip auginsime tautą. Vien žiūrėdami į jos išlikimą, pamiršime to išlikimo sąlygą – o tai augimas ir auginimas. Tautos augimui reikia visa aukoti. Bet vėl ir vėl turi būti apmąstoma, ar iš tikro tauta auginama. Labai lengvai darbas virsta tautos naikinimu.“
[quote author=“Aut. past.“]Vertinu, jog mūsų žmonės patys imasi spręsti tai, ko valdžia nesugeba. Emigracija šiandien tampa savotišku žmonių protestu, kuris Lietuvai siunčia aiškią žinutę: kai menkini žmogų – menkini ir Lietuvą.[/quote]
Tuo tarpu aš matau, jog dažnai kritiški pastebėjimai, kita, ne valdančiosios daugumos lyderių išsakyta nuomonė yra nepageidaujama.
Vertinu, jog mūsų žmonės patys imasi spręsti tai, ko valdžia nesugeba. Emigracija šiandien tampa savotišku žmonių protestu, kuris Lietuvai siunčia aiškią žinutę: kai menkini žmogų – menkini ir Lietuvą.
Mūsų žmonės intensyviai renka informaciją apie gyvenimą kituose kraštuose. Tokia mūsų istorinė patirtis. Pamatę, kad svetur galimybės didesnės ir gyvenimo sąlygos palankesnės, apgalvotai renkasi emigranto dalią.
Studentai ir tie bėga iš rajono. Tai labai aiškiai parodo Kauno kolegijos filialo uždarymas Kėdainiuose.
To pasekmės bus tikrai skaudžios. Labiausiai trokštamų jaunų darbuotojų tikrai nedaugės. O tos įvairios patvirtintos savivaldybės rėmimo programos reikalingų rezultatų neduos.
Reikalinga veikli ir perspektyvi strategija.
Panašu, kad Kėdainių rajono strateginis planas savo priemonėmis orientuotas į tą laikmetį, kai mūsų savivaldybėje buvo beveik 67 tūkstančiai gyventojų. Deja, dabar taip nėra. Ir, ko gero, jau tikrai nebus. Kaip ir visoje Lietuvoje, vargu ar galime tikėtis vėl pasiekti 3,5 milijono gyventojų.
Ir didžiulė europinė parama turėjo padėti įveikti atsilikimą nuo kitų Europos valstybių bei šalies viduje tarp regionų. Vis tik taip neįvyko, išskyrus tris didžiuosius Lietuvos miestus.
Ir šis ES finansavimo laikotarpis jau daugiau nei įpusėjęs. Pagal paruoštus planus pinigai kaip ir išdalinti. Nesakau, kad nesąžiningai, bet manau, jog daug kur netikslingai.
Rajone mažėjant gyventojų skaičiui, ypač jaunų ir darbingų žmonių, blogės verslo įmonių veiklos bei jų plėtros sąlygos, tad mažės įplaukos ir į biudžetą. Kartu mažės ir kokybiškų paslaugų organizavimo galimybės. Juk paslaugų sektorius taip pat neišsiplėtos dėl menkos mūsų gyventojų perkamosios galios. Žodžiu, formuojasi uždaras ratas, į kurio epicentrą lengvai įėjome ir labai sunkiai bandome išeiti.
Neretai susiduriu su situacijomis, kai manęs kaip Tarybos narės gatvėje sutikti žmonės tiesiog klausia: kodėl senamiestis apstatytas eismą ribojančiais ženklais, neformuojamos automobilių stovėjimo aikštelės, nerenovuojamos ikimokyklinės įstaigos ir t.t.
Ir ką aš galiu atsakyti? Juk nepradėsi aiškinti, kad valdančiosios daugumos kiti prioritetai, kad einama „vienasmenės“ iniciatyvos kryptimi dažnai paliekant už nugaros kitų Tarybos narių išsakomas nuomones…
Deja, gyvename tokią dieną, kur jokie įstatymai ir sprendimai neįpareigoja elgtis žmoniškai, atsakingai ir pagarbiai vienas kito atžvilgiu.
O juk rajono demografinė situacija ir didžiulė emigracija tiesiog verčia ieškoti, kaip padėti žmogui jo kasdieniam gyvenime atrasti naujų galimybių ir atlikti tuos darbus, kurie spręstų šias vis labiau įsitvirtinančias problemas.
Sprendimus žinau, gaires esu numačiusi. Plačiau jas pateiksiu kitame straipsnyje.
